Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. J. prašymą dėl arešto nuobaudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimas per įstatymo nustatytą terminą apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2014-07-10.

2014-09-18 Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK persiųstas A. J. 2014-09-11 prašymas paskirtą jam administracinį areštą pakeisti į viešuosius darbus, kadangi jis serga cukriniu diabetu ir dėl ligos negali atlikti nutarimu paskirtos nuobaudos.

2014-10-13 Vilniaus apygardos teisme gautas A. J. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-08 nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą – pakeisti paskirtą jam administracinį areštą į nemokamus viešuosius darbus – ir grąžinti jo prašymą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs, savo prašyme, adresuotame Vilniaus rajono apylinkės teismui – yra neįgalus, serga cukralige, tris kartus per dieną turi susileisti vaistus. Kartu su skundu pateikė teismui epikrizę, patikino, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas grąžins jo prašymą kartu su byla iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, jis pateiks apylinkės teismui pažymą apie sveikatos būklę. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkins, prašo atstatyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimo apskundimo terminą, nes, pareiškėjo teigimu, jis buvo nepagrįstai nubaustas, kadangi jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, jį padarė jo sūnus A. J..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad A. J., administarcinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nuo paaiškinimų atsisakė. Nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis buvo tinkamai informuotas, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti janm nedalyvaujant, apie savo neįgalumą teismo neinformavo, jokių dokumentų teismui nepateikė.

Pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos, jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus (Administracinė byla N-261-566/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, įsiteisėjo 2014-07-10. Prašymas atidėti arešto vykdymą arba skirti jį atlikti poilsio dienomis taip pat pateiktas nebuvo (ATPK 338¹ str.). Kreipdamasis į apylinkės teismą dėl paskirtos jam administracinės nuobaudos – arešto – pakeitimo viešaisiais darbais, savo prašyme nurodydamas, kad turi leistis insuliną tris kartus per dieną, pateikdamas tik 2012-07-12 epikrizę, A. J., vėlgi, nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių savo neįgalumą. Tokių dokumentų, jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl aukštesnės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kad yra ATPK 29 str. 2 d. numatytos sąlygos, dėl kurių A. J. negalėtų būti paskirtas administracinis areštas, sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad pažeidėjas, būdamas iš anksto informuotas apie arešto atlikimo laiką, turi pasirūpinti, kad nuobaudos atlikimo laikotarpiu turėtų reikiamą kiekį paskirtų jam medikamentų. Be to, A. J. sveikatos sutrikimai neatsirado staiga, jie jam buvo puikiai žinomi, tačiau nesutrukdė daryti administracinius teisės pažeidimus.

Nagrinėjamo prašymo kontekste taip pat pažymėtina, kad A. J., būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, piktybiškai vengia mokėti paskirtas jam baudas. Taip pat jam ne kartą buvo skirtas administracinis areštas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Paskutinį kartą 30 parų administracinis areštas su daiktų konfiskavimu A. J. buvo paskirtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutarimu, už tai, kad jis vairavo automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.60 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas metų bėgyje jau baustas pagal LR ATPK 129 str. Kaip matyti iš pateiktų duomenų A. J. nedaro teisingų išvadų, nenori laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių ir yra linkęs jas piktybiškai pažeidinėti.

Pagal ATPK 128 str. 1 d. transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas 11 kartų, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir nėra lengvinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam administracines nuobaudas savo dydžiu didesnes už sankcijose numatytų šių nuobaudų rūšių vidurkius. Galutinė administracinė nuobauda yra tinkamai subendrinta yra aiškiai ne per griežta, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, kadangi, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.