Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei A. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2020-02-19 nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsakovei ir trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant procesinius dokumentus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu trisdešimčiai dienų, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-10-09 mokėjimo nurodymu ieškovė atsakovei pervedė 400 Eur sumą už renginio vedimą. Pokalbių išklotinė patvirtina, kad šalys derėjosi dėl paslaugų suteikimo, tad ieškovė, siekiant sudaryti sutartį, pervedė 400 Eur sumą atsakovei bankiniu pavedimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutartis tarp šalių sudaryta (pasirašyta) nebuvo. Nustatyta, kad ieškovė ir ieškovės atstovas ne kartą bandė ikiteisminiu keliu susitarti su atsakove bei trečiuoju asmeniu, tačiau nesutarus buvo paduotas ieškinys teismui.

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis). Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 400 Eur sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už ketinamą surengti vestuvių pokylį, tačiau tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, pinigai negrąžinti, todėl teismas vertina, kad pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 400 Eur grąžinimo, kadangi tai atitinka protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei aukščiau išdėstytą poziciją bei teismų praktiką (CK 6.237 str.).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas jai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (400 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.) ir išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. 645 Eur, iš viso – 660 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 10,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumą kaip dėl be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,74 Eur (dešimties eurų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.