- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-14939-1098/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07493-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- N. M., N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Linas Makaveckas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų N. M. ir N. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos N. M. ir N. K. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos pripažinti, kad jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini):
1.1. Į 1954 m. statybos metų ūkinį pastatą (5 m. ilgio, 4,20 m. pločio, 3 m. aukščio, 21 kv. m. ploto, žymėjimas plane 211 m.).
1.2. Į 1920 m. statybos metų ūkinį pastatą (3 m. ilgio, 2,90 m. pločio, 2,30 m. aukščio, 8,70 kv. m. ploto, žymėjimas plane 311 m.).
1.3. Į 1980 m. statybos metų ūkinį pastatą (2,90 m. ilgio, 1,70 m. pločio, 2,20 m. aukščio, 4,93 kv. m. ploto, žymėjimas plane 611 m.).
1.4. Nustatyti, kad pagal įgyjamąją senatį pareiškėja N. K. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį kiekvieno nurodyto pastato, o pareiškėja N. M. – ¾ dalį kiekvieno nurodyto pastato.
2. Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad pareiškėjos N. K. sutuoktinis ir pareiškėjos N. M. tėvas A. K. (A. K.), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1988 m. nuosavybės teise valdė visos namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), pastatus, kuriuos pastarasis paveldėjo iš savo tėvo I. K. (I. K.). Pareiškėjų teigimu, I. K. su savo šeima nurodytoje namų valdoje visus pastatus valdė dar nuo Sovietų Sąjungos laikų ir tik 1992 m. šiuos pastatus įsigijo iš valstybės. Visa nurodyta namų valda su joje esančiais statiniais yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Žemės sklypas nesuformuotas. Anot pareiškėjų, tiek I. K., tiek A. K. iki mirties valdė visą namų valdą su joje esančiais statiniais – gyvenamuoju namu (žymėjimas plane 1A1 m.), ūkiniu pastatu (žymėjimas plane 211 m.), ūkiniu pastatu (žymėjimas plane 311 m.), ūkiniu pastatu (žymėjimas plane 411 m.), ūkiniu pastatu (žymėjimas plane 511 m.), ūkiniu pastatu (žymėjimas plane 611 m.). Mirus A. K., visą jo turtą, įskaitant ir visus namų valdoje esančius pastatus, paveldėjo jos. Tačiau susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis paaiškėjo, kad šiai dienai joms nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1A1 m.) ir ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 411 m. ir 511 m.). Likę ūkiniai pastatai (žymėjimas plane 211 m., 311 m., 611 m.) neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors faktiškai yra ir valdomi. Pareiškėjų vertinimu, susidariusioje situacijoje yra visos sąlygos nuosavybės teisių į neįregistruotus statinius įsigijimui įgyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Anot pareiškėjų, jos iki šiol nėra įgijusios nuosavybės į neįregistruotus statinius kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Ginčo statiniai nėra įregistruoti viešajame registre kitų asmenų vardu, jie nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pareiškėjų teigimu, jos sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo ir naudojasi neįregistruotais statiniais. Per visą valdymo laikotarpį nei jos, nei A. K. nesulaukė iš trečiųjų asmenų jokių pretenzijų dėl pastatų valdymo. Per ženkliai ilgiau nei 10 metų valdymo laikotarpį neįregistruoti pastatai buvo valdomi kaip savi, pastatai buvo prižiūrimi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad visi pareiškime minimi pastatai yra namų valdos (duomenys neskelbtini) dalis, tačiau šiai namų valdai (joje esantiems statiniams eksploatuoti) žemės sklypas nėra suformuotas, statiniai yra valstybinėje žemėje. Administracija yra pradėjusi rengti apie 55 ha teritorijos tarp Panerių, Švitrigailos, Prūsų ir Iešmininkų gatvių detalųjį planą (TPD Nr. K-VT-13-24-1061), į kurio teritorija patenka ir (duomenys neskelbtini), pastatai. Administracija 2024 m. spalio 14 d. yra gavusi pareiškėjos N. K. prašymą dėl 1535 kv. m. kitos paskirties žemės sklypo suformavimo adresu (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniai kol kas dar nėra parengti, todėl pareiškėjos prašymas buvo persiųstas detaliojo plano rengėjams ir kai bus formuojami sprendiniai bus pateiktas atsakymas į prašymą. Pažymi, kad peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės bei Naujininkų seniūnijų archyviniuose fonduose esančias namų, butų pirkimo-pardavimo sutarčių bylas, duomenų apie ginčo ūkinių pastatų privatizavimą nerasta. Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyryje saugomus Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 1999 – 2008 m. nuolat saugomų privatizuotų Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų bylų apyrašą Nr. 2, 2009 – 2021 m, Privatizuotų savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų nuolat saugomų bylų apyrašą Nr. 6 bei Nekilnojamo turto skyriaus 2022, 2023 m. nuolat saugomų parduotų nekilnojamo turto objektų bylų perdavimo aktus, duomenų apie minimų ūkinių pastatų privatizavimą taip pat nerasta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškime dėstomos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos įgyjamosios senaties būtinųjų sąlygų kontekste ir tik nustačius, kad yra visos būtinosios sąlygos galėtų būti pripažinta, jog pareiškėjos pagal įgyjamąją senatį – savarankišką nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgijo prašomus objektus (pastatus).
