Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2020-07-31 įsakymo Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų” teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų.

Byloje nustatyta, pareiškėjas NMA dirbo nuo 2009-05-04 iki 2020-08-10. 2011-08-22 tapo valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2013-07-08 iki 2013-10-13 laikinai buvo perkeltas į Teisės departamento Atstovavimo skyrių, nuo 2013-12-20 iki 2017-03-28 ėjo Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2017-03-29 iki 2017-10-01 ėjo Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir atitinkamai laikinai 2017-07-03 iki 2017-09-28 buvo perkeltas atlikti Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, o nuo 2017-10-02 iki 2019-01-03 ėjo nuolatines Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2019-01-01 iki 2019-02-03 buvo laikinai perkeltas į Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2019-02-04 iki 2020-08-10 ėjo direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas.

Pareiškėjui 2020-04-30 el. paštu buvo išsiųstas 2020-04-30 pranešimas apie jo pareigybės panaikinimą. Pranešimas apie pareigybės panaikinimą kartu su lydraščiu „Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą“, pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo turimais duomenimis registruota siunta pristatyta 2020-05-06.

Pareiškėjui 2020-07-03 buvo įteiktas siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės keliamus reikalavimus. Siūlyme nurodyta, jog pareiškėjas yra informuojamas apie NMA esamas laisvas pareigybes ir prašoma iki 2020-07-13 17 val. pateikti rašytinį prašymą dėl pareigų į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas nuo 2020-08-01.

Pareiškėjas 2020-07-13 elektroniniu laišku kreipėsi į personalo vedėją, nurodydamas, kad atsisako vertinti gautus laisvų pareigybių aprašymus, kadangi jam pateikti pareigybių aprašymai yra sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, dirbtinai apribojant jo galimybes užimti dabar einamoms pareigoms lygiavertę (arba kuo labiau jas atitinkančią) poziciją. Pareiškėjas prašė peržiūrėti NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus bei Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybių aprašymus ir pašalinti iš jų diskriminacinio pobūdžio reikalavimus.

NMA Personalo skyriaus vedėja 2020-07-14 elektroniniu laišku atsakė į pareiškėjo 2020-07-13 elektroninį laišką, nurodydama, kad siūlomų laisvų užimti pareigų pareigybių aprašymai parengti vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta LRV nutarimu, kuris įsigaliojo 2020-07-01. Visi pareigybių aprašymai parengti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pagal Valstybės tarnybos departamento parengtus pareigybių ruošinius, kuriuose taip pat yra numatyti ir specialieji reikalavimai - pasirenkami iš sąrašo pagal numatomas vykdyti funkcijas. Visi specialieji reikalavimai atitinka numatomas vykdyti konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas, kurios kildinamos iš departamentų nuostatų ir NMA nuostatų, taip pat siekiant tinkamai pasirengti naujai finansinei perspektyvai, įgyvendinant būtinus organizacinius ir valdymo pokyčius bei siekiant efektyvesnio veiklos organizavimo, tvaresnės regionų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo, paslaugų orientavimo į ūkininkus, skaidrumo, korupcijos apraiškų mažinimo.

NMA 2020-07-28 raštu „Dėl pakartotinio priminimo“ pakartotinai pateikė 2020-08-01 laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigų sąrašą. Išsiuntė pareiškėjui laisvų pareigybių sąrašą su siūlymu iki 2020-07-30 pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas. Minėta raštas buvo išsiųstas pareiškėjo asmeniniu ir darbiniu el. pašto adresais.

NMA direktoriaus 2020-07-31 įsakymu „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“ Nr. PS1-878 pareiškėjas, vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 5 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, DK 65 straipsnio 5 dalimi, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, buvo atleistas iš NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2020-08-10 (dėl atostogų).

Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2020-07-31 raštu „Dėl atleidimo iš pareigų“, registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, įteiktas 2020-08-05.

Atsakovė nurodo, kad apie Įsakymą pareiškėjui buvo žinoma nuo 2020-07-31, gavus jį el. paštu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos, remiantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

VTI 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Taigi, VTĮ 49 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja darbdavį (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti jį į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnio lygio ir kategorijos, pareigas. Tačiau taip pat pastebėtina, kad, kaip matyti iš aptariamos įstatymo nuostatos turinio, jos (nuostatos) pagrindu karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas pareigas, kai jo užimama pareigybė yra „naikinama“, t. y. kai VTĮ ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka yra išreikšta kompetentingo subjekto valia panaikinti atitinkamą pareigybę ir valstybės tarnautojui yra pranešta apie jo užimamos pareigybės panaikinimą. Kitaip tariant, aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama tik iki valstybės tarnautojo užimamos pareigybės panaikinimo, t. y. iki įsigalioja sprendimas panaikinti atitinkamą pareigybę.

