Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), P., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyrusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. 2012 m. rugsėjo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

2. 2013 m. gegužės 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymas ir pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės;

3. 2015 m. kovo 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4. 2017 m. lapkričio 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;

5. 2018 m. kovo 15 d. Tauragės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

6. 2018 m. kovo 21 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu; 2018 m. birželio 27 d. nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų laisvės atėmimas;

7. 2021 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutine 30 parų arešto bausme, bausmę atliko 2021 m. rugpjūčio 10 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji Ž. B. 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 1.45 val. P. m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą – vieną kartą sudavus kumščiu į veido sritį J. K., nutraukė nuo jo peties rankinę, 35 eurų vertės, iš jos ištraukė J. K. priklausančią piniginę, iš kurios pagrobė 40 eurų, taip nukentėjusiajam J. K. iš viso padarė 75 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji Ž. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėrę ir susiginčijo pavėsinėje, parke. Kiek buvo valandų, neatsimena. Parke buvo su trimis vyrais, iš kurių pažinojo tik vieną S. Ėjo iš šventės su J. drauge ir prie bankomatų sutiko S. su draugu, jie negalėjo įeiti į banką. Ji su savo kortele perbraukė ir įleido, taip ir pasiliko. L. pasišalino į namus, nežino, ar ji J. draugė. Liko ji S., S. draugas ir J. Po kiek laiko nuėjo į parką ir dėl kažko susiginčijo ji su J. K. Susiginčijo, nes J. nenorėjo prisidėti pinigų gėrimui. Ji pastūmė, jis užsimojo, ji gynėsi ir taip gavosi, kad jam į lūpą pataikė ir jis nuėjo. Kaip ten buvo dėl rankinės, ji neprisimena, bet gali būti taip, kaip kaltinime, pripažįsta, kad buvo taip, kaip kaltinime. Rankinę nuplėšė, kad paimti pinigus, piniginėje rado 40 eurų. Tada po to nuėjo, ji jį pasivijo ir padavė tą tašytę ir 20 eurų jam padavė. Gailisi, blaivi taip nebūtų padariusi. Civilinį ieškinį atlygino. Pinigai buvo pas ją ir jie buvo prisegti prie bylos – 15 eurų. J. bandė priešintis, kiti buvę asmenys net nesikišo. Ji buvo šventėje išgėrusi, toje pavėsinėje alkoholį vartojo su kitais asmenimis. Labai gailisi, prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Po kaltinamosios apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajai išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų parodymų teisme, iš kurių matyti, kad kaltę ji pripažįsta, kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 dienos vakare jis iš M. miesto du draugus nuvežė į P. miestą, kur juos paliko. Su draugais sutarė, kad juos atgal į M. parveš 2021 m. rugpjūčio 29 d., o iki tol jis pasisvečiuos pas savo gimines P. mieste, iš kur jis yra kilęs. Penktadienio vakare jis susitiko su savo sese. Jis pernakvojo jos bute. Šeštadienio ryte jis nuėjo į P. miesto šventę į centrinę aikštę. Šventėje apie 20 val. jis sutiko savo pusseserę L. B., gyv. P. (duomenys neskelbtini). Ji iš pradžių buvo viena. Po kiek laiko šventėje prie staliuko vėl priėjo jo minėta pusseserė, kuri jau buvo su savo kaimyne Ž., kurios pavardės nežino. Ž. jam pristatė L., nes iki tol Ž. nepažinojo. L. pasakė, kad Ž. gyvena priešais jos butą. Šventėje Ž. rodė susidomėjimą juo. Jie kompanijoje gėrė alkoholį ir šoko. Šventėje jis su Ž. ir L. buvo iki šventės galo. Pasibaigus šventei pastebėjo, kad jam pasibaigė cigaretės. Jis L. ir Ž. pasiūlė nueiti iki V. degalinės, kur ketino nusipirkti cigarečių. Jiems trise einant V. D. gatve link degalinės pusės prie Swedbanko pamatė stovinčius du vaikinus. Vienas iš jų buvo su raudona medžiagine striuke. Su raudona striuke buvęs vaikinas jiems sušuko, gal jie turi banko kortelę, nes jam su jo kortele neatidaro banko bankomato patalpų durų. Po to Ž. nuėjo iki bankomatų patalpų durų ir su savo kortele atrakino minėtas duris. Vaikinas raudona striuke vienas įėjo į banko patalpas, o Ž. tuo metu atsisėdusi ant betoninio vejos atitvaro kažką kalbėjo su antru vaikinu. Po to iš banko išėjo vaikinas su raudona striuke kuris atsisėdo prie Ž. ir pradėjo su ja kažką kalbėtis. Ką jie kalbėjo negirdėjo, nes su L. buvo prie gatvės. Praėjus apie dviem minutėms jis pats nusprendė nueiti į banko patalpas ir nusiimti 50 eurų, nes šventėje buvo išleidęs pinigus. Jis iš bankomato pasiėmė 50 eurų: vieną kupiūra po 20 eurų ir tris kupiūras po dešimt eurų. Minėtus pinigus įsidėjo į piniginę, kurioje buvo gal du eurai. Išsiėmęs pinigus jis išėjo į lauką, kur Ž. tebekalbėjo su vaikinu raudona striuke. Trečias vaikinas dalyvavo jų pokalbyje, bet mažiau. Ką Ž. kalbėjo negirdėjo. Jam išėjus iš banko jo pusseserė L. pasakė, kad eina namo, kad jei jos reikės, jis žino kur ją rasti. Išėjęs iš banko patalpų jis minėtų dviejų vaikinų paklausė, gal jie žino kur galima nusipirkti alaus. Tamsiai apsirengęs vaikinas, pasakė, kad žino. Jam pradėjus žemaičiuoti tamsiai apsirengęs vaikinas paklausė iš kur jis yra. Įsikalbėjus jie išsiaiškino, kad vienas kitą pažįsta. Jis pažino, kad tamsiai apsirengęs vaikinas yra D., kurio pavardės nežino, jis anksčiau gyveno ir dirbo M. Jis gyveno netoli jo ir jie tuo metu bendraudavo. Raudona striuke vilkėjęs vaikinas D. padavė pinigų, kad jis parneštų iš „taško“ alaus. D. nuėjo pirkti alaus. Jis tuo metu vaikinui raudona striuke pasakė, kad nori prisidėti prie alaus ir jam padavė dešimt eurų. Minėto vaikino veido neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Bendraujant jam nekilo joks įtarimas, kad Ž. iš anksčiau pažįsta minėtą vaikiną. Ji su juo bendravo kaip su nepažįstamu, kaip ir su juo. Grįžus D., kažkas pasiūlė eiti toliau nuo kamerų. Nusprendė eiti atsigerti alaus į parką, toliau nuo miesto stebėjimo kamerų. Nuėjo į parke esančią pavėsinę. Nuo banko iki pavėsinės jis ėjo kartu su D., o Ž. su vaikinu raudona striuke ėjo priešais juos apie 4 žingsnių atstumu. Einant jis bendravo su D. apie bendrus įvykius ir bendrus pažįstamus. Priėjus pavėsinę, pirmi į pavėsinę įėjo Ž. su vaikinu raudona striuke. Tada į pavėsinę įėjo jis su D. Jis su D. atsisėdo pavėsinėje kairėje pusėje ant suoliuko. Vaikinas raudona striuke atsisėdo ant suoliuko ar tvorelės priešais pavėsinės įėjimą, o Ž. stovėjo pavėsinės dešinėje pusėje. Tik atsisėdus Ž. jam pasakė „kur pinigai“. Jis jai pasakė, kad dešimt eurų prisidėjo. Po jo žodžių vaikinas raudona striuke pakilo ir kažkurios rankos pirštais sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Jam griebiant jam už kaklo jam nuo nosies nukrito jo akiniai, o nuo galvos kepurė. Jis dar jam pasakė „suka“, o Ž. tuo pačiu metu kažkurios rankos kumščiu smogė vieną smūgį jam į lūpas. Po to ji nuplėšė jam nuo peties kabėjusią jo rankinę. Jai nuplėšus rankinę vaikinas raudona striuke paleido jo kaklą ir pasakė „dink“. Jis iš kart išėjo iš pavėsinės. Eidamas iš pavėsinės matė, kad Ž. krausto jo rankinę, kurią nuplėšė jam nuo peties. Ji iš rankinės išėmė jo juodą piniginę, po to iš piniginės išėmė vieną jo 20 eurų kupiūrą ir dvi kupiūras po dešimt eurų. Kur ji įsidėjo minėtas kupiūras, nematė. Jam išeinant iš pavėsinės, pavėsinėje buvęs jo pažįstamas D. Ž. pasakė, kam tau tie dokumentai, atiduok. Jis nuėjo toliau nuo pavėsinės ir pradėjo kviesti policiją. Bekviečiant policiją prie jo priėjo Ž., kuri link jo numetė jo rankinę su jo pinigine ir apsisukus nueidama pavėsinėje buvusiems D. ir vaikinui su raudona striuke pasakė „dingstam“. Po jos žodžių minėti vaikinai su Ž. sparčiu žingsniu nuėjo link K. gatvės tilto. Bekalbėdamas su 112 pagalbos numerio dispečere atsidarė savo piniginę ir pamatė, kad joje nebėra minėtų 40 eurų, kuriuos pagrobė Ž. Ž. suduodama smūgį jam į lūpas sukėlė fizinį skausmą. Sumuštą apatinę lūpą skauda iki šiol.

Papildomos apklausos metu paaiškino, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, prašo juos laikyti teisingais, tačiau nori kai ką patikslinti ir papildyti, kadangi pats tą vakarą buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir pats galėjo savo kai kuriose išdėstytose aplinkybėse suklysti. Papildo, kad atėjus į pavėsinę, esančią parke, jie su Ž. pradėjo žodžiu konfliktuoti, kadangi Ž. jam pradėjo priekaištauti, kad jis jai neduoda pinigų dėl to, kad ji jį įleido į banką, jog jis galėtų iš bankomato išsiimti pinigų. Ž. tuo metu pavėsinėje stovėjo maždaug per vidurį, o jis sėdėjo nugara į parko estrados pusę. Žodinio konflikto metu ji prie jo priėjo ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, po smūgio jis nenukrito ant žemės, o tik susvirduliavo. Dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduoto jam smūgio Ž. abejomis rankomis paėmė už jo rankinės, kurią jis buvo pasikabinęs per kaklą ir per petį, ir smarkiai ją patraukusi, jo rankinę nutraukė ir pasiėmė sau. Jis tada atsistojo, norėjo arti prieiti prie Ž., gal ją pastumti ir taip atsiimti rankinę, nes ir pats buvo supykęs, bet prie jo tuo metu priėjo tas raudona liemene vilkinti vyras, šiuo metu žino jo vardą A., kuris jam sugriebė už gerklės. Kiek šiuo metu pamena, gali būti, kad A. gynė Ž., kad jis jos nemuštų. Nepamena, kad jie su A. būtume pargriuvę ant žemės arba paėmęs vienas kitam už drabužių, bet dabar mano, kad A. taip elgėsi norėdamas apginti Ž. Kai A. jam paėmė už kaklo jo nespaudė, o tik laikė, mano, kad norėdamas jį nuraminti, laikydamas jam viena ranka už kaklo, jautė spaudimą, bet fizinio skausmo jam nesukėlė. Jam už kaklo A. palaikė keletą sekundžių, paskui jį paleido ir liepė eiti lauk iš pavėsinės (1 t., b. l. 10–18, 30–33);

liudytojas S. M. parodė, kad šių metų rugpjūčio 28 dieną, prieš vidurnaktį, tiksliau valandos nurodyti negali, nes neįsiminė, jis atėjo į P. miesto V. aikštę, kurioje vyko P. miesto šventė. Kai atėjo į aikštę, joje vyko koncertas, aikštėje buvo susirinkę daug žmonių. Į šventę jis atėjo būdamas išgėręs, nes prieš tai buvo gėręs alaus, bet visiškai girtas nesijautė. Į šventę atėjo vienas, bet tarp žmonių susitiko savo draugą A. B. Kiek žino, A. gyvena P. A. buvo kažkiek išgėręs. Po fejerverkų A. pasakė, kad reikia nueiti prie Swedbank bankomato, esančio V. D. gatvėje, priešais P. bažnyčią ir išsiimti grynųjų pinigų. Kaip jis sakė, pinigų, jam reikia dėl to, kad šventėje už viską, tame tarpe ir už alkoholį, galima atsiskaityti tik grynais, o grynų pinigų jis nebeturi. Banko savitarna veikia visą parą, tačiau norint patekti į patalpą reikia banko kortele atsiblokuoti duris. Jie abu nuėjo iki minėto bankomato, tačiau nei vienas savo kortelėmis negalėjo atblokuoti durų į patalpą ir negalėjo nueiti prie bankomato. Tuo metu pro bankomatą gatve ėjo mergina, vardu Ž. Jos pavardės jis nežino, bet kažkada seniau su ja kartu esame lankę mokymus darbo biržoje. Jo nuomone Ž. buvo gerokai išgėrusi. Kartu su Ž. buvo dar viena mergina, kurios nežino nei vardo, nei pavardės, mergina jam buvo visiškai nematyta. Kartu su abiem merginomis buvo ir vaikinas, vardu J. Tik pamatęs J. jis iš karto jo neatpažino, bet kai vėliau išsikalbėjo, jį prisiminė. Kai susitiko, J. jam irgi pasirodė gerokai išgėręs. Jiems pareinant pro šalį, paklausė, ar kažkuris iš jų negali pabandyti savo banko kortele atblokuoti banko patalpos durų, nes jų su A. kortelės jų neatblokuoja. Banko patalpos duris savo kortele atblokavo Ž. Jie su A. buvo nuėję į banko vidų, kiek pamena, bankomate A. išsigrynino penkiasdešimties eurų kupiūrą. Kai išėjo į gatvę, joje dar stovėjo Ž., J. ir ta kita mergina. Ta mergina vis laukė Ž., klausė, kiek ilgai ji dar stovės prie banko ir kalbėsis, todėl vienu metu palikusi Ž. ir J. su mumis ji išėjo. Bebūnant gatvėje prie banko A. jam padavė vieną penkiasdešimties eurų kupiūrą ir paprašė nupirkti alaus. Jis A., Ž. ir J. paliko netoli bankomato, o pats parėjo į šventės vietą ir vienoje veikusioje prekyvietėje nupirko alaus. A. jis parnešė ir atidavė apie 10 eurų grąžos. Visi kartu į šventės vietą negrįžo, nes šventė jau buvo besibaigianti, kai kurios prekybininkų palapinės jau užsidarinėjo. Tiesiog taip susitarė, kad jis nueis ir nupirks alaus, o jį su A. gers eidami per parką, nes iš jo arti pareiti į namus. Taip ir buvo, kai grįžo prie banko nupirkęs alų, A., Ž. ir J. jo laukė toje vietoje, kurioje juos paliko prieš išeidamas. Kaip suprato, A. su Ž. ir J. buvo susitarę, kad prisijungs prie jų geriant alų, todėl jam grįžus visi keturi perėjo skverelį, esantį prie bažnyčios, perėjo K. gatvės tiltą ir už jo nuėjo į kairėje esantį P. miesto parką. Nuėjo į medinę pavėsinę. Į parką visi ėjo draugiškai, viename būryje, Ž. su A. ėjo priekyje, o jie su J. nuo jų buvome atsilikę gal per žingsnį. Nuėjus į pavėsinę jie visi keturi gėrė alų. Nuo atėjimo praėjus gal dešimčiai minučių Ž. pradėjo žodžiu konfliktuoti su J. Iš tikrųjų, jau einant į parką, Ž. buvo kažkuo J. nepatenkinta, vis kažką sakė, kad J. daug padėjo šventėje, bet į jos kalbas jis nesigilino ir smulkiau neklausinėjo, nes jam tai nebuvo įdomu. Pavėsinėje pabuvus gal apie dešimt minučių, Ž. J. vėl pradėjo priekaištauti, kad neva šis visą vakarą gėrė alkoholį, tačiau neprisidėjo jį perkant. J. Ž. atsakė, kad šventėje jis kažką merginoms pirko ir jas vaišino, taip pat sakė, kad jeigu reikės, tai ir prisidės. Jie abu tarpusavyje žodžiavosi gal kokias penkias minutes ir J. pasakė kažką, dėl ko Ž. labai supyko ir įsižeidė. Priėjusi prie J., Ž. sugriebė už rankinės, kurią jis buvo pasikabinęs per petį, ją patraukė ir nuo J. peties nutraukė, J. rankinė liko jos rankose. Tuomet J. pradėjo klausti Ž., kokią ji turi teisę imti jo asmeninius daiktus, sakė, kad taip darydama ji padarė vagystę. Po tokių jo žodžių Ž. dar labiau supyko ir pasakė, kad jam trenks, tuo metu ji stovėjo pavėsinės viduryje. Priėjusi prie J. ji iš tikrųjų jam trenkė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį. Kuria ranka ji trenkė jis dabar nepamena, bet tikrai trenkė kumščiu. Kiek matė, pataikė į veido sritį, bet į kurią tiksliau vietą irgi negali pasakyti, nes to nespėjo įsidėmėti. Kiek iš viso smūgių Ž. galėjo suduoti J. dabar irgi pasakyti negali, bet jam atrodo, kad ji jam sudavė tą vieną vienintelį smūgį, nes nuo jo J. pasviro į šoną ant suolelio. Rankinę nuo J. Ž. tikrai nutraukė ir ją nutraukdama kažką sakė, bet ką tiksliai sakė irgi neprisimena. Pavėsinėje viskas vyko labai greitai. Nutraukusi rankinę Ž. ją laikė rankose, J. jos atimti nebandė, nes iškart po to, kai jie nugriuvo ir jis juos išskyrė, atsikėlęs nuo grindinio J. nulipo laiptais žemyn ir iš pavėsinės išėjo. Jis išėjo iš pavėsinės ir ėjo takeliu link užtvankos. Matė, kad Ž. rankose toliau tebelaikė jo rankinę. Jis Ž. pasakė, kad ji J. nuneštų ir atiduotų jo rankinę, nes joje gali būti dokumentų. Matė, kad iš rankinės ant pavėsinės grindų buvo iškritę pinigai - dvi kupiūros po dešimt eurų. Taip pat matė, kad Ž. nuo grindų paėmė abi kupiūras ir nešdamasi jas bei rankinę nuėjo J. link. J. jau buvo paėjęs toliau, matė, kad prie jo veido šviečia mobiliojo ryšio telefonas, todėl suprato, kad jis su kažkuo kalba telefonu. Ar nuėjusi Ž. J. atidavė jo pinigus ir rankinę, jis nematė ir to negali pasakyti, bet kai ji vėl sugrįžo į pavėsinę, jos rankose nebebuvo nei rankinės, nei pinigų. Jie visi trys pavėsinėje nebepasiliko, takeliu pakilo link P. M. gatvės, eidami dar baigė gerti nusipirktą alų ir po to Ž. nuo jų atsiskyrė, sakė, kad eina namo (1 t., b. l. 77–82);

liudytojas A. B. parodė, kad šių metų rugpjūčio 28 dienos vakare, kai vyko P. miesto šventė, būdamas šventėje susitiko su savo draugu S. M. Kiek laiko buvo su S. toje šventėje pasakyti negali, gal porą valandų, nežino, tiksliai pasakyti negali. Po kurio laiko abu norėjo nusipirkti alaus, bet nei jis, nei jis grynųjų pinigų neturėjo, o šventėje alaus buvo galima nusipirkti tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, todėl nuėjo į banką Swedbank, jis yra P. mieste, V. D. gatvėje, kitoje pusėje yra bažnyčia. Jie į banką negalėjo įeiti, nes kažkaip neveikė jo banko kortelė ir jie su S. užblokuotų banko durų negalėjo atidaryti. Gerai nepamena, bet jiems bebūnant prie banko, prie jų priėjo kažkokia mergina, ją matė pirmą kartą, bet šiuo metu žino, kad ji yra Ž., pavardės nežino, taip pat nežino kur ji gyvena, bet ji lyg ir sakė kad kažkur netoli P. miesto parko. Su Ž. buvo dar viena kažkokia mergina, bet kas ji tokia jis nežino, su ja bendravo mažai. Dar su Ž. buvo vyras, jo vardo jis nepamena, jis buvo su akiniais, buvo apsivilkęs plėšytais džinsais, daugiau nieko apie jo aprangą ir išvaizdą negali papasakoti, nes nepamena, jį taip pat matė pirmą kartą. Kaip suprato jo draugas S. tą vyrą kažkiek pažinojo, nes kažkada anksčiau, prieš keletą metų jie yra dirbę M., o ar S. pažinojo Ž. negali pasakyti. Ar jis su S. juos visus tris užkalbino, ar jie juos užkalbino jis nepamena, pamena tik tai, kad Ž. su savo turėta banko kortele jiems atblokavo banko duris ir jie su S. nuėjo prie banke esančio bankomato išsiimti pinigų. Kiek pamena S. pinigų neišsiėmė, jis iš vieno iš bankomato išsiėmė 150 eurų, tris kupiūras po 50 eurų. Išėjus iš banko jis S. padavė 50 eurų, kuris nuėjo į šventė ir iš ten buvusių prekybininkų nupirko alaus skardinėmis, tačiau kiek tiksliai jis nežino. Kol S. pirko alų, jis netoli banko, kartu su Ž. ir tuo dar vienu minėtu vyru su akiniais laukė kol S. grįš. Ta kita su Ž. buvusi mergina kažkur išėjo ir daugiau prie jų nebegrįžo. Grįžus S. su alumi, jie visi nusprendė, kad nueis iki parko ir ten alų išgers. Kiek atsimena, į parką ėjo pro skverelį prie bažnyčios, paskui per K. upės tiltą ir tada nuėjo į parke esantį pavėsinę - namelį, esantį ties parko viduriu ir ten visi pradėjo gerti atsineštą alų. Pamena, kad einant į parką jis ėjo kalbėdamas su S., o tas kitas vyras ėjo su Ž., bet einant jie lyg ir žodžiavosi tarpusavyje, kažkaip jam taip pasirodė, lyg būtų buvę jau anksčiau pažįstami. Pavėsinėje gėrė keturiese, daugiau asmenų nebuvo. Kai susitiko Ž., gali būti, kad ji jau buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų, bet tiksliai to nepastebėjo. Užlipus į pavėsinę jis stovėjo maždaug namelio viduryje ir stovėdamas gėrė alų, tiksliai kur kiti sėdėjo jis nežino, nepamena, be to buvo tamsu. tik įėjus į pavėsinę Ž. su tuo kitu asmeniu su akiniais vėl pradėjo dėl kažko pyktis ir ginčytis, tačiau tiksliai dėl ko jis nežino, nesuprato. Pamena tik tai, kad žodinio konflikto metu, tas asmuo su akiniais ar sudavė Ž. ar ją tik pastūmė, bet tada jis greitai sureagavo, priėjo prie to asmens, jį pastūmė, jis parkrito ant žemės ir jam viena ranka sugriebęs už kaklo pasakė, kad jis nemuštų moters ir greičiau eitų iš pavėsinės lauk. Jis jo nesmaugė, tik uždėjęs savo ranką jam ant kaklo laikė, kad jis nusiramintų. Ar jis jam tuo metu ką nors sakė jis nežino. Kad Ž. būtų priėjusi prie to asmens su akiniais ir jam suduotų ranka į veido sritį jis tikrai nematė. Tas asmuo su akiniais jam nesudavė ir jo nestumdė, nes nespėjo, jis pats pirmas jį nuramino, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs Ž. atžvilgiu. Jis jam smūgių nesudavė, nematė, kad jis atsikėlęs būtų buvęs kaip nors sužeistas ir kad jam būtų bėgęs kraujas. Jis nepamena, nieko negali paaiškinti kas ir kaip vyko su to asmens rankine, aplamai, kad jis turėtų rankinę nepamena, bet po to, kai jis po kelių sekundžių paleido jo kaklą ir jis atsistojo nuo žemės ir iš pavėsinės išėjo, nuėjo į užtvankos pusę, daugiau jis jo nebematė. Kai tas asmuo išėjo iš pavėsinės, pavėsinėje ant grindų pamatė pinigus, ten buvo dvi kupiūros po 10 eurų, bet taip suprato, kad pinigai buvo to asmens su akiniais, o jis jau buvo išėjęs iš pavėsinės, todėl jis ir S. Ž. pasakė, kad ji tuos pinigus nuneštų ir jam atiduotų. Pamena, kad ji pasiėmė pinigus ir iš pavėsinės išėjo link tos pusės kur nuėjo tas asmuo, ar ji tuos pinigus jam atidavė, jis nežino, nematė, bet labai greitai ji vėl atėjo pas juos į pavėsinę. Jis pavėsinėje nematė to asmens rankinės, nematė, kad ji mėtytųsi ant žemės, todėl apie ją nieko negali papasakoti. Toliau alaus ėjo gerti ant suoliukų, esančių tame pačiame parke. Buvo išgėręs, todėl gali būti, kad visų smulkmenų neprisimena (1 t., b. l. 92–95);

įvykio vietos, esančios P. m., P. M. g., parke, apžiūros protokolas ir foto lentelė. Apžiūros metu įvykiui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 19–21, 22–25);

nukentėjusiojo J. K. apžiūros protokolas ir foto lentelė. Apžiūros metu ant asmens apatinės ir viršutinės lūpos matosi sukrešėjusio kraujo žymės (1 t., b. l. 34–35, 36–39);

specialisto išvadoje Nr. G 1058/2021(04) pažymima, kad objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta (1 t., b. l. 50);

savanorišku daiktų, dokumentų paėmimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota paimta J. K. priklausanti rankinė per petį ir užfiksuoti jos sugadinimai (1 t., b. l. 51–53, 54–57);

tarnybiniame pranešime dėl galimo plėšimo ir fizinio skausmo sukėlimo užfiksuotos įvykio aplinkybės apie plėšimą (1 t., b. l. 63).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltinamosios Ž. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes ji, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam 75 eurų turtinę žalą. Kaltinamoji suvokė, kad, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, numatė, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamosios Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Skirdamas bausmę Ž. B. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltinamosios asmenybę: Ž. B. anksčiau teista septynis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 101–126); yra teista ir už nusikaltimus nuosavybei, yra duomenų apie buvusias nusikalstamas veikas užsienio valstybėse, turi galiojančių administracinių nuobaudų, administracinis teisės pažeidimas taip pat buvo susijęs su svetimo turto grobimu (b. l. 127–129), registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 132). Išvadų iš ankstesnių teistumų Ž. B. nepadarė, sistemingai ir piktybiškai daro analogiškos ir kitų rūšių (smurtinio pobūdžio) nusikalstamas veikas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamoji Ž. B. prisipažino esanti kalta, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, Ž. B. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d., 14.15 val. (1 t., b. l. 141), iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., 12.48 val. (1 t., b. l. 159), tai yra viena para.

Ž. B. teisiama už apysunkio nusikaltimo padarymą ir jai paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. B. nėra: ji anksčiau ne kartą teista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, per pastaruosius trejus ketverius metus registruota tik trumpi keleto savaičių ar vieno mėnesio jos darbinės veiklos periodai, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė praėjus labai trumpam laikotarpiui (apie trims savaitėms) po arešto bausmės atlikimo. Vieno iš anksčiau jos atžvilgiu priimtų nuosprendžių atveju, bausmės vykdymas jai buvo atidėtas, tačiau vėliau teismo panaikintas, 2014 m. jos atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Tai rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ji nepadarė. Esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį ir kad Ž. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 75 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). Tačiau 2021m. rugsėjo 21 d. papildomos apklausos metu J. K. nurodė, kad Ž. jam turtinę žalą atlygino, grąžino jam 75 eurus, tai yra pilnai atlygino jo pareikštą civilinį ieškinį, daugiau nei turtinė, nei moralinė žala jam padaryta nebuvo (1 t., b. l. 30-31), atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kaltinamajai Ž. B. paskirta kardomoji priemonė, – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 156-158) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinė per petį, grąžinta savininkui J. K. (1 t., b. l. 58–60, 61–62), paliktina jo neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir Ž. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Ž. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d., 14.15 val., iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., 12.48 val., tai yra vieną parą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. B. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bylos procesą dėl J. K. pareikšto 75 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankinę per petį – palikti J. K. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.