- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-206-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00283-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. V. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2023 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1 170 Eur bauda už tai, kad būdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove, nevykdė surašyto įpareigojimo iki 2022 m. balandžio 20 d. demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (elektroniniu būdu valdomą atitvarą), neteisėtai įrengtą ties (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 31 d. priimtu nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, (duomenys neskelbtini) Ž. V. buvo įpareigota per 20 dienų nuo nutarimo surašymo dienos (2022 m. kovo 31 d. nutarimas įteiktas pasirašytinai) pašalinti ties (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą elektroniniu būdu valdomą atitvarą. 2022 m. gruodžio 14 d. 15.02 val. faktinių duomenų patikrinimo aktu užfiksuota, kad elektroniniu būdu valdomas kelio atitvaras ties (duomenys neskelbtini), nepašalintas ir vis dar riboja eismą į (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Ž. V. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo atmestas. Nutartyje nurodyta, kad nutarimo, kuriuo buvo įpareigota per nustatytą terminą pašalinti neteisėtai įrengtą elektroniniu būdu valdomą atitvarą, Ž. V. neskundė, su juo sutiko, šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Taip pat pažymėta, kad dar iki pirmiau nurodyto nutarimo priėmimo Ž. V. neneigė žinojusi, jog atitvarą bendrija įrengė neturėdama leidimo, suprato, kad turi vykdyti Institucijos nurodymą pašalinti atitvarą ir netgi teigė tai padariusi. Nutartyje pasisakyta ir dėl Ž. V., kaip tinkamo administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, motyvuojant, kad už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką atsako juridinio asmens atstovas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Ž. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantės kaltė dėl administracinio nusižengimo iš esmės yra grindžiama tik tuo, kad kelio atitvaras yra įrengtas netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Institucija nurodo, jog remiantis tuo, kad atitvaras pastatytas netoli namo (duomenys neskelbtini), vadinasi šį atitvarą įrengė būtent šį namą administruojanti DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkė yra apeliantė. Pasak Institucijos, tokią išvadą darytina įvertinusi faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. atvykusi prie užtvaro ir jį vizualiai apžiūrėjusi. Tokia Institucijos išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, yra nelogiška.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remdamasi Institucija būtų nustačiusi, kada tiksliai atitvaras buvo pastatytas, kas jį pastatė ir kam tiksliai jis priklauso. Institucija vertinimą, kad atitvarą pastatė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindė tik spėlionėmis. Apeliantė daug kartų bendravo su Institucija, daug kartų nurodė, kad nei ji pati, nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atitvaro nepastatė, kad apeliantei tikrasis jo savininkas, jį pastatęs asmuo nėra žinomi. Atitvaras yra atsiradęs maždaug prieš 10 metų, o atitvaro valdymo pultelius gyventojams buvo išdalinęs buvęs bendrijos pirmininkas. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių duomenų, kad atitvaras priklausytų bendrijai. Institucija nurodo, kad atitvaras pastatytas prie namo (duomenys neskelbtini), tačiau nutyli, kad kiemu, į kurį patenkama pro namą (duomenys neskelbtini), naudojasi ir kito namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai.
3.3. Skunde pažymima, kad apeliantė visą laiką bendradarbiavo su Institucija, pateikė visus prašomus dokumentus, atsakydavo į visus užduodamus klausimus, yra pateikusi visą žinomą informaciją. Tačiau susidaro įspūdis, kad Institucija nėra suinteresuota atlikti nors kokį tyrimą ir išsiaiškinti aplinkybes, kas atitvarą pastatė ir kam jis priklauso. Institucija nėra atlikusi jokių procesinių veiksmų, pvz. apklaususi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojus, ankstesnį DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, namo (duomenys neskelbtini) pirmininką. Apeliantė ne kartą prašė Institucijos nustatyti pirmiau nurodytas aplinkybes, tačiau Institucija kategoriškai atsisako šiuos veiksmus atlikti, kiekvieną kartą motyvuodama, kad jos nuomone, atitvarą įrengė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nes atitvaras yra įrengtas netoli šio namo, o atlikti kitus veiksmus nėra prasmės.
3.4. Skunde akcentuojama, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, turi būti išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurios turi būti grindžiamos ne spėliojimais, o objektyviais duomenimis. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta ir įrodyta administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju nėra nei vieno apeliantės kaltę patvirtinančio įrodymo, o Institucija vengia atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti tiesą. Institucija patraukė apeliantę administracinėn atsakomybėn, bet pati nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai pastatė atitvarą ir šio atitvaro per nustatytą terminą nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Skunde nurodoma, kad apeliantės paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, tačiau sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo. Teismas Ž. V. pasakytus žodžius selektyviai ištraukė iš konteksto, juos savaip interpretavo, nevertino jos paaiškinimų kitų įrodymų kontekste. Pats teismas nurodė, kad apeliantė dar iki nutarimo surašymo buvo nurodžiusi, kad nežinojo, jog atitvaras pastatytas be leidimo. Apie neteisėtumą sužinojusi iš Institucijos, apeliantė nurodė, kad jį reikia įteisinti ir, kad ji pasistengs tai atlikti. Taip pat nurodė, kad pažeidimą pašalino, atitvarą pakėlė ir visiems namo (duomenys neskelbtini) gyventojams nurodė atitvarą laikyti pakeltą. Tačiau apeliantė ne kartą yra nurodžiusi ir tai, kad valdymo pultelį yra gavusi iš buvusio pirmininko, kuris juos išdalino visiems, tačiau tai nereiškia, kad būtent jis atitvarą įrengė. Tai galėjo padaryti ir namo (duomenys neskelbtini), gyventojai ar tik pavieniai gyventojai, neveikdami bendrijos vardu. Apeliantė taip pat buvo ne kartą nurodžiusi, kad jeigu buvo padarytas pažeidimas, tai atsakomybė turėtų būti taikomas DNSB „(duomenys neskelbtini)“, o ne Ž. V., kaip fiziniam asmeniui.
3.6. Skunde teigiama, kad Institucija neatliko jokių veiksmų, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, vengė apklausti galinčius nurodyti svarbias aplinkybes asmenis, atlikti kitus veiksmus, kurie galėtų atskleisti bylos aplinkybes. Teisme įrodymų tyrimas taip pat praktiškai nevyko. Net ir vertinant vienintelį įrodymą, t. y. apeliantės parodymus, teismas juos vertino selektyviai, ištraukiant po sakinį iš kiekvienų apeliantės parodymų, savaip juos interpretuodamas. Teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o apeliantės nurodomas aplinkybes, kad nei ji, nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo nepadarė, ignoravo, nenurodydamas jokių argumentų, kodėl šių aplinkybių nevertina. Šiuo atveju visos abejonės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo turi būti vertinamos apeliantės naudai ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimą. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė neskundė Institucijos nutarimo, kuriuo ji buvo įpareigotas per 20 dienų nuo nutarimo surašymo dienos pašalinti (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengtą elektroniniu būdu valdomą atitvarą ir jai skirta nuobauda įspėjimas, su juo sutiko, šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Nurodoma ir tai, kad nors apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, pati pripažįsta, kad suprato savo veiksmus, pažeidimą pašalino, t. y. atitvarą pakėlė ir visiems namo gyventojams nurodė laikyti jį pakeltą. Taip pat tai, kad ji yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, kadangi ANK numato atsakomybę tik fiziniams asmenims, o jeigu veika padaroma juridinio asmens, atsakomybė taikoma jo vadovui, t. y. fiziniam asmeniui. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi Ž. V. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusioji, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Skundo dalies dėl 700 Eur proceso išlaidų priteisimo prašoma nenagrinėti, kadangi apeliantė Institucijai laiku nepateikė su tuo susijusių priedų, dėl to Institucija neturėjo galimybės atsiliepime pasisakyti dėl šių išlaidų priteisimo. Tuo atveju, jeigu teismas nutartų nutartį panaikinti, prašoma įvertinti prašomų priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Ž. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos skundo ir palikti galioti Institucijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimą. Apeliantė prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o Institucija nesiėmė jokių priemonių, kad surinkti tyrimui reikšmės turinčius duomenimis ir nustatyti tikrąsias nusižengimo aplinkybes. Nurodoma ir tai, kad teismas, pagal ANK turėdamas pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, šios pareigos nevykdė, įrodymų praktiškai netyrė, o vienintelį įrodymą byloje – apeliantės paaiškinimus – vertino selektyviai. Apygardos teismas apeliantės skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
6. Visų pirma pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Pažymėtina ir tai, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Ž. V. skundą dėl Institucijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimo, skundą atmetė konstatavęs, kad Institucijos nutarimu Ž. V. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta administracine nuobauda – bauda. Taigi, teismas pripažino, kad Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau su tokiu vertinimu apygardos teismas nesutinka.
9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.
10. Institucija nustatė, kad Ž. V., būdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nevykdė Institucijos įpareigojimo iki 2022 m. balandžio 20 d. demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (elektroniniu būdu valdomą atitvarą), neteisėtai įrengtą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Institucijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimo, faktiniai duomenys bei aplinkybės, kuriais grindžiamos nutarime padarytos išvados dėl Ž. V. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra nurodyti, nors pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį, nutarime, be kitų aplinkybių, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nutarime aprašant pažeidimo esmę, t. y. Institucijos nustatytas ir įrodytomis pripažintas nusižengimo aplinkybes, nurodyta tik tai, kad Ž. V. buvo įpareigota per nustatytą terminą demontuoti neteisėtai įrengtą atitvarą, tačiau faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyta, jog atitvaras nėra pašalintas ir vis dar riboja eismą. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismas išvadas dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindė iš esmės vien tuo, kad elektroniniu būdu valdomas atitvaras įrengtas netoli namo (duomenys neskelbtini), kurio pirmininkė yra Ž. V.. Taip pat Ž. V. paaiškinimais bei faktine aplinkybe, kad ji neskundė Institucijos nutarimo, kuriuo buvo įpareigota demontuoti atitvarą.
11. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo negali būti preziumuojama. Administracinio nusižengimo sudėtį sudarantys požymiai turi būti pagrįsti įrodymais, patikimai įrodančiais tiek nusižengimo faktą, tiek jį padariusio asmens kaltę bei kitas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos teisiniam vertinimui reikšmės turinčias aplinkybes. Šių reikalavimų Institucijos nutarimas neatitinka, o apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, šių trūkumų neištaisė, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nerašomas Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. V. buvo įpareigota per 20 darbo dienų nuo nutarimo surašymo dienos pašalinti ties (duomenys neskelbtini) namu įrengtą elektroniniu būdu valdomą kelio užtvarą (b. l. 25). 2022 m. gruodžio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 14 d. 15.02 val. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad prie namo viešojo naudojimo teritorijoje įrengtas elektroniniu būdu valdomas atitvaras, kuris apriboja eismą, t. y. patekimą į kiemą (b. l. 53). Remiantis faktinių duomenų patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, Ž. V. 2023 m. vasario 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto įpareigojimo per 20 dienų pašalinti neteisėtai įrengtą elektroniniu būdu valdomą kelio atitvarą nevykdymo ir 2023 m. kovo 2 d. priimtas šioje byloje aktualus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, administracinė atsakomybė Ž. V. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo pritaikyta remiantis tuo, kad ties namu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas elektroniniu būdu valdomas kelio atitvaras, šio namo (DNSB „(duomenys neskelbtini)“) pirmininkė yra Ž. V., kuriai nutarimu buvo skirtas įpareigojimas atitvarą pašalinti, tačiau šio įpareigojimo ji per nustatytą terminą neįvykdė. Jokie kiti duomenys bei aplinkybės, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai spręsti, kad Ž. V. yra tinkamas atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį subjektas, kad būtent jai kilo pareiga įvykdyti Institucijos nurodymą, tačiau ji nurodymo neįvykdė, nors objektyviai tokią galimybę turėjo, atliekant nusižengimo tyrimą nebuvo surinkta.
13. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių Ž. V. paaiškinimų, ji ne kartą Institucijai nurodė aplinkybes, kad nei ji asmeniškai, nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atitvaro savininkė, jo neįrengė, pradėjusi eiti bendrijos pirmininkės pareigas, atitvarą rado jau pastatytą, jis įrengtas daugiau, kaip prieš 10 metų. Taip pat nurodė aplinkybes, kad atitvaro pultelį gavo iš buvusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, kuris pultelius buvo išdalinęs ir kitiems gyventojams. Atitvaru naudojasi (jį faktiškai valdo) ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai (b. l. 24, 27, 30, 31, 57). Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. II-425-573/2023 esančio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 15 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad be kitų klausimų, buvo svarstytas klausimas dėl bendrijos teritorijoje įrengto atitvaro, bendrijos pirmininkė klausė, kas atsakingas už jo įrengimą ir priežiūrą, susirinkimo dalyviai nurodė, kad informacijos apie jo įrengimą neturi, didžioji dalis gyventojų yra pasikeitę. Bendrijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad bus siekiama išsiaiškinti, kas yra atsakingas už atitvaro įrengimą, tai pat bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) namu bus siekiama šlagbaumą įteisinti (b. l. 42).
14. Taigi, jau nusižengimo tyrimo metu buvo žinomos aplinkybės, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei Ž. V. pradėjus eiti pareigas, atitvaras ties (duomenys neskelbtini) namu jau buvo įrengtas ir šiuo atitvaru naudojosi ne tik namo (duomenys neskelbtini), bet ir namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Taip pat Ž. V. nurodė, kad ji, kaip ir kiti gyventojai, atitvaro pultelį gavo iš buvusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko. Nepaisant to, jokie tyrimo veiksmai tam, kad nustatyti, kas iš tikrųjų įrengė atitvarą, kokios jo įrengimo aplinkybės, šioje byloje nebuvo atlikti, nors būtent administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai institucijai kyla pareiga surinkti visus nusižengimo tyrimui reikšmės turinčius duomenis ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš VĮ Registrų centras 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 12 d. buvo A. V., tačiau jis nebuvo apklaustas. Taip pat neapklaustas nei vienas namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojas, nors, kaip tvirtino Ž. V., ties (duomenys neskelbtini) namu įrengtu atitvaru naudojasi ir namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pirmininkas taip pat nenustatytas ir neapklaustas. Visas šias aplinkybes Ž. V. buvo nurodžiusi skunde apylinkės teismui, tačiau teismas jų nelaikė teisiškai reikšmingomis, jos paaiškinimus vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, tačiau teisinių tokį vertinimą pagrindžiančių argumentų nenurodė. Teismas, kaip ir Institucija, iš esmės preziumavo, kad atitvaro buvimo ties namu (duomenys neskelbtini) faktas savaime suponuoja išvadą, jog šis atitvaras priklauso DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkė yra Ž. V., atitvaras buvo įrengtas neteisėtai, todėl apeliantė jį turėjo pašalinti, tačiau to per Institucijos nustatytą terminą nepadarė.
15. Apygardos teismas konstatuoja, kad tik patikrinus Ž. V. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, surinktus ir ištyrus visus su atitvaro įrengimu susijusius duomenis, nustačius kas jį įrengė, kas yra faktinis jo valdytojas, galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl Ž. V. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aplinkybė, kad būtent Ž. V. Institucijos buvo įpareigotas per nustatytą terminą atitvarą pašalinti ir, kad ji šio Institucijos nutarimo neskundė, priešingo vertinimo nesuponuoja. Ankstesnio nutarimo, kuriuo asmuo buvo įpareigotas atlikti tam tikrą veiksmą, neskundimas savaime neįrodo to asmens kaltės dėl įpareigojimo atlikti veiksmą nevykdymo. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra tyčinis. Tai reiškia, kad administracinės atsakomybės už įpareigojimo nevykdymą taikymui būtina nustatyti ir tai, kad asmuo įpareigojimo nevykdė tyčia, nors objektyviai jį įvykdyti turėjo galimybę. Institucija šių aplinkybių nesiaiškino. Apylinkės teismas konstatavo, kad Ž. V. žinojo, jog atitvaras yra įrengtas be leidimo, suprato, jog turi vykdyti Institucijos nurodymą atitvarą pašalinti ir netgi teigė nurodymą įvykdžiusi. Tačiau būtina pažymėti, kad apeliantės sužinojimas apie atitvaro įrengimo neteisėtumą, pastangos užtikrinti, kad įvažiavimas pro šį atitvarą nebūtų ribojamas, nenustačius esminių šiai bylai aplinkybių (kas ir kokiomis aplinkybėmis atitvarą įrengė, kas yra faktinis jo valdytojas, jeigu valdytojas yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tai kada ir kokiu pagrindu valdymo teisė atsirado), nėra pakankamos pripažinti Ž. V. kalta dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir taikyti jai ANK numatytą atsakomybę. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, nesurinkti Ž. V. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės turintys duomenys, todėl išdėstytų trūkumų negali ištaisyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Konstatavus šią išvadą, yra pagrindas priimti ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą.
16. Apeliaciniame skunde Ž. V., prašydama administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat pareiškė prašymą iš Institucijos priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų teisena nėra nutraukiama, priėmus sprendimą bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, byla iš esmės nėra išnagrinėta, nėra aiški galutinė administracinio nusižengimo bylos baigtis, todėl šioje proceso stadijoje apeliantės prašymas priteisti jai išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, paliekamas nenagrinėtu. Konstatavus šią išvadą, nebėra aktualu atskirai pasisakyti dėl Institucijos pateiktame atsiliepime nurodytų argumentų dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo pagrindo bei dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. prašymą priteisti jos naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 1500 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.