Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja B. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 355 „Dėl akcinės bendrovės įstatų įregistravimo“ ir 1994 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 626 „Dėl akcinės bendrovės įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) ir valstybinės įmonės išregistravimo“.

Šalies argumentai

Nurodė, jog pareiškėja 2011 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą, o 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama panaikinti Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 355 „Dėl akcinės bendrovės įstatų įregistravimo“ ir 1994 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 626 „Dėl akcinės bendrovės įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) ir valstybinės įmonės išregistravimo“. Prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą B. M. nepateikė, teigdama, jog įstatyme nustatyto termino nepraleido. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS2-382/2005, A11-863/2007, AS502-95/2008, AS146-31/2010), pažymėjo, jog ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, kad skundas priimtas praleidus įstatymu nustatytus padavimo terminus kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, pareiškėjui neprašant termino atnaujinti, byla turi būti nutraukta. Atsižvelgęs į prijungtos civilinės bylos Nr. 2-543-521/2010 medžiagą, nustatė, kad B. M. 2007 m. sausio 31 d. sudarė susitarimą dėl teisinės pagalbos su advokatu E. M., todėl atstovas turėjo (ir privalėjo) susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir joje esančiais dokumentais. Šioje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kartu su UAB „Kauno vaistinių centras“ ieškinio pareiškimu Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo 2005 m. liepos 7 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Jau šiame pažymėjime buvo nurodytas registracijos juridinis pagrindas – ginčijamas 1994 m. spalio 21 d. rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 626. Be to, prie ieškinio buvo pridėtas ir 2005 m. birželio 27 d. UAB „Kauno vaistinių centras“ registravimo pažymėjimas juridinių asmenų registre. Pabrėžė, jog pareiškėjos atstovas, būdamas sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, susipažindamas su civiline byla, iš minėtų dokumentų turėjo sužinoti apie šio įsakymo priėmimą. Aplinkybę, kad pareiškėjo atstovas su šiuo administraciniu aktu susipažino, patvirtina tiek jo paties dar 2007 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismui teiktas tiek priešieškinis, tiek ir 2007 m. kovo 19 d. teismui pateiktas patikslintas priešieškinis šioje civilinėje byloje, kur jis mini ginčijamą sprendimą. Padarė išvadą, jog pareiškėjos B. M. atstovui advokatui E. M. apie ginčijamą Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 626 tapo žinoma vėliausiai 2007 m. kovo 8 d. Pažymėjo, jog skundžiamą Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 626 pareiškėjos atstovas advokatas E. M. mini ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose, t. y. 2008 m. lapkričio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje, 2009 m. gegužės 28 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje. Atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamas Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 626 taip pat minimas ir pareiškėjos atstovo 2009 m. sausio 28 d. patvirtintame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše bei pačiame Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendime. Pažymėjo, kad šiuo ginčijamu administraciniu aktu nebūtų teisinės galimybės įregistruoti AB „Kauno vaistinių centras“, prieš tai nustatyta tvarka neįregistravus bendrovės įstatų. Taigi pareiškėjos atstovas, žinodamas apie Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos įsakymą Nr. 626 ir manydamas, kad jis pažeidžia pareiškėjos teises, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę išsiaiškinti ir apie kitą nagrinėjamoje byloje ginčijamą administracinį aktą – Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 355 „Dėl akcinės bendrovės įstatų įregistravimo“. Be to, net ir paneigus tokią sužinojimo galimybę, iš civilinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos atstovui apie šio įsakymo priėmimą ir apie valstybinės Kauno zonos vaistinės įmonės reorganizavimą į akcinę bendrovę bei patvirtintus akcinės bendrovės įstatus taip pat buvo žinoma jau 2007 m. kovo 18 d., jam, kaip advokatui, patvirtinus Valstybinės Kauno zonos vaistinių įmonės 1994 m. balandžio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nuorašo tikrumą, arba vėliausiai 2010 metais, kai paties atstovo advokato E. M. 2010 m. liepos 20 d. prie Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo buvo pridėti AB „Kauno vaistinių centras“ įstatai, kuriuose yra atžyma apie šių įstatų įregistravimą Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 355. Konstatavo, jog pareiškėja apie ginčijamus administracinius aktus, kurių teisėtumą ginčija nagrinėjamoje byloje, objektyviai sužinojo arba turėjo sužinoti per jos interesais veikiantį atstovą dar nagrinėjant civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teisme, todėl atmetė pareiškėjos ir jos atstovo advokato E. M. skunde ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, jog apie skundžiamus įsakymus jiems tapo žinoma tik 2011 m. vasario 23 d., nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Taip pat atmetė argumentą, jog skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo skundžiamų įsakymų gavimo iš Kauno apskrities archyvo datos, t. y. nuo 2011 m. gegužės 6 d., kai jie susipažino su įsakymų turiniu. Padarė išvadą, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino paduoti skundą dėl administracinių aktų eigos pradžia turi būti skaičiuojama atitinkamai: skundžiant Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 626 – nuo 2007 m. kovo 8 d.; skundžiant Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1994 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 355 – vėliausiai nuo 2010 m. liepos 20 d. Be to, pareiškėja, būdama aktyvi teisinių santykių dalyvė, privalėjo domėtis savo teisine padėtimi ir jos teises pažeidžiančiais priimtais administraciniais aktais bei imtis visų galimų priemonių operatyviai ginti savo teises. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja ir jos atstovas, sužinoję apie įsakymus, buvo pareigingi, rūpestingi, dėmesingi, atidūs ir ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų ginčui teisme iškelti. Padarė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėja ir jos atstovas neaktyviai ir nerūpestingai naudojosi įstatymų suteiktomis teisėmis.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti ginčijamus įsakymus.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie praleistą skundo padavimo terminą ir taip pažeidė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto nuostatas. Teigia, jog Kauno miesto valdybos rejestro tarnyba, prieš priimdama ginčijamus įsakymus, privalėjo tikrinti, ar įnešant gyvenamąjį pastatą (jo dalį) į AB „Kauno vaistinių centras“ įstatinį kapitalą, nepažeidžiamos asmenų, pretenduojančių privatizuoti butą, teisės. Todėl pareiškėja buvo suinteresuotas asmuo, kurios interesus ginčijami įsakymai lietė tiesiogiai, ir jie atitinkamai jai turėjo būti paskelbti. Pažymi, jog administracinių teismų praktikoje suformuotas sužinojimo (turėjimo sužioti) principas šiuo atveju negalėjo būti taikytas, nes apie ginčijamų įsakymų priėmimą ir naujų įmonių registravimą netgi nepaskelbta viešai spaudoje, kaip to reikalavo teisės aktai. Be to, iš nekilnojamojo turto centrinio registro duomenų bazės nebuvo matyti, kad AB „Kauno vaistinių centras“ apskritai šio buto ar gyvenamojo namo, kuriame yra šis butas, nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo registravusi savo nuosavybės teise. Pabrėžia, jog abu ginčijamus įsakymus gavo 2011 m. gegužės 6 d., kada ir vertintina, jog abu įsakymai jai buvo paskelbti.