Aptariamos VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia laikotarpį, per kurį gali būti įgyvendinama minėta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas. Įstatymų leidėjas šio laikotarpio pradžią sieja su darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) išreikšta valia (sprendimu (plačiąja prasme) panaikinti atitinkamą pareigybę ateityje, kartu numatydamas pareigą pranešti apie naikinamą pareigybę, o pabaigą – su sprendimo dėl šios pareigybės panaikinimo įsiteisėjimo momentu. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymas nenumato kitokio darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) elgesio modelio po to, kai pareigybė panaikinama, kaip tik atleisti šios pareigybės panaikinimo momentu atitinkamas pareigas užėmusį valstybės tarnautoją.

Pagal teisinį reguliavimą, jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, pavyzdžiui, pareigybės aprašymą papildžius naujomis funkcijomis ar sumažinus jas, valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės aprašymu ir atsisako siūlomų pareigų arba įstaigoje ar jos struktūriniuose padaliniuose nėra laisvų pareigų, jis iš pareigų atleidžiamas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, galima pripažinti teisėtu, kai konstatuojamas valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose, kai sprendžiamas valstybės tarnautojo atleidimo iš einamų pareigų teisėtumo klausimas, nuosekliai laikosi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 -04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; ir kt.). Taip pat LVAT praktikoje pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., LVAT 2013-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškėjo atleidimo priežastį, lėmusią jo pareigybės nereikalingumą, nurodė atsiradusį poreikį pakeisti NMA struktūrą, siekiant efektyvesnio NMA tikslų įgyvendinimo.

Pareiškėjo tvirtinimu, NMA reorganizacija buvo fiktyvi, jos tikslas buvo tik pašalinti jį iš NMA.

Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, jog žemės ūkio ministro 2020-03-31 įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista NMA struktūra. NMA nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 18 punkte numatyta, kad NMA struktūrą tvirtina Žemės ūkio ministras.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintų jam pavestos valdymo srities vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos ir ministerijai pavaldžių institucijų darbo organizavimo ir struktūros sutvarkymo srityse. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad žemės ūkio ministras, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimus dėl NMA struktūrinių pertvarkymų ir NMA šie pertvarkymai buvo atlikti realiai. Ministro diskrecijos teisė yra tvirtinti NMA struktūrą. NMA struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas vyko realiai ir apėmė visą NMA struktūrą (pavyzdžiui, pertvarkytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas į du departamentus - Kaimo plėtros ir paramos regionams departamentą ir Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą, įkurtas Prevencijos ir saugos departamentas, panaikinti du Teisės departamento skyriai - Teisėkūros skyrius ir Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyrius, vietoj jų įsteigtas vienas Teisėkūros ir teisės taikymo skyrius ir kt.). Šias aplinkybes patvirtina žemės ūkio ministro įsakymų turinys. Vadovaujantis aukščiau minėtu įsakymu buvo nuspręsta nuo 2020-08-01 panaikinti, be kita ko, ir NMA direktoriaus vyriausiųjų patarėjų pareigybes.

Pasisakydamas dėl įstaigų struktūrinių pertvarkymų, LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (lot. be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-340/2011; 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3085/2012; 2017-02-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

Šias aplinkybes patvirtina žemės ūkio ministro įsakymų turinys. Vadovaujantis aukščiau nurodytais norminiais aktais buvo nuspręsta nuo 2020-08-01, panaikinti, be kita ko, ir NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybę, kurią užėmė pareiškėjas.

Taigi bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad NMA struktūriniai pertvarkai įgyvendinti buvo priimti kompetentingų asmenų sprendimai, pertvarka buvo reali. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas buvo specialiai skirta priemonė susidoroti su juo, siekiant jį atleisti iš darbo ir pan. Pažymėtina, kad teismui nėra suteikta teisė bylose ginčijamus teisės aktus ir veiksmus (neveikimą) vertinti politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis), todėl tokio pobūdžio skundo argumentai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas, įvertinęs NMA struktūrinių pertvarkymų teisėtumą ir realumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo vykdytų pertvarkymų sieti su pareiškėjo skunde nurodytu jo atžvilgiu galimai vykdytu mobingu.

Akcentuotina, kad LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, pažeidimų dėl NMA struktūros pertvarkymo teisėtumo nenustatė.

LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, akcentavo, kad pareiškėjas pažymėjo, kad jis augina vaiką iki trejų metų, tačiau ši esminė aplinkybė nebuvo tinkamai vertinama.

Teismas konstatuoja, kad VTĮ nedraudžia naikinti auginančio iki trejų metų vaiką karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei įstatymų leidėjas be bendrųjų garantijų, kurios nustatytos VTĮ, nustato ir specialiąsias garantijas, pagal kurias valstybės tarnautojas, auginantis vaiką iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų VTĮ 56 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė naikinama), išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama (žr., pvz., LVAT 2018-10-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018).

Pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi pareiškėjo atleidimo metu) nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 18 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-07-01 sprendime administracinėje byloje Nr. A662-272/2013 išaiškino, jog VTĮ nedraudžia naikinti nėščios ar auginančios vaiką (vaikus) iki 3 metų karjeros valstybės tarnautojos (nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojo) pareigybę, tačiau šiai valstybės tarnautojų grupei, įstatymų leidėjas be tų garantijų, kurios nustatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (pranešimo įteikimo terminų, garantijos būti paskirtam į kitas pareigas), nustato ir specialiąsias garantijas, įtvirtintas šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, pagal kurias nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama). Iš esmės identiškos nuostatos yra įtvirtintos ir VTĮ redakcijoje, galiojusioje pareiškėjo atleidimo metu, todėl šis išaiškinimas taikytinas nagrinėjamoje byloje.

LVAT, aiškindamas VTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012-09-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios VTĮ 51 straipsnio 6 dalies redakciją), yra nurodęs, jog pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, o tuo būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, inter alia (be kita ko) panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, įgyvendinimas. Viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“ (žr., pvz., LVAT 2012-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-348/2012; 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-10-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018, Administracinė jurisprudencija. 2018, 36, p. 158–175).

Teismas pažymi, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta garantija nėščiai valstybės tarnautojai ar tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų į darbo vietos išsaugojimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-10-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 nurodyta, kad išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo imtis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstyti institucijos funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos, todėl teismo įsitikinimu, būtina įvertinti ar pasiūlytos pareigos buvo lygiavertės toms, kurias ėjo pareiškėjas iki atleidimo.

Akcentuotina, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, kaip ir nustato VTĮ, buvo įspėtas laikantis trijų mėnesių termino. Pareiškėjui įspėjimo termino laikotarpiu buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms (2020-06-26, 2020-07-10, 2020-07-28 ir 2020-07-29).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad NMA per laiko tarpą nuo pranešimo pareiškėjui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki pareigybės panaikinimo datos suteikė pareiškėjui išsamią informaciją apie laisvas pareigybes. NMA pareiškėjui pateikė sąrašą su 62 laisvų pareigybių, o atsiradus papildomoms laisvoms pareigybėms, pateikė patikslintą sąrašą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą sąrašą, konstatuoja, kad pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir juose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti. Tačiau nepretendavęs, sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos.

Byloje pateikti pareigybių aprašymai ir pareiškėjui siūlomos užimti pareigos, teismui leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui buvo siūlomos visos laisvos pareigybės, įskaitant ir lygiavertes, t. y. NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus, Informacinių technologijų departamento direktoriaus, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus, Prevencijos ir saugos departamento direktoriaus, Strateginio valdymo direktoriaus pozicijos. Visos šios pareigybės pareiškėjui buvo siūlytos siunčiant pasiūlymus tiek el. paštu, tiek registruotu paštu. Lygiavertės pareigybės buvo įsteigtos pagal tuo metu galiojusias pareigybės steigimo metodikas, atsižvelgiant į pareigybių funkcijas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tokių pareigybių poreikį vykdant struktūrinius pertvarkymus ir šiuo pagrindu, atsižvelgiant į pareigybių pobūdį bei NMA pertvarkymų tikslus, besikeičiančius poreikius, nustatant specialiuosius reikalavimus. Kaip nustatė teismas, reorganizacija buvo atlikta tesėtai.

Tačiau pareiškėjas reorganizacijos metu nepretendavo nei į vieną NMA laisvą tiek lygiavertę, tiek žemesnę pareigybę.

Atsakovė papildomai pateikė rašytinius įrodymus, S. A. ir G. B. pareigybių aprašymus ir NMA direktoriaus 2020-08-12 įsakymą Nr. PS1-918, kurie patvirtina, kad S. A. nebuvo perkeltas į naujas pareigas. Iš minėtų įrodymų matyti, kad NMA buvo pakeistas Bendrųjų reikalų departamento pavadinimas į Išteklių departamentą (buvo sumažinta viena funkcija), tačiau tai nebuvo naujos pareigos. G. B. taip pat nebuvo perkelta į naujas pareigas. Šiuo atveju buvo pakeistas departamento pavadinimas iš Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento į Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą. G. B. ėjo tas pačias – vyresniojo patarėjo pareigas, o po reorganizacijos, NMA direktoriaus 2020-08-12 įsakymu Nr. PS1-918 buvo laikinai perkelta į Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigas.

Minėti įrodymai patvirtina, kad NMA buvo pakeisti departamentų, kuriuose S. A. ir G. B. ėjo pareigas pavadinimai, todėl konstatuotina, kad minėti tarnautojai nebuvo perkelti į naujas pareigas pareiškėjo įspėjimo ir reorganizacijos laikotarpiu.

Taip pat į bylą papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kad E. R., laikinai eiti kanclerės pareigas, buvo priimta laimėjus konkursą ir jau po reorganizacijos, kadangi reorganizacijos metu, kai šios pareigos buvo siūlytos ir pareiškėjui, nors jis į jas nepretendavo, buvo laisvos. V. Z. konkursą į Strateginio valdymo departamento direktorės pareigas laimėjo jau po reorganizacijos. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad į šias pareigas kandidatavo net 8 pretendentai, tačiau pareiškėjo kandidatūros jų tarpe nebuvo.

Kaip matyti iš ankščiau sinchroniškai išdėstytų faktinių aplinkybių, pareiškėjui buvo teikiama išsami informacija apie laisvas pareigybes tiek el. paštu, tiek registruotu paštu. Pareiškėjas nors ir galėjo į jas pretenduoti, bet pats sąmoningai atsisakė tą daryti nepateikdamas dokumentų dėl jam siūlomų užimti pareigybių, iš kurių NMA būtų galėjusi spręsti ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigybėms.

Kaip nustatyta, lygiavertės pareigybės buvo įsteigtos pagal tuo metu galiojusias Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 pareigybės steigimo metodikas, atsižvelgiant į pareigybių funkcijas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tokių pareigybių poreikį vykdant struktūrinius pertvarkymus ir šiuo pagrindu, atsižvelgiant į pareigybių pobūdį bei NMA pertvarkymų tikslus, besikeičiančius poreikius, nustatant specialiuosius reikalavimus. Pareigybės buvo steigiamos ir konkursai į jas buvo vykdomi pagal poreikį, todėl ir specialieji reikalavimai nustatomi pagal pareigybės steigimo metu galiojančias metodikas ir pareigybės poreikį.

Taigi pareiškėjui buvo teikti siūlymai užimti tuo metu buvusias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovei pasiūlius pareiškėjui lygiavertes pareigybes, kurias jis ėjo iki atleidimo, o pareiškėjui jų atsisakius be objektyvių priežasčių, konstatuoja, kad pareiškėjas sąmoningai atsisakė garantijos, kuri jam yra suteikta pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį. Kitoks šios normos aiškinimas, kaip jau buvo minėta, būtų nepagrįstas, kadangi, pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, be to, atsirastų galimybė piktnaudžiauti šia garantija.

Kaip nustatyta, lygiavertės pareigybės buvo įsteigtos pagal tuo metu galiojusias Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 pareigybės steigimo metodikas, atsižvelgiant į pareigybių funkcijas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tokių pareigybių poreikį vykdant struktūrinius pertvarkymus ir šiuo pagrindu, atsižvelgiant į pareigybių pobūdį bei NMA pertvarkymų tikslus, besikeičiančius poreikius, nustatant specialiuosius reikalavimus. Pareigybės buvo steigiamos ir konkursai į jas buvo vykdomos pagal poreikį, todėl ir specialieji reikalavimai nustatomi pagal pareigybės steigimo metu galiojančias metodikas ir pareigybės poreikį.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti siūlomos pareigybės, kurios buvo įsteigtos po reorganizacijos. Pareigybės buvo steigiamos pagal poreikį, siekiant įgyvendinti NMA keliamus tikslus.

Teismas, vertindamas šalių įrodymus, taip pat pareiškėjo teiginį, kad jam turėjo būti pasiūlytos anksčiau eitos pareigos, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui po NMA reorganizacijos, buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos, jų neįvardijant direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigomis, į kurias pareiškėjas nepretendavo, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė likti valstybės tarnyboje, kuri įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, taigi pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti pasiūlytos, jo nuomone tinkamesnės pareigos, t. y. direktoriaus vyriausiojo patarėjo, atmestini.

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant realius organizacijos struktūrinius pakeitimus ir panaikinus pareiškėjo pareigybę, pareiškėjui tinkamai pranešus apie jo užimamos pareigybės panaikinimą, taip pat pasiūlius pareiškėjui kitas lygiavertes pareigas ir pareiškėjui jų atsisakius, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš užimamų pareigų.

Tarnyba suteikė pareiškėjui galimybę tęsti tarnybą, tačiau visų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Atsisakydamas vertinti pateiktas laisvas pareigybes, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, pareiškėjas nepasinaudojo teise būti perkeltam į kitas pareigas, kurios jam buvo pasiūlytos, ir garantija nebūti atleistam jam netaikytina, nes jis pats jos sąmoningai atsisakė.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Įsakymą ir tenkinti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.