- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2-7-785/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Vidas Peikšteniuiir
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. S., ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovei D. Č. ir jos atstovams advokatui Vidui Peikšteniui ir A. Č., trečiajam asmeniui S. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraieškovių A. S. ir S. S. ieškinį atsakovei D. Č. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
bendraieškoviai A. S. ir S. S. 2008-08-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Č. prašydami įpareigoti atsakovę išlaisvinti ir perduoti ieškovams naudotis pagalbines patalpas namų valdos apskaitos byloje Nr. 2335 pažymėtas indeksais I1/p – viralinė, 3I1/p – ūkinis pastatas (faktiškai naudojamas kaip garažas), 4I1/m – daržinė, 5I1/m – malkinė ir nustatyti servitutą – įvažiavimą pastatyti lengvajam automobiliui iš (duomenys neskelbtini) dešinės fasadinės pusės. Ieškinį motyvavo tuo, kad pagal 2007-01-08 rentos sutartį, rentos gavėja S. S. taip pat atstovaujanti ir sutuoktinį J. S. perdavė rentos mokėtojams sūnums A. S. ir S. S. nekilnojamus daiktus: ½ žemės sklypo unikalus adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2308 ha ir jame esančius 59/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės) taip pat visus žemės sklype esančius ir jai priklausančius pagalbinius pastatus tame tarpe ir statinius, kuriuos prašoma įpareigoti atlaisvinti. Ieškovai nurodo, kad atsakovė naudojasi pastatais be jų sutikimo, todėl įgyvendindami savo teises į turtą pareiškė ieškinį.
Atsakovė 2008-11-26 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškovų reikalavimais. Nurodo, kad ieškovams priklausančiais pagalbiniais pastatais nesinaudoja, išskyrus malkine. Nurodo, kad neturi galimybės naudotis šiais pastatais dėl to, kad šių statinių raktai yra pas ieškovus. Dėl malkinės naudojimosi buvo žodžiu sutarus su buvusia savininke S. S., kad ji leis laikyti malkas visą laiką, be to, nugriovus stoginę jai nebeliko kur laikyti malkas. Dėl kiemo aikštelės, servituto nustatymo atsakovė teigia, kad šią aikštelę pastatė savo lėšomis. Nurodo, kad 2008-11-26 ji gaus pažymėjimą patvirtinanti jos nuosavybės teisę, nes po tėvo mirties ji paveldėjo tėvui priklausiusią namų valdos žemę (t. 1, b.l. 44).
2010-05-06 gautas ieškovų pareiškimas, kuriuo ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio, būtent dėl servituto nustatymo (t.1, b.l. 137). Atsisakymo motyvas – naujai paaiškėjusios aplinkybės tai, kad atsakovė D. Č., pagal paveldėjimo teisės liudijimą tapo žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutą, bendratute. Teismas 2010-05-06 parengiamojo teismo posėdžio metu, žodine nutartimi priėmė atsisakymą nuo ieškinio, tačiau procesinio sprendimo dėl šio reikalavimo nepriėmė nurodydamas, kad dėl to bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės (t. 1, b.l. 141). 2010-11-03 gautas ieškovų patikslintas pareiškimas, kuriame jie papildomai atsisako nuo reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo iš ūkinio pastato ir viralinės, nes atsakovė pareiškė, kad ten nelaiko savo daiktų ir prašo toje dalyje bylą nutraukti (t. 2, b. l. 23).
2010-11-15 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pareiškė, kad atsiima ieškinį dalyje, dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, nes atsakovė iš ten išsikraustė (t. 2, b.l. 26). Atsakovė tam neprieštaravo. Kadangi šioje dalyje neliko ginčo, todėl teismas ieškinio reikalavimo atsiėmimą priėmė.
2011-01-26 posėdžio metu bei baigiamųjų kalbų metu ieškovai palaikė vienintelį reikalavimą įpareigoti atsakovę atlaisvinti malkinę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ir jos atstovai nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodė, kad nugriovus pastogę atsakovės mama jai leido malkinėje laikyti malkas kiek reikės, todėl nesutinka iš ten kraustytis. Dėl kitų patalpų atlaisvinimo, nurodo, kad viralinėje ji nieko nelaikė, todėl toje dalyje ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant savo teise. Todėl prašo skirti baudą. Dėl kitų patalpų atlaisvinimo ieškovai reikšdami ieškinį taip pat piktnaudžiavo savo teise, nes nesikreipė į ją ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Be to, teisminio proceso metu, ji anksčiau negalėjo išsinešti savo likusių daiktų, nes ieškovai buvo užrakinę šias patalpas. Reikalavimas dėl servituto nustatymo taip pat buvo nepagrįstas, nes ji yra žemės bendrasavininkė. Nurodo, kad dėl šių nepagrįstų reikalavimų ji turėjo samdytis advokatą, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti išlaidas iš ieškovų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra broliai su seserimi, kurie yra namo, žemės ir kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Atsakovei priklauso 49/100 gyvenamojo namo ir kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės), pagal 1998-02-17 dovanojimo sutartį (t.1 b.l. 8, 38). Ieškovams pagal 2007-01-08 rentos iki gyvos galvos sutartį priklauso 59/200 gyvenamojo namo ir kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės), taip pat po ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9, 37-39) dėl kurių atlaisvinimo buvo pareikštas ieškinys. Iki rentos sutarties sudarymo šis turtas priklausė trečiajam asmeniui S. S., kuri yra šalių motina. Kaip teigia pati S. S., kol jos santykiai buvo geri su dukra D. Č., prieš 6 ar 7 metus žodžiu leido jai laikyti malkas jos malkinėje. Santykiai pablogėjo, nes ji nesutiko Č. perleisti viso savo turto. Pastatai, kuriuos prašoma atlaisvinti atsakovei nepriklauso. Ieškovai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CK 4.95 str. prašo įpareigoti atsakovę atlaisvinti jiems priklausančias patalpas.
II. Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo bei civilinių teisių įgyvendinimo
CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus –vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011)
Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir teismo posėdyje suformuluoto galutinio reikalavimo matyti, kad bendraieškoviai reikalauja pašalinti jų teisės pažeidimus, t. y. teigia, jog atsakovė naudoja ieškovams nuosavybės teise priklausantį pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šis pastatas dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (t.1, b.l. 9, 37-39). Todėl nurodyto pažeidimo prigimtis leidžia daryti išvadą, jog ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimą, kuris trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.95, o 4.98 straipsnį.
Atsakovė bei jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai piktnaudžiaudami savo teise kreipėsi į teismą, dėl patalpų palaisvinimo nesikreipė į ją ne teismo tvarka, neįsitikino ar patalpose yra jos daiktai, dėl to vadovaujantis LR CPK 95 str. prašo skirti ieškovams baudą. Vadovaujantis LR CK 1.137 str. numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai gali naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jei asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Iš paaiškinimų teisme matyti, kad tarp šalių yra susiklostęs įtempti santykiai, dėl kurių teisme yra keliamos tiek civilinės tiek baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka. Tai, kad šalys visiškai nebendrauja, bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino ir patys bylos dalyviai, jų atstovai bei trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog šiuo atveju ieškovams nebuvo įmanoma pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka ir tokiu būdu ieškovai negalėjo įvertinti ar daiktai laikomi jų patalpose yra atsakovės ar jos buvusio sutuoktinio A. Č.. Pažymėtina, kad dėl įtemptų santykių, ieškovai negalėjo savavališkai iškelti atsakovės ar jos šeimai priklausančių daiktų į lauką ar į kitas patalpas, nes tokiu atveju dėl tokių veiksmų būtų galėjęs kilti naujas ginčas, todėl pripažintina, kad ieškovai turėjo teisę teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo teismine tvarka. Todėl atsakovės ir jos atstovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą savo teise netenkintinas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 str. baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl šiuo atveju teismas nemato pagrindo pasinaudoti šia poveikio priemone.
III. Dėl ginčo išsprendimo
Nors teismo posėdyje ieškovų suformuluotas galutinis reikalavimas tik dėl malkinės atlaisvinimo, tačiau teismas pasisako dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, nes jų atsisakius bylos nagrinėjimo metu nebuvo priimti procesiniai sprendimai ir neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Dėl pradinio ieškinio reikalavimo, tai yra servituto nustatymo, pažymėtina, kad tuo metu kai buvo pateiktas ieškinys 2008-08-12 atsakovė nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė. Kaip ji nurodė atsiliepime 2008-11-26 ji turėjo gauti pažymėjimą, patvirtinantį, kad po tėvo mirties paveldėjo žemę. Paaiškėjus, jog atsakovė tapo žemės sklypo bendrasavininkė, 2010-05-06 ieškovai atsisakė reikalavimo dėl servituto nustatymo ir prašė toje dalyje bylą nutraukti. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovai, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms nei viešajam interesui, todėl buvo priimtas (LR CPK 42 str. ir 140 str.) ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis į teismą egzistavo ginčas, todėl laikytina, jog buvo pagrindas reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Atsakovė tapo žemės sklypo bendrasavininkė jau bylos nagrinėjimo metu, kaip pati tai nurodė atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.44). Atsakovė savo veiksmais, priimdama palikimą, sukūrė sau tam tikras teises dėl kurių servituto nustatymas neteko prasmės. Ieškovai nepiktnaudžiaudami savo teise ir reaguodami į pasikeitusias aplinkybes atsisakė ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgia į situaciją, kuri egzistavo pateikiant ieškinį, nes tik vėliau atsakovės įgytos teisės padarė ieškinį negalimą, dėl ko ieškovai elgėsi sąžiningai ir atsisakė ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo, todėl šioje reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pradinio ieškinio reikalavimo, tai yra įpareigojimo atlaisvinti viralinę ir ūkinį pastatą, pažymėtina, kad 2010-11-03 ieškovai atsisakė reikalavimo dėl viralinės ir ūkinio pastato atlaisvinimo, o atsisakymo pagrindą nurodė tai, kad atsakovė pareiškė jog ten nėra jos daiktų. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms nei viešajam interesui, todėl buvo priimtas (LR CPK 42 str. ir 140 str.) ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Vertinat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje dalyje teismas turi įvertinti ar ieškovai ieškinio atsisakė, dėl to, kad atsakovė patenkino jų reikalavimą. Reikalinga konstatuoti ar ieškinio pateikimo metu buvo pažeistos jų teisės į viralinę ir ūkinį pastatą (faktiškai naudojamu kaip garažas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad viralinėje ir ūkiniame pastate jos daiktų nebuvo. Tačiau 2011-03-10 teismo posėdžio metu S. S. patvirtino, kad D. Č. naudojosi viraline, jos prašė ir ten išsinešti savo daiktus, kadangi jų santykiai pablogėjo ir prašė ten nesilankyti (t.2, b. l. 43). Pažymėtina, kad valdymo teisės pažeidimas gali pasireikšti ne tik daiktų laikymu, bet ir naudojimusi daiktu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nors ir neliko ginčo dėl viralinės atlaisvinimo, tačiau įvertinus, jog buvo pažeidžiamos ieškovų teisės, šioje reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Baigiamųjų kalbų metu trečiasis asmuo S. S. patvirtino, kad ūkiniame pastate (garaže), atsakovės daiktų nebuvo. Iš ieškovų pateiktų nuotraukų (t. 2, 9-20) taip pat neužfiksuoti atsakovės daiktų, esančių ūkiniame pastate (garaže), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o fotonuotraukose užfiksuoti daiktai esantys daržinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šioje reikalavimo dalyje atsisakius ieškinio, ieškovams tenka pareiga apmokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas šiai reikalavimo daliai.
Ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, pažymėtina, kad 2010-11-15 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pareiškė, kad atsiima ieškinį dalyje, dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, nes atsakovė iš ten išsikraustė. Atsakovė tam neprieštaravo. Kadangi šioje dalyje neliko ginčo, todėl teismas ieškinio reikalavimo atsiėmimą priėmė. Ieškovų prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, dalyje dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tenkintinas, o ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.). Atsiimant ieškinį, analogiškai kaip ir atsisakant ieškinio dėl to, kad atsakovė patenkino reikalavimą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (LR CPK 3 str. 6 d. ir 94 str. 1 d.). Atsakovės argumentai, kad ji negalėjo anksčiau išsikraustyti daiktų, nes ieškovai laikė užrakintą daržinę, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byla buvo iškelta 2008-08-13, o atsakovė į ieškovus raštu dėl daiktu atsiėmimo kreipėsi tik 2010-11-10 (t. 2, b.l. 24). 