- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2093-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25236-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- E. K., I. R., Kauno teritorinės ligonių kasos
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K.
nedalyvaujant civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008 m. liepos 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92, 87 ir 85 straipsnius, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2008 m. lapkričio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėn. 1aisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92, 87, 85, 84 straipsnius, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;
3) 2010 m. kovo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2010 m. kovo 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo. 2010 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. kovo 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 ir 164 straipsniais, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikęs 1 m. 26 dienų laisvės atėmimo bausmės;
5) 2011 m. rugpjūčio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2012 m. kovo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
7) 2012 m. balandžio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
8) 2012 m. birželio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo. 2012 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2020 m. balandžio 3 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;
9) 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Bausmės neatlikęs;
10) 2021 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta bausmė trečdaliu ir nubaustas 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant su 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto;
11) 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta A. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, kuri BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 9 d. teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė – 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs
A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinime nurodytų veikų aprašymas
A. K. 2020 m. birželio 26 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje, Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namu esančioje aikštelėje tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: turėdamas menkavertę dingstį priėjo prie nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ant vairuotojo sėdynės sėdėjusiam nukentėjusiajam E. K. ne mažiau 2 smūgių per kairę ranką, tuo padarė nukentėjusiajam E. K. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kairės alkūnės sumušimą ir poodinę kraujosruvą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į automobilio kairės pusės durelių rėmą ir kairės pusės durelių staktą, taip jį apgadindamas.
Be to, A. K. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 30 min. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: įsėdęs į UAB „Deisita“ priklausantį taksi automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdamas susimokėti už taksi paslaugas, nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. paprašius išlipti iš taksi automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių sėdėjusiam nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muštinę žaizdą galvoje, krūtinės sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Teismo išvados
2.1 E. K. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas
Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltu prisipažino iš dalies. A. K. paaiškino, kad vaikščiodamas su sugyventinės sūnumi ir pamatė E. K., kