Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (toliau – Bendrovė), bei žinodamas, kad turės prievolę valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiais veiksmais Bendrovės vadovas neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė, žinodamas, kad turės prievolę valstybės (savivaldybės) biudžetui, laikotarpiu 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

VMI pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37952,69 Eur. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., o teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo 2025 m. balandžio 4 d., Bendrovei 2025 m. balandžio 3 d. pateikus patikslintas PVM mokėtinas deklaracijas už 2022 m. liepos mėnesį, 2024 m. gruodžio 10 d. – už 2024 m. rugsėjo mėnesį. VMI teigimu, Bendrovė jau sudarydama pirkimo–pardavimo sutartis, jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2022 metų liepos mėnesio ir 2024 m. rugsėjo mėnesio laikotarpį. Nurodo, jog Bendrovė patikslintas PVM deklaracijas atitinkamai pateikė tik 2025 m. balandžio 3 d. ir 2024 m. gruodžio 10 d., tuo tarpu atitinkamai 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2024 m. spalio 25 d. jau buvo suėjęs mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas. Be to, Bendrovė pelno mokesčio deklaracijas už 2023 metus pateikė 2025 m. balandžio 3 d., patikslino 2025 m. gegužės 2 d., tuo tarpu mokėjimo terminas suėjo 2024 m. birželio 17 d., už 2024 metus pateikė 2025 m. liepos 10 d., mokėjimo terminas suėjo 2025 m. birželio 16 d. Nustačius, jog Bendrovė geranoriškai nevykdo mokestinių įsipareigojimų, buvo atliktas piniginių lėšų judėjimo patikrinimas raštu užklausiant kredito įstaigų apie Bendrovės bankų sąskaitų apyvartas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 13 d. pateikus VMI užklausą, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2025 m. rugsėjo 14 d. pateikė Bendrovės išrašus. VMI pareiškime pateikiami duomenys apie vykdytus tik didžiausius atliktus mokėjimus. Iš Luminor Bank AS atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. spalio 15 d. V. S. pervesta 800 Eur; 2) 2023 m. spalio 16 d. UAB trukmė pervesta 1434 Eur; 3) 2023 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 4000 Eur; 4) 2023 m. spalio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta 3500 Eur; 5) 2023 m. spalio 19 d. V. S. pervesta 800 Eur. Taigi, Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., tačiau teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik 2025 m. balandžio 4 d., Bendrovei pateikus patikslintas mokesčių deklaracijas. Prie pareiškimo buvo pateiktas Bendrovės mokestinės nepriemokos detalizavimas, iš kurio matyti, jog buvo pateikta 1 pakaitinis ir 4 patikslinti dokumentai VMI, pradedant nuo 2024 m. gruodžio 10 d., dėl ko buvo nustatyta, jog nesumokėtos prievolės mokėjimo terminas buvo atsiradęs jau nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškime nurodoma, kad nurodytos finansinės operacijos ir Bendrovės mokestinės nepriemokos detalizavimas pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas G. L. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių G. L. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, G. L. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. VMI teismo prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Byla teismo posėdyje nagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. L. nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai). G. L. apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai – per EPP.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar, egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams, skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta (tą patvirtino ir VMI pareiškime), kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė patikslinus PVM deklaracijas už 2022 m. liepos mėnesį ir už 2024 m. rugsėjo mėnesį bei patikslinus pelno mokesčio deklaracijas už 2023 ir 2024 metus. Kaip matyti iš VMI pateiktos informacijos 2025 m. spalio 13 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturi, t. y. VMI kreipusis su pareiškimu į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo Bendrovės skolą VMI, tai rodo Bendrovės geranoriškumą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nors ir nesavalaikiai bei pavėluotai.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas privalo atsiskaitymus atlikti minėtame straipsnyje nurodyta eile, jeigu jis neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti. Byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d. (kai faktiškai ir buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais) VMI būtų pareiškusi kreditorinį reikalavimą Bendrovei. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog VMI laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d. būtų informavusi Bendrovę ar jos vadovą apie susidariusią mokestinę nepriemoką.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. L. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 spalio 19 d., vykdydamas pareiškime nurodytus mokėjimus fiziniams ir juridiniams asmenims, dėl objektyvių aplinkybių nežinojo apie aukščiau minėtas netinkamai pateiktas mokesčių deklaracijas ir esančią, tačiau faktiškai dar neidentifikuotą, mokestinę nepriemoką, taip pat nebuvo gavęs jokios informacijos iš VMI apie susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, jog savalaikiai teisingos mokesčių deklaracijos būtų neteikiamos piktybiškai, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog VMI pareiškime nurodyti mokėjimai nebuvo atlikti siekiant sąmoningai tyčia pažeisti VMI interesus. Mokestinė nepriemoka susidarė, nes iki mokestinio tyrimo nebuvo identifikuotos Bendrovės buhalterinės apskaitos klaidos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, identifikavęs padarytą klaidą mokesčių deklaracijose, Bendrovės vadovas nedelsdamas savanoriškai ėmėsi aktyvių veiksmų – tikslino mokesčių deklaracijas bei sumokėjo susidariusią 37952,69 Eur skolą VMI

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje nėra nustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – tyčia, tai yra asmens, sąmoningas nesilaikymas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeidžiant kreditorių teises.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyti administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena G. L. atžvilgiu yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną G. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.