2010-09-27 teismo posėdžio metu S. S. patvirtino, kad daržinė ir malkinė nėra rakinamos, tačiau atėjus rudeniui ir sutrumpėjus dienoms ji buvo pradėjusi rakinti daržinės duris (t.2, b.l. 6, 7). To paties posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovai savo kalbomis patvirtino, kad patalpos yra užrakintos, o patalpos buvo išlaužtos vienu atveju, kai buvo užrakinti vaikų dviračiai. Po to, S. S. nurodė, kad išlaužus patalpas, spynos niekas nebekabino. Pažymėtina, kad neteisėtas naudojimasis patalpomis nepaneigia ieškovų teisę jomis disponuoti, todėl ieškovai turėjo teisę rakinti jiems pagal sutartį priklausančias patalpas. Iš teismo posėdžio metu atsakovės paaiškinimų matyti, kad nors ir buvo kurį laiką užrakintos daržinės durys, tačiau tai jai nesutrukdė naudotis savo teisėmis, pasiimti tuos daiktus kuriuos norėjo. Atsižvelgiant į tai matyti, kad ieškovai atsiėmė ieškinį dėl to, kad pareiškus ieškinį, po daugiau nei dvejų metų atsakovė šį reikalavimą patenkino, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, šioje ieškinio reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl naudojimosi malkine, atsakovė neneigia, kad ja naudojasi, tačiau nesutinka jos atlaisvinti. Teigia, kad jai žodinį sutikimą davė motina kol dar jų santykiai buvo geri. Atsakovė teigia, kad jei būtų žinojusi, kad jai nebeleis naudotis malkine nebūtų davusi sutikimo nugriauti stoginę, kurios ji buvo bendraturte. Šiuo atveju iš rašytinių įrodymų matyti, kad malkinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, pagal 2007-01-08 rentos iki gyvos galvos sutartį yra ieškovai. Nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre 2007-01-15 (t.1, b.l. 38). Šiuo atveju, pagal minėtą rentos iki gyvos galvos sutartį, naujų savininkų nesaisto jokie buvusio savininko susitarimai su kitais asmenimis, dėl kurių neįregistruoti juridiniai faktai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. S. patvirtino, kad žodžiu leido atsakovei naudotis malkine, tačiau šiuo metu malkinės savininkai yra ieškovai ir jie patys sprendžia dėl malkinės, o be to, ji palaiko ieškovų reikalavimą ir nesutinka, kad atsakovė toliau naudotųsi malkine. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, apie pareikštą reikalavimą atlaisvinti patalpas žino nuo ieškinio gavimo dienos – 2008-10-24 (t.1, b.l.43), todėl ieškovams pareiškus negatorinį ieškinį dėl patalpų atlaisvinimo ir nustačius, kad atsakovė neturi teisės naudotis šia patalpa, ši ieškinio dalis tenkintina Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnio pagrindu, įpareigojant ieškovę atlaisvinti malkinę. Spendžiant dėl patalpų atlaisvinimo termino nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad apie pareikštą reikalavimą atsakovė žino nuo 2008-10-24, ir ji žinodama, kad neturi patalpos savininkų sutikimo naudotis ja, turėjo iš anksto pasirūpinti kita patalpa laikyti malkoms. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad pasibaigus šildymo sezonui šiuo metu malkinėje malkų nebėra, ar jų yra nedaug. Atsakovė neturėdama ieškovų sutikimo ilgą laiką neatlygintinai naudojosi malkine, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomo termino patalpų atlaisvinimui. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šioje dalyje patenkinus reikalavimą atsakovei tenka pareiga proporcingai patenkintai reikalavimo daliai atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 2 d).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Be to, dalyje nutraukus bylą ar palikus nenagrinėtą šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal LR CPK 94 str. taisykles. Šiuo atveju teismas ieškinį nagrinėjo faktiškais dėl 5 reikalavimų (dėl servituto ir 4 patalpų atlaisvinimo). Aukščiau išdėstytuose motyvuose teismas pasisakė, kad dėl keturių reikalavimu ieškovams iš atsakovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 80 % jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl vieno reikalavimo atsakovei iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 20 % jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro: 637,35 Lt sumokėtas žyminis mokestis (t.1, b. l. 5 ir 36).
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 138).
Todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 509,88 Lt (637,35 Lt x 80 %) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovų – atsakovei priteistina 300,00 Lt (1500,00 Lt x 20 %) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalys viena kitai yra skolingos bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus šių išlaidų įskaitymą laikytina, kad ieškovai neskolingi atsakovei, o iš atsakovės priteistina ieškovams 209,88 Lt (509,88 Lt – 300,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Iš teismo išrašytos pažymos matyti, kad nagrinėjant bylą susidarė 122,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl iš atsakovės priteistina 97,95 Lt (122,44 Lt x 80 %), iš ieškovų po – 12,25 Lt (122,44 Lt x 20 % / 2) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 293-296 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti ieškovų A. S. ir S. S. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. dėl servituto – įvažiavimo pastatyti lengvajam automobiliui iš (duomenys neskelbtini) dešinės fasadinės pusės, taip pat dėl ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Išaiškinti ieškovams, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Priimti A. S. ir S. S. atstovo adv. A.Staškūno prašymą dėl ieškinio dalies atlaisvinti daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmimo ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.
Įpareigoti atsakovę D. Č. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neteisėtai užimamą ieškovams A. S. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (duomenys neskelbtini) priklausančia malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią, (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės D. Č.(duomenys neskelbtini) ieškovams A. S. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (duomenys neskelbtini) 209,88 Lt (du šimtus devynis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. Č. (duomenys neskelbtini) 97,95 Lt (devyniasdešimt septynis litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovo A. S. (duomenys neskelbtini) 12,25 Lt (dvylika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovo S. S. (duomenys neskelbtini) 12,25 Lt (dvylika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, nurodant įmokos kodą 5660.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.