Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Eugensa“ atstovams vadovui E. V. ir advokatui Viktorui Muravskiui,

atsakovės UAB „Abitra“ ir trečiojo asmens AB „Baltic Underwriting Agency“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eugensa“ ieškinį atsakovei UAB „Abitra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos mediena“, AB „Baltic Underwriting Agency“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-04-15 iš UAB „Eugensa“ sandėlio adresu (duomenys neskelbtini) į automobilį duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo UAB „Abitra“ vairuotojas A. T., buvo pakrauta 8000 m kabelio YDYp 3x1,5 su palete 3107,28 Eur sumai. Buvo išrašytas 2019-04- 15 gabenimo važtaraštis Nr. EUG 0139.

UAB „Abitra“ prekes privalėjo nugabenti į AB „Klaipėdos mediena“ adresu duomenys neskelbtini). UAB „Abitra“ iki šiol savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir prekių į AB „Klaipėdos mediena“ nepristatė.

Ieškovė su AB „Klaipėdos mediena“ verslo santykiai sieja nuo 2008 metų, kai buvo sudaryta 2008-10-21 pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovei pakrautiems kabeliui, būgnams ir paletėms buvo išrašytos PVM sąskaita faktūra serija EUG Nr. 1900112, 1900113 ir PVM sąskaita faktūra serija EUG Nr. 1900134.

2019-05-08 ieškovė gavo iš AB „Klaipėdos mediena“ pranešimą Nr. KMS-19/109 apie tai, kad AB „Klaipėdos mediena“ iš UAB „Eugensa“ jokių prekių negavo.

Atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovės su AB „Klaipėdos mediena“ 2008-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punktą, užsakytas prekes galėjo atsiimti tik AB „Klaipėdos mediena“ įgalioti asmenis. Tačiau jokiems ieškovės darbuotojams, nei priėmusiems užsakymą, nei pakrovusiems prekes, nei surašiusiems prekių vežimo dokumentus, o vėliau ir išrašiusiems sąskaitas-faktūras, nekilo abejonių, kad prekes ir vežimą užsakė AB „Klaipėdos mediena“, jie įteikė vežėjui tiek krovinius, tiek jų gabenimo važtaraščius.

Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai kvalifikavo savo ir atsakovės teisinius ryšius. Ieškovė su atsakove nėra sudariusios sutarties, atsakovei įsipareigojo jos užsakovas, o ji jam, tuo tarpu jokių įsipareigojimų ieškovei atsakovė nebuvo prisiėmusi. Be to, aiškino, kad nuosavybės teisė į vežti perduotas prekes nuo momento, kuomet ieškovė jas perdavė atsakovei, perėjo pirkėjui, t.y. AB „Klaipėdos mediena“, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovę dėl krovinio, įskaitant ir įgalimai patirtos žalos atlyginimą.

Nurodė, kad ieškovė 8 proc. dydžio procesinių palūkanų reikalauja nepagrįstai.

Dublike ieškovė pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respubliko civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis nenustato vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju ieškovė - siuntėja, išrašė važtaraščius ir perdavė juos atsakovei – vežėjai, kartu su kroviniu. Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą po krovinio paėmimo iki jo išdavimo gavėjui.

AB „Klaipėdos mediena“, atsiliepdama į ieškinį pažymėjo, kad nebuvo užsakęs ir nėra gavęs jokių prekių, nurodytų jam pateiktose ieškovės sąskaitose-faktūrose, kurias gavęs, ieškovei būtent tai ir pranešė.

Paaiškino, kad tiek AB „Klaipėdos mediena“, tiek ir kitose VMG grupės įmonėse aiškiai reglamentuota, kaip darbuotojai turi atlikti užsakymus, todėl situacija, kad kas nors užsakymą atlieka telefonu negalima.

Trečiojo asmens vertinimu šiuo atveju abi šalys pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl žala atsirado ir dėl to, o ne tik dėl nežinomo asmens, vykdžiusio nusikalstamas veikas veiksmų.

Paaiškino, kad užsakymų ieškovei AB „Klaipėdos mediena“ neteikė jau 7 metus, o su atsakove iš viso niekada nebendradarbiavo.

Nesant tarp šalių sudarytos sutarties, jokie atsakovės neteisėti veiksmai iš sutarties netinkamo vykdymo negalėjo atsirasti, tad sutartinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nėra ir negali būti.

Trečiojo asmens vertinimu šiuo atveju, ieškovės nuostoliai kilo dėl ieškovės pasirinkto prekybos partnerio nesąžiningumo. Nesąžiningi veiksmai pasireiškė jau iki prekių vežimo pradžios, kai ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su AB „Klaipėdos mediena“ vardu nesąžiningai veikusiais trečiaisiais asmenimis, neketinančiais atsiskaityti už užsakytas prekes. Būtent dėl AB „Klaipėdos mediena“ vardu veikusių nesąžiningų trečiųjų asmenų veiksmų ieškovė prarado prekes ir negavo už jas atsiskaitymo.

Būtent ieškovė turėjo įsitikinti, kam parduoda ir perduoda prekes, ar užsakymą davę asmenys turi įgaliojimus veikti AB „Klaipėdos mediena“ vardu. Jei ieškovė, kaip verslininkė būtų veikusi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, ir laiku būtų nustačiusi, kad realiai AB „Klaipėdos mediena“ jokių užsakymų neatliko, prekės net nebūtų perduotos atsakovei pervežimui ir jokių nuostolių ieškovė nebūtų patyrusi. Akivaizdu, kad šioje situacijoje pati ieškovė prisidėjo prie nuostolių kilimo, kas tik dar kartą patvirtina, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės nuostolių ir kokių nors atsakovės atliktų veiksmų neegzistuoja (dėl nuostolių kalti tretieji nesąžiningi asmenys ir, galimai, pati ieškovė, kuri neveikė maksimaliai rūpestingai).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė raštu dėstytus argumentus. Ieškovės vadovas papildomai paaiškino, kad AB „Klaipėdos mediena“ yra nuolatinis pirkėjas, su juo sieja patikimi ilgalaikiai verslo santykiai, jo įmonėje yra programa, kurioje surašytos sutartys su nuolatiniais klientais, įvesti asmenys, galintys teikti užsakymus tų įmonių vardu, todėl asmeniui prisistačiusiam V. D. pateikus užsakymą AB „Klaipėdos mediena“ vardu, darbuotojams abejonių nekilo. Net ir šiuo atveju, jei atsakovė būtų nuvežusi prekes adresu, kuris buvo nurodytas važtaraštyje, ieškovė neužsakytas prekes iš AB „Klaipėdos mediena“ būtų susigrąžinusi ir nuostolių nepatyrusi. Atsakyti į klausimus, kada paskutinį kartą ieškovė buvo gavusi užsakymą iš AB „Klaipėdos mediena“, ieškovės vadovas negalėjo, teikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepageidavo.

Atsakovės atstovė palaikė savo ir kliento draudiko raštu dėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2019 metų balandžio 3 ir 15 dienomis pakrovė krovinius. Ieškovė surašė krovinių gabenimo važtaraščius (el.b.l. 3-5), ant kurių pasirašė ieškovės, kaip siuntėjo, atstovas ir krovinį priėmęs atsakovės atstovas, jos darbuotojas – vairuotojas A. T.. Krovinių važtaraščiuose jų gavėju nurodoma AB „Klaipėdos mediena“, iškrovimo vieta – šios įmonės adresas (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nėra ginčo, kad būtent važtaraščiuose nurodytos prekės ieškovės buvo perduotos atsakovei vežimui. Klausimo dėl perduotų vežti prekių vertės atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė.

Atsakovė teigia pristačiusi prekes ne važtaraščiuose nurodytu adresu, tačiau kitais adresais Panevėžyje, kadangi taip jai nurodė telefonu asmuo, prisistatęs krovinio gavėjo AB „Klaipėdos mediena“ atstovu, kuris ir buvo užsakęs vežimą.

Į bylą ieškovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose gavėjo parašo nėra, atsakovės atstovė nurodė nesanti tikra, kad egzemplioriuose, kurie liko pas atsakovę gavėjas yra pasirašęs, tokių įrodymų į bylą atsakovė neteikė. Kam atiduoti vežti kroviniai byloje duomenų nėra. Nėra ginčo dėl to, kad kroviniai dingę.

Už pakrautas prekes ieškovė išrašė 2019-04-03 ir 2019-04-16 sąskaitas-faktūras AB „Klaipėdos mediena“ (el.b.l. 6-8) iš viso bendrai 12 194,86 Eur sumai, kurią ieškovė ir laiko savo patirta žala.

Dar 2008-10-21 ieškovė su AB „Klaipėdos mediena“ buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį (el.b.l. 9-10), kurios 1.1.2. punte pirkėjai nustatytas 45 dienų mokėjimo atidėjimas nuo prekių pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo. Sutarties 1.1.3. punkte nustatytas 30 000 litų (atitinka 8 688,60 Eur) prekių limitas, kuriuo prekės parduodamos atidėto mokėjimo sąlygomis. 1.1.6. puntu pardavėjas įsipareigojo pirkėjui parduoti prekes, esančias sandėlyje be užsakymo lapo pagal sąskaitą-faktūrą.

2019-04-29 ieškovė raštu užklausė AB „Klaipėdos mediena“, ar ši yra gavusi prekes, nurodytas jos išrašytose sąskaitose-faktūrose (el.b.l. 63). 2019-05-08 AB „Klaipėdos mediena“ ieškovei raštu atsakė, kad nei jos, nei kitų VMG grupės įmonių darbuotojai prekių, nurodytų ieškovės pateiktose sąskaitose-faktūrose neužsakinėjo (el.b.l. 11).

AB „Klaipėdos mediena“ atstovas į bylą pateikė užsakymo, kuris naudojamas visiems pirkimams pavyzdį (el.b.l. 111), nurodydamas, kad neįmanoma, jog užsakymas būtų padarytas telefonu.

AB Baltic Underwriting Agency yra apdraudusi vežėjo UAB „Abitra“ civilinę atsakomybę (el.b.l. 72-77).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šios bylos proceso dalyviai buvo įtraukti į nusikalstamą schemą, kuomet nežinomas asmuo, prisistatęs AB „Klaipėdos mediena“ pirkimų vadovu V. D., telefonu paskambino ieškovei, užsakė prekes neva AB „Klaipėdos mediena“ vardu, nurodė, kad jų pasiimti atvyks savo transportu, tikėtinai tas pats asmuo paskambino atsakovei, telefonu žodžiu užsakė vežimą, nurodydamas krovinį paimti iš ieškovės ir nuvežti į Klaipėdą, vėliau vėl paskambinęs telefonu vežimo metu pakeitė pristatymo adresą, nurodydamas transporto vadybininkui - vairuotojui prekes pristatyti adresu Panevėžyje ir perduoti užsakovo kolegai Sergejui, ką atsakovė teigia ir padariusi.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodę kreipęsi tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo AB „Klaipėdos mediena“ (el.b.l.31-33, 50-51, 65-66, 113-116).

Dėl šalių santykių teisinės kvalifikacijos ir ieškovo reikalavimo teisės

Šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė neužsakė atsakovei pervežti krovinius. Ieškovei perduodant atsakovei prekes ir jas lydinčius dokumentus, abi šalys buvo įsitikinusios, kad vežimą užsakė AB „Klaipėdos mediena“. Būtent su asmeniu, prisistačiusiu AB „Klaipėdos mediena“ atstovu, atsakovė suderino visas vežimo sutarties sąlygas.

Tačiau svarbu pažymėti tai, kad vežimo sutartis yra specifinė, nes ji sukuria vežimo teisinius santykius, o kartu ir teises bei pareigas ne tik tiems asmenims, kurie susitarė dėl vežimo sutarties sąlygų.

Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata, šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

Nagrinėjamu atveju vežimo teisiniuose santykiuose ieškovė veikė kaip suntėjas, o atsakovė kaip vežėjas ir nepaisant to, kad už krovinio vežimo sumokėti užmokestį šiuo atveju buvo įsipareigojęs asmuo, abiejų šios bylos šalių laikytas krovinio gavėju, negalima sutikti su atsakove, kad ši aplinkybė atima iš ieškovės reikalauti vežėjo atsakomybės už prarastą krovinį.

Nagrinėjamu atveju dėl krovinio praradimo nuostolių patyrė būtent ieškovė (krovinio siuntėja), todėl ji yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą šioje byloje.

Dėl šalių kaltės už žalos atsiradimą

CK 6.820 straipsnis reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio neišsaugojimą, jo 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė susitarimo su savo užsakovu niekur neužfiksavo, užsakymo raštu nepareikalavo, rašytinės sutarties nesudarė. Vienintelis rašytinis įrodymas apie šalių sukuntus vežimo teisinius santykius yra į bylą ieškovo pateiktos važtaraščių kopijas. Paimdama vežti iš ieškovės krovinį, pasirašydama krovinio gabenimo važtaraštyje, atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį AB „Klaipėdos mediena“ važtaraštyje nurodytu adresu Klaipėdoje. Aplinkybė, kad asmuo, telefonu užsakęs vežimą pakeitė pristatymo adresą, neatkeidžia atsakovės nuo pareigos įrodyti, kad ji krovinius pristatė važtaščiuose nurodytam gavėjui. Tokių įrodymų byloje nėra, atvirkščiai, nėra ginčo dėl to, kad kroviniai pristatyti AB „Klaipėdos mediena“ nebuvo. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė neįvykdė jai nustatytos pareigos ir vertinti atsakovės veiksmus kaip neteisėtus (CK 6.246 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, vežėjo didelis neatsargumas, kuris, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, taip pat tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, taip pat tokie sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rhenus Svoris“ v. „Uno Transport A/S“, bylos Nr. 3K-3-127/2015, 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

Šiuo atveju atsakovė, neturėdama rašytinių gavėjo įsipareigojimų ir nurodymų, krovinius pristatė ne važtaraštyje nurodytu adresu, kuris yra ir AB „Klaipėdos mediena“ buveinės adresas, nurodytas viešuose šaltiniuose, tačiau kitu adresu kitame mieste, nepatikrinusi ir neįsitikinusi, kad krovinius perduoda važtaraščiuose nurodytam gavėjui, atidavė krovinius asmeniui, kurio žino tik vardą, pasisakytą jo paties. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neatidūs, neatsakingi ir nerūpestingi. Svarbu ir tai, kad, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas, AB „Klaipėdos mediena“ niekuomet anksčiau nebuvo užsakiusi vežimo pas atsakovę.

Pagal jau minėto CK 6.820 straipsnio 2 dalį, už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės dydis, reglamentuojamas CK normose ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatyti vežėjo civilinės atsakomybės ribos, jo visiškas arba iš dalies atleidimas nuo civilinės atsakomybės (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.253 straipsnio 9 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis), arba šalių susitarimuose, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymų normų (CK 6.252 straipsnis, 6.253 straipsnio 9 dalis).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant vežėjo atsakomybės už atsiradusią žalą klausimą, svarbu įvertinti ir ieškovės (siuntėjo) veiksmus.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovė, nors ir turėjo 2008 metais sudariusi su AB „Klaipėdos mediena“ pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo iš šios įmonės gavusi jokių užsakymų jau ne vienerius metus.

V. D. AB „Klaipėdos mediena“ dirbo 2018 m. kovo-spalio mėn., šiuo laikotarpiu jokių užsakymų ieškovei nebuvo. AB „Klaipėdos mediena“ teigia, kad niekada nebuvo nurodžiusi ieškovei šio asmens kaip tinkamo atstovo, priešingų duomenų byloje nėra. Aplinkybė, kad šis asmuo ieškovės darbuotojams jų vidinėje sistemoje nurodytas kaip tinkamas patikimo kliento AB „Klaipėdos mediena“ atstovas nėra grindžiama jokiais įrodymais, be to, neašku, kokiu pagrindu tai galėjo būti padaryta.

Pagal ieškovės su AB „Klaipėdos mediena“ sudarytos sutarties 1.1.3 punktą pirkėjui buvo nustatytas 8 688,60 Eur dydžio prekių limitas, tačiau ieškovė net nesusisiekusi su pirkėju per du kartus, beveik dviejų savaičių laikotarpiu, pakrovė jam prekių iš viso už 12 194,86 Eur. Ieškovė nesilaikė ir savo pačios sutarties 1.2.3 punkto nuostatų, pagal kurias pirkėjo darbuotojai atsisima prekes su atidėtu mokėjimu tik pateikę įgaliojimą.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai šiuose verslo santykiuose, todėl darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo kalta ir pati ieškovė.

Dėl bylos baigties

Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės neteisėti veiksmai – priimtų vežti krovinių praradimas – teismo jau nustatyti, skolininko kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), be to, įmonė (verslininkas) už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės patirtos žalos faktą teismas laiko įrodytu. Ieškovė neteko krovinio, o už prekes niekas neturi pareigos sumokėti, nes jos niekam nebuvo pristatytos. Atsakovė šioje byloje nekvestionavo ieškovės patirtos žalos dydžio. Ieškovė žalą apskaičiavo įvertinusi prarasto krovinio kainą. Teismas sprendžia, kad žalos faktas ir dydis šioje byloje laikytini įrodytais (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje su abiejų šios bylos šalių nepakankamai atidžiais, nerūpestingais ir neatsakingais veiksmais (CK 6.247 str.), dėl to daro išvadą, kad, žalai atsiradus dėl abipusės kaltės, ieškovės ieškinys tenkintinas 50 procentų, priteisiant jai iš atsakovės 6097,43 Eur žalos atlyginimo (CK 6.248 str. 4 d.).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Minėto statymo 3 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuomet šis įstatymas netaikomas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju šis įstatymas netaikomas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6097,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 621,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 274 Eur žyminis mokestis ir 347,54 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkina 50 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 310,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (621,54 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė bei tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Teismas byloje patyrė 14,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. po 7,28 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo nurodymo kopiją reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Eugensa“, juridinio asmens kodas 123789424, iš atsakovės UAB „Abitra“, juridinio asmens kodas 301519905, 6097,43 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 6097,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos 310,77 Eur (tris šimtus dešimt eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Eugensa“, juridinio asmens kodas 123789424, valstybės naudai 7,28 Eur (septynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Abitra“, juridinio asmens kodas 301519905, valstybės naudai 7,28 Eur (septynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.