Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjo J. N. atstovui advokatui Zigmui Šatui, suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B., jų atstovui advokatui Andriui Šukiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B. dėl juridinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra L. N., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (5-6 b. l.). Pateiktas notaro išduotas liudijimas, iš kurio matyti, jog 2011-11-14 pareiškėjas priėmė mirusios motinos palikimą, paduodamas notarui pareiškimą (7 b. l.). Pateikti įrodymai, kad po motinos L. N. mirties pareiškėjas paveldi nekilnojamąjį turtą ir piniginius indėlius (99, 104, 116-123, b. l.). Dalį turto, t. y. 27,3000 ha žemės sklypą ir 5000 Lt, esančių kredito unijoje, L. N. testamentu paliko suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B. (8 b. l.). Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl privalomosios palikimo dalies jam pripažinimo, tačiau testamentiniams įpėdiniams atsisakius pripažinti, kad pareiškėjui J. N. buvo reikalingas išlaikymas, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą (15 b. l.).

Civilinio kodekso 5.20 str. 1 d. yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė, tai yra, apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus.

Paveldėjimo teisės normos nenustato išlaikymo reikalingumo kriterijų, todėl atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo įpėdiniams kriterijus (CK 3.192, 3.194, 3.205 str.). Aukščiausiasis teismas nurodė, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę. Jei byloje paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą iškyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 str., LAT nutartis 2008-12-23 Nr. 3K-3-596/2008). Be to, sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Pareiškėjas nurodo, kad jam nustatytas darbingumo lygis 50 proc., jo pajamos 328,30 Lt, jis turi išlaikyti ir pilnametį nedarbingą sūnų, dukros taip pat vargingai gyvena, o išgyventi jam padėdavo jo motina, kol buvo gyva. Nurodo, jog po motinos mirties jis paveldėjo gyvenamąjį namą, žemės sklypus, piniginį indėlį, esantį motinos sąskaitoje kredito įstaigoje, bet turtas yra mažavertis, o suinteresuotiems asmenims pagal testamentą atiteko vertingesnis turtas, todėl prašo privalomosios palikimo dalies, nes jis buvo reikalingas išlaikymo motinos mirties dieną. Nurodo, jog po motinos mirties pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, o motinos pervestus 9000 Lt, kuriais po jos mirties disponavo, išdalino vaikams ir sutuoktinei. Pareiškėjas nepateikė, kokie yra jo poreikiai ir kiek ir kam išleidžia pajamų.

Liudytoja teisme apklausta jo sutuoktinė B. N. parodė, kad vyrui buvo reikalingas išlaikymas, sutuoktinio pajamos tik 328 Lt, nors turto turi, bet jis – senas. Tėvas turi padėti savo vaikams, kurie vargingai gyvena. Patvirtino, kad žino iš pareiškėjo, jog jam motina prieš mirtį kaip palikimo dalį pervedė 9000 Lt, tačiau jam apie tai ji nesakė, kad pinigų, pasak liudytojos, ,,neištaškytų“. Liudytoja taip pat patvirtino, kad jos sutuoktinis nebuvo darbo biržos įskaitoje, bet kartais uždarbiaudavo kaime, akmenis rinkdavo, pinigų užsidirbdavo, nors jų trūko ir jo motina jį nuolat rėmė. Turėtus pinigus sutuoktinis leisdavo cigaretėms, lošimui.

Teisme apklausta pareiškėjo dukra patvirtino, jog tėvas serga, dažnai gydosi, gauna mažas pajamas, todėl jam nuolat padėdavo jo motina, jis vartoti alkoholio nebegali dėl sveikatos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gavo 328,30 Lt netekto darbingumo pensiją, nes tik 50 proc. darbingas (16-21b. l.), jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai ir pastatai, kuriuos po motinos mirties 2012-04-13 pareiškėjas su sutuoktine pardavė (36-4, 71-75 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad pardavė dėl to, kad turėjo sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos nėra sumokėtos. Pareiškėjo sutuoktinė 2008-10-20 buvo įtraukta į darbo biržos įskaitą, nedarbo draudimo išmokos gavimas sustabdytas, pasak liudytojos, ji uždarbiauja, gauna pajamų (26, 27 b. l.). Byloje nustatyta, jog visi trys pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai: dukra A. dirba, kita dukra B. augina penkis vaikus, o V. N. yra nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis (28-34 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog sūnus V. dirba pas ūkininkę B. J., kur ir gyvena (147-150 b. l.).

Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą, kurį pagal pateiktus byloje įrodymus sudaro: žemės sklypai, gyvenamasis namas su pastatais ir statiniais (79-87 b. l.), paveldi 10 000 Lt piniginį indėlį, esantį kredito įstaigoje (88-89,99 b. l.).

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų matyti, jog J. N. buvo registruotas darbo biržos įskaitoje 1997-09-22, o išregistruotas – 1999-04-28, vėliau registracijos nėra (101 b. l.). Sodros pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dirbo nuo 1994-01-01 iki 2003-11-10 ir nuo 2005-04-20 iki 2005-06-13, vėliau duomenų apie darbą nėra (110-112 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog darbingumo lygis 50 proc. nustatytas tik 2009-05-28, tačiau duomenų apie darbą, ar darbo paieškas nėra nuo 2005-06-14 (17 b. l.).

Byloje pateiktas teismo sprendimas, kuris patvirtina pareiškėjo netinkamą gyvenimo būdą – piktnaudžiavimą alkoholiu, smurtą prieš motiną, ką iš dalies teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas, kuris nurodė, jog Pakruojo teisme buvo nurodyta apie pareiškėjo alkoholio vartojimą (9-13 b. l.). Iš teismo sprendime fiksuotų liudytojų parodymų matyti, jog kai pareiškėjas pragerdavo savo invalidumo pensiją, ateidavo pinigų prašyti bokalui, cigaretėms, kad apie sūnų J. N. L. N. nepasakydavo nė vieno gero žodžio, sakydavo, kad jis geria, nuneštus pinigus pragerdavo ir ligoninėje (9-11 b. l.). Tai, kad pareiškėjas savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie savo turtinės padėties iš dalies patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė, kuri patvirtino, kad gautus pinigus jis leido cigaretėms, lošė, apie pervestus 9000 Lt jam motina nesakė, nes bijojo, kad juos panaudos ne pagal paskirtį (149-150 b. l.). Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėjo gaunamą pensiją motina gaudavo ir nešdavo į ligoninę savo sūnui, bet jis pragerdavo, o kai pragerdavo, pareiškėjas reikalaudavo iš motinos pinigų, jei neduodavo - smurtaudavo (147-148 b. l.).

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pareiškėjas nuo 2005 m. nedirbo, nors iš liudytojos B. N. patvirtinimo matyti, jog dirbti galėjo (rinko akmenis), jam darbingumo lygis 50 proc. nustatytas nuo 2009 m., tačiau duomenų apie darbą nėra nuo 2005 m. Pateiktas sąrašas darbų, kurių pareiškėjas negalėjo dirbti, tai: kelti krovinius rankomis kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su liemens palenkimais, dirbti naktinį darbą, gali dirbti laikantis mitybos režimo, rekomenduojama dirbti ne visą darbo dieną ar darbo savaitės laiką (18 b. l.). Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė į darbo biržą darbo paieškoms, nes pareiškėjo atstovo teigimu, nesitikėjo darbo gauti. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu, kurių pareiškėjas nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės neįvertinti.

Pagal suformuotą teismų praktiką, įpėdinio nedarbingumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, tai reiškia, jog nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 str.). Įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, tenka pareiškėjui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Nustatytas 50 proc. darbingumo požymis vienas nelemia išlaikymo reikalingumo, todėl būtina įrodyti, jog palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvių galimybių tokių pajamų gauti, neturėjo nekilnojamojo turto, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad nors pareiškėjui ir nustatytas neįgalumas, bet sunki materialinė padėtis susidarė dėl asmens neveikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesiekiant apsirūpinti būtinomis pajamomis, neieškant sveikatos būklę atitinkančio darbo. Pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjas jo motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Kadangi pareiškimas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais priteistinos iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. B., sumokėjusiam už teisines paslaugas (78 b. l.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 6 d.).

Civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d. numato, kad teismui atmetus pareiškimą, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. N. suinteresuotam asmeniui A. B. 3146 Lt (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-01-17 pagal Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuriomis buvo įpareigota Šiaulių miesto 7-ojo notarų biuro notarė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.