Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės – Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bauda 55 MGL dydžio, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bauda100 MGL dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - bauda 150 MGL dydžio ir laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė - bauda 100 MGL dydžio ir laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. Č. laikino sulaikymo laikas, 2 paros, kas atitinka 4 MGL dydžio baudą, ir paskirta galutinė 96 MGL dydžio (4 800Eur) bauda ir laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, I. Č. paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam/užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat paskirtas draudimas visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BK 68 straipsniu, I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir trijų 20 Eur nominalo kupiūrų (1-os kupiūros numeris (duomenys neskelbtini), 2-os kupiūros numeris (duomenys neskelbtini), 3-os kupiūros numeris (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su paskirtų bausmių subendrinimu ir paskirta per švelnia galutine subendrinta bausme, prašo į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį turi pareigą patikrinti tik dėl bausmių bendrinimo, paskirtos subendrintos bausmės, įskaitomų laikotarpių.

8. Skundžiamu nuosprendžiu I. Č. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, o už kitas dvi nusikalstamas veikas jam paskirtos baudos (atitinkamai 55 MGL ir 100 MGL dydžio).

9. Nustatyta, kad visos nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011).

10. I. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė skirtingu laiku (fizinį skausmą I. Č. sukėlė 2020 m. lapkričio 28 d. apie 16.20 val., vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2021 m. liepos 3 d. apie 15.41 val., o valstybėms tarnautojams davė kyšį 2021 m. liepos 3 d. apie 15.50 val.). Nors sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, tačiau būtina nustatyti, kad jos padarytos įgyvendinant vieną sumanymą. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad I. Č. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jį sustabdžius policijos pareigūnams, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės policijos pareigūnams davė 60 Eur kyšį. Taigi, kyšio davimas nebuvo planuotas iš anksto, jį lėmė tai, jog jį sustabdė policijos pareigūnai. Duomenų, kad I. Č. būtų iš anksto suplanavęs vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vėliau jį sustabdžius pareigūnams duoti jiems kyšį, t. y. kad abi veikas sieja vienas bendras sumanymas, byloje nėra, todėl pagrindo konstatuoti, kad padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nėra.

11. BK 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir nors nenurodė bausmių bendrinimo būdo, tačiau bendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu. Skunde prokurorė prašo bausmes bendrinant taikyti dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija tokiam prokurorės prašymui pritaria, toks bendrinimo būdas palankesnis nuteistajam. BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 63 straipsnyje nurodytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles.

13. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes neteisingai nustatė, kuri iš paskirtų bausmių yra griežčiausia, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

14. BK 42 straipsnyje yra išvardytas bausmių, kurios skiriamos padariusiam nusikaltimą asmeniui, rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šis sąrašas baigtinis. BK 42 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos bausmės išdėstytos pagal principą nuo švelniausios iki griežčiausios, todėl teismai, subendrindami bausmes apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, atsižvelgia į bausmių eiliškumą, įtvirtintą šiame straipsnyje (kasacinė nutartis 2A-10-677/2015). Taigi, vadovaujantis BK 42 straipsniu, laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė už baudos bausmę.

15. BK 65 straipsnis nustato bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Lyginant paskirtas bausmes tarpusavyje šiuo aspektu taip pat darytina išvada, kad laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė už baudos bausmę, atsižvelgiant į paskirtų bausmių dydį. Laisvės apribojimo bausmė 1 metams būtų prilyginama 365 MGL dydžio baudai, tuo tarpu 100 MGL dydžio bauda atitiktų 3 mėnesius ir 10 dienų (kas sudaro 100 dienų) laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina neabejotina išvada, jog nagrinėjamu atveju griežčiausia iš paskirtų bausmių yra laisvės apribojimo bausmė.

16. Bendrinant bausmes tarpusavyje apylinkės teismas prie 100 MGL dydžio baudos, paskirtos už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridėjo dalį baudos, paskirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (50 MGL), ir dalį laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (9 mėnesiai). Taigi, matyti, jog apylinkės teismas prie švelnesnės bausmės (baudos) pridėjo dalį griežtesnės bausmės (laisvės apribojimo), priešingai nei reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Todėl ši klaida taisytina ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės laisvės apribojimo iš dalies pridedama švelnesnės baudos bausmės. Atsižvelgtina, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis),

17. Be to, atsižvelgtina, kad BK 63 straipsnio 4 dalis nustato, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 227 straipsnio 2 dalis bei BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenustato baudos minimumo, todėl taikomos BK 47 straipsnio nuostatos. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą taikoma nuo 50 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog už apysunkį nusikaltimą taikoma nuo 100 MGL dydžio bauda.

18. Taigi, šiuo atveju taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės – laisvės apribojimo 1 metams, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedama dalis baudos, paskirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – t. y. 50 MGL, ir bauda, numatyta už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – t. y. 100 MGL, bei skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimus ir draudimus nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, ir 150 MGL dydžio bauda. Nustatydama pridedamos bausmės dalis teisėjų kolegija atsižvelgia į I. Č. asmenybę (neteistas, dirba, baustas administracine tvarka), nusikalstamų veikų sunkumą, jų padarymo aplinkybes, į BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad už apysunkį nusikaltimą pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 100 MGL bauda, ir parenka minimalias pridedamas dalis tiek už nesunkų, tiek už apysunkį nusikaltimus.

19. Byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis I. Č. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir nustatytina bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimus ir draudimus nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, ir 100 MGL dydžio bauda.

20. Pirmosios instancijos teismas I. Č. sulaikyme išbūtas dvi paras, kad atitinka 4 MGL, įskaitė į baudos bausmę. Prokurorė apeliacinės instancijos teisme prašė sulaikyme išbūtą laikotarpį įskaityti į laisvės apribojimo bausmę. Apeliaciniame skunde ši prašymo dalis nebuvo sukonkretinta, prokurorė reiškė prašymą sulaikyme išbūtas dvi paras įskaityti į bausmę. Visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į I. Č. finansinę padėtį, į jo gynėjo prašymą, suderintą su nuteistuoju, sulaikyme išbūtą laiką įskaityti į baudos bausmę, sprendžia, kad sulaikyme išbūtas dvi paras tikslinga įskaityti į baudos bausmę.

21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per švelnią bausmę, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendis yra keičiamas dėl nuteistajam I. Č. neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų atlyginimo

22. 2022 m. vasario 3 d., jau po įvykusio 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdžio, Vilniaus apygardos teisme gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 130 Eur, ir ši suma priteistina valstybės naudai iš I. Č.. Kartu su šia pažyma pateiktas ir gynėjo advokato Aleksandr Palamarčuk pranešimas apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, kuriame nurodyta, kad galutinis advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra lygus 130 Eur sumai.

23. BPK 106 straipsnis numato, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui yra apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

24. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje yra privalomas, kreipėsi prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo nuteistajam. 2022 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistojo I. Č. interesus ginti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-576/2022 buvo parinktas gynėjas advokatas Aleksandr Palamarčuk, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi paskirtas teisti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam I. Č..

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas pagal įstatymą, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Taigi gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju nepriklausė nuo nuteistojo valios ir buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmenų teisę į gynybą ir tinkamą jų interesų atstovavimą. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi atsižvelgia ir į nuteistojo I. Č. turtinę padėtį.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo I. Č. negali būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, BPK 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams be intensyvios priežiūros, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (bauda 50 MGL) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (bauda 100 MGL), ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam/užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 150 (vieno šimto penkiasdešimt) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti I. Č. bausmę laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam/užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę (baudą) įskaityti I. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 17.14 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d., nuo 2021 m. liepos 3 d. 15.45 val. iki 2021 m. liepos 4 d. 14.12 val., iš viso 2 (dvi) paras, kas atitinka 4 (keturių) MGL dydžio baudą, ir nustatyti, kad neatlikta baudos dalis sudaro 96 (devyniasdešimt šešis) MGL, kas sudaro 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo I. Č. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.