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas būtinas CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas ir, kad pareiškime nurodyti statiniai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Anot suinteresuoto asmens, pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo statomi 1954 ir 1980 metais. Šie statiniai nebuvo anksčiau inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pasak suinteresuoto asmens, dėl to yra neaišku kokiu pagrindu pareiškime nurodyti ūkiniai pastatai, kuriuos pareiškėjos prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuoti. Pareiškime taip pat nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nurodyti nekilnojamojo turto objektai nebuvo inventorizuoti, kai buvo privatizuojamos gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjos N. K. ir N. M. ir jų atstovas 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja N. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad paveldėjus tėvo turtą paaiškėjo, kad registre įregistruoti ne visi ūkiniai pastatai. Pastatas ir penki ūkiniai pastatai priklausė jos seneliui I. K., kuris gyveno ten nuo Sovietų laikų. 1997 metais abu seneliai mirė, visą namų valdą paveldėjo jos tėvas, o po tėvo mirties paveldėjo ji su mama. Neįregistruoti statiniai yra garažas, mažas garažiukas daiktams laikyti ir dirbtuvės. Faktiškai visi neįregistruoti statiniai iki šiol yra išlikę, naudojami. Nėra jokių kitų asmenų, kurie pretenduotų į neįregistruotus pastatus.
9. Pareiškėja N. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad A. K. yra jos velionis vyras. Ji su šeima dažnai vasaros laikotarpiu gyvendavo name (duomenys neskelbtini). Ji nežino kada namas ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti. Apie tai, kad dalis statinių neįregistruota, jie sužinojo po vyro mirties. Iki tol niekas nežinojo, kad keli pastatai neįregistruoti, nes faktiškai visi pastatai buvo valdomi ir naudojami.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. K. parodė, kad apie 70 metų gyvena (duomenys neskelbtini), Pažįsta pareiškėjas, nes jų namų valda yra netoli jos namo. Jos vyras buvo velionio A. K. draugas. Visi pareiškėjų namų valdos pastatai, kaip stovėjo anksčiau (dar gyvam būnant A.), taip ir stovi iki šiol.
11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad jis kartu augo su N. vyru A. Jis visą gyvenimą gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, šiuo metu vadinamoje (duomenys neskelbtini) gatve. A. namų valdos ūkiniai statiniai buvo statomis 1960-1980 metais. Visi namų valdos ūkiniai pastatai išlikę iki šiol. Be A. šeimos niekas nesinaudojo jų namų valda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
12. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad po palikėjo A. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos N. K. (sutuoktinė) ir N. M. (dukra) priėmė velionio turtą, įskaitant ir gyvenamąją namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Po šiais statiniais esantis žemės sklypas nėra suformuotas, statiniai yra valstybinėje žemėje. Po palikimo priėmimo paaiškėjo, kad viešajame registre neįregistruoti trys namų valdos ūkiniai pastatai, kuriuos iki mirties valdė A. K., o prieš tai jo tėvas I. K. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl šių trijų pastatų: 1) ūkinis pastatas, žymėjimas plane 21lm; 2) ūkinis pastatas, žymėjimas plane 311m; 3) ūkinis pastatas, žymėjimas plane 61lm, įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose iš esmės nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų nuosavybės teisių įsigijimo įgyjamosios senaties pagrindu.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
15. Kaip matyti iš byloje esančios Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų, tiek I. K., tiek A. K. adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje valdė namų valdą su joje esančiais statiniais, t. y. gyvenamąjį namą žymėjimas plane 1A1m, ūkinį pastatą žymėjimas plane 211m, ūkinį pastatą žymėjimas plane 311m, ūkinį pastatą žymėjimas plane 411m, ūkinį pastatą žymėjimas plane 511m, ūkinį pastatą žymėjimas plane 611m. Namų valdos techninės apskaitos byloje yra nurodyti visų šių Nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių statybos metai (nuo 1920 iki 1980 metų) bei statinius charakterizuojantys duomenys (jų ilgis, plotis, plotas, aukštis ir t. t.). Namų valdos techninės apskaitos byloje yra atliktas 1992 m. lapkričio 16 d. įrašas, iš kurio matyti, kad visos namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininku tapo I. K. 1992 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties rejestro Nr. 3897 pagrindu. Toje pačioje namų valdos techninės apskaitos byloje taip pat yra 1998 m. spalio 9 d. įrašas patvirtinantis, kad visos nurodytos namų valdos pastatų savininku tapo A. K. 1998 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo rejestro Nr. 6526 pagrindu. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų, šiai dienai pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso tik pastatas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane 1A1m, bei du ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane 4I1m bei 511m. Duomenų apie likusius tris ūkinius pastatus, kurių žymėjimas plane 2I1m, 311m bei 611m, viešajame registre nėra. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime pateiktų duomenų, archyviniuose fonduose nėra duomenų apie ginčo ūkinių pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) privatizavimą.
16. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pareiškėjos ir parodė liudytojas V. L. visus namų valdos ūkinius pastatus pastatė A. K. ir jo tėvas I. K. laikotarpyje nuo 1920 iki 1980 metų, ką iš esmės patvirtina ir Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys. Velionis I. K. (pareiškėjos N. M. senelis) visus namų valdos statinius valdė iki mirties, o po jo mirties šiuos statinius valdė A. K. (pareiškėjos N. K. sutuoktinis). Po jo mirties (duomenys neskelbtini) minėtus statinius toliau valdė įpėdinės – jo žmona N. K. ir dukra N. M. Visų šių asmenų valdymas pasireiškė gyvenimu pastatytame gyvenamajame name, gyvenamojo namo ir ūkinių statinių priežiūra iki pat šio pareiškimo pateikimo teismui dienos. Visuma nurodytų aplinkybių bei pareiškėjų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad visi namų valdos statiniai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savas turtas, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų, gyvenamasis namas ir 2 neįregistruoti ūkiniai statiniai buvo pastatytas 1920 metais, todėl įvertinus namų valdos ūkinių pastatų pobūdį (priklausiniai) konstatuojama, kad tiek gyvenamasis namas, pastatytas iki sovietinės okupacijos, tiek atitinkamai ir ūkiniai pastatai nebuvo sukurti kaip sovietinės valstybinės nuosavybės objektai. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju valdymas atitiko CK 4.38 straipsnyje numatytus reikalavimus, t. y. daiktai buvo sąžiningai įgyti bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdyti. Duomenų, kad pareiškėjos ar velioniai I. ir A. K. būtų užvaldę namų valdos statinius, pažeisdami kitų asmenų teises, byloje nėra (CK 4.23 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. birželio 13 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, byloje nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei (CPK 178 straipsnis).
17. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad visus penkis namų valdos ūkinius pastatus valdė velionis I. K. (pareiškėjos N. M. senelis), po jo mirties – velionis A. K. (pareiškėjos N. K. sutuoktinis), o po A. mirties jo įpėdinės – žmona N. K. ir dukra N. M. Minėti asmenys turtą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdami, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus ne mažiau kaip 10 metų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjų pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą ir pateiktų tai patvirtinančius įrodymus.
18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, sudarančios pagrindą nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 442-443 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti, kad pareiškėjos N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): 1954 m. statybos metų ūkinį pastatą (5 m. ilgio, 4,20 m. pločio, 3 m. aukščio, 21 kv. m. ploto, žymėjimas plane 211 m.), 1920 m. statybos metų ūkinį pastatą (3 m. ilgio, 2,90 m. pločio, 2,30 m. aukščio, 8,70 kv. m. ploto, žymėjimas plane 311 m.), 1980 m. statybos metų ūkinį pastatą (2,90 m. ilgio, 1,70 m. pločio, 2,20 m. aukščio, 4,93 kv. m. ploto, žymėjimas plane 611 m.).
Nustatyti, kad pagal įgyjamąją senatį pareiškėja N. K. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį kiekvieno nurodyto pastato, o pareiškėja N. M. į ¾ dalį kiekvieno nurodyto pastato.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.