Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 19.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu "Alcotest 6810", Nr. ARYE- 0399 ± 0,017%; (1,01...5,00)% ± 1,7% (patikros sertifikato Nr.2070631 patikros metodo žymuo BMP8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys "Alcocal" Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 2,11 (įvertinus 1,7% paklaidą) - 2,07 promilių girtumas, t. y., jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, gailisi, paaiškino, kad iki šios dienos dirbo (duomenys neskelbtini), dabar tik (duomenys neskelbtini), tą dieną visą dieną dirbo, pjovė žolę, ruošėsi žiemkenčių sėjai, nieko nevalgė, buvo labai karšta, todėl išgėrė tris butelius alaus, tada paskambino draugas, paprašė pagalbos, nesijautė neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga (duomenys neskelbtini), reikia vežti vaikus į mokyklą, ugdymo įstaigas, vienas sūnus turi (duomenys neskelbtini), kartu gyvena mama, kuriai taip pat reikalinga pagalba vykstant į gydymo įstaigas, automobilis, kurį vairavo, priklauso jam.

O. M. parodė, kad parodė, kad R. M. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, jų santykiai labai geri, ji jaučiasi galinti daryti įtaką sūnui, sūnus dėl šių įvykių labai pergyvena, sutinka laiduoti už jį, pati yra pensininkė.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo R. M. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: tyrėjo V. U. tarnybinis pranešimas (b. l. 8-9), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 12 – 21), transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 22 – 40), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 43), transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 41), pažyma apie transporto priemonės vertę (b. l. 86).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinamasis R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tai yra vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu "Alcotest 6810", Nr. ARYE- 0399 ± 0,017%; (1,01...5,00)% ± 1,7% (patikros sertifikato Nr.2070631 patikros metodo žymuo BMP8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys "Alcocal" Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatyta 2,11 (įvertinus 1,7% paklaidą) - 2,07 promilių girtumas. R. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo.

Byloje pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame O. M. prašo jos sūnų R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. O. M. tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji sutinka būti laiduotoja, gali užtikrinti, kad R. M. laikysis įstatymų, bei tai, kad ji gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Ir pats kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad O. M. gali jam daryti teigiamą įtaką, jie gyvena kartu gyvena, sutaria gerai. Jis taip pat nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pasižada ateityje nenusikalsti, laikytis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Bartusevičius dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant kaltinamojo R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, svarbu įvertinti BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad R. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamasis R. M. tiek įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kadangi šiuo atveju nebuvo padaryta žala, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nevertintas. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Šiuo atveju yra pagrindas tikėti kaltinamojo R. M. nuoširdumu ir teigimu, kad jis daugiau nenusikals, laikysis įstatymų, jis yra charakterizuojama teigiamai: anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo elgesį vertina kritiškai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamojo R. M. motina O. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tarp jų yra artimas ryšys, paremtas šeimos santykiais, O. M. gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, nes ji praeityje nėra teista, administracine tvarka nebausta, pensininkė Taigi, konstatuotina, kad O. M. yra tinkama laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo.

Įgyvendinant teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, spręstina, jog šiuo atveju kaltinamojo D. K. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Įvertinus tiek kaltinamojo D. K. padarytą veiką (nesunkus nusikaltimas, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo asmenines savybes, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus R. M. atžvilgiu galima užtikrinti ir atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl R. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jo laiduotoja skiriant jo skiriant sugyventinę O. M..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018)

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nepaisant to, kad kaltinamasis R. M. šiuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. kelių transporto priemones, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo lygį, tai, kad R. M. anksčiau nebuvo baustas dėl vairavimo išgėręs, 1 (vienerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., kada buvo sustabdyta teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Be to D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). D. K. padaryta tyčinė nusikalstama veika priskirtina prie nusikaltimų, kurie gali sukelti sunkias pasekmes ne tik to asmens, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Asmuo, sėsdamas neblaivus už vairo, turėtų pagalvoti, koks pavojingas visuomenei, kitiems asmenims gali būti transporto priemonės vairavimas neblaivaus vairuotojo, kokią žalą ir finansinę našta gali būti užtraukiama, kai asmenys, būdami neblaivūs, vairuoja transporto priemones. D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL arba 1 000 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turėtų sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. R. M. vairavo transporto priemonę, kurį priklauso jam pačiam. Jo valia ir veiksmai turėjo tiesioginę įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, reikalingas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

Kiti procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus R. M. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Laikinas nuosavybės teisių ribojimas paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Transporto priemonės registracijos pažymėjimas paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, jo laiduotoja skirti O. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vienerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.

Konfiskuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. M. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių ribojimą palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti R. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus