- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-2917-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Z., P. Z., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. Z., P. Z., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodo, po savo mamos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Po mirusiosios J. Z. mirties liko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). J. Z. turi tris vaikus – pareiškėją, N. Z. ir P. Z., kurių susilaukė su sutuoktiniu V. Z., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pirmos eilės įpėdiniai N. Z. ir P. Z. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po mamos J. Z. mirties nesikreipė, todėl pareiškėja mano, kad paveldėjo visą turtą faktiškai jį valdant, likusį po palikėjos mirties. Pareiškėja po savo mamos J. Z. mirties jos asmeninius daiktus - drabužius ir kitus daiktus, buvusius bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype ir sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir pradėjo valdyti bei tvarkyti, disponuoti savo nuožiūra, tvarkė ir prižiūrėjo bei saugojo žemės sklypą, sodo pastatą, ūkinius pastatus, taip pat mokėjo mokesčius už žemės sklypui ir sodo pastatui, esančius (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, vandenį, elektrą ir kt. Iš teismui teikiamo Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų J. Z. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Teigia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, jog pareiškėja galėtų kreiptis į Vilniaus m. 18 – ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į visą paveldimą turtą po mamos mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. Z. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su pareiškimu sutinka ir atsisako teisės į mirusios mamos turtą pareiškėjos naudai.
4. Suinteresuotas asmuo P. Z. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su pareiškimu sutinka ir atsisako teisės į mirusios mamos turtą pareiškėjos naudai.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos J. Z. dukra. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro centro išrašo duomenimis palikėja J. Z. mirė būdama našlė, sutuoktinis V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. Z. su sutuoktiniu V. Z. susilaukė trijų vaikų - pareiškėjos, N. Z. ir P. Z.. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išrašas bei 2022 m. gruodžio 5 d. Gyventojų registro centro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis po pailikėjos J. Z. mirties likos šis nekilnojamasis turtas: 1) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2022 m. gruodžio 14 d. duomenimis nėra įregistruotų J. Z. testamentų ar palikimo priėmimo faktų.
8. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėja, nei kiti palikėjos įpėdiniai (vaikai) po J. Z. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kaip teigia pareiškėja, po J. Z. mirties tvarkė ir prižiurėjo likusį jos turtą - žemės sklypą, sodo pastatą, ūkinius pastatus, taip pat mokėjo visus mokesčius už žemės sklypui bei sodo pastatui, esančius (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, vandenį, elektrą ir kt. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, kad nėra jokių įsiskolinimų už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po mamos J. Z. mirties likusį turtą.
9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
12. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus motinai J. Z. ji rūpinosi visu likusiu jos turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad po mamos mirties ji prižiūri jos likusį turtą, valdo jį kaip savo, moka mokesčius ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po mamos J. Z. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjos J. Z. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusios J. Z. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po J. Z. mirties faktinio valdymo būdu priėmė J. Z. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po motinos J. Z. mirties.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. Z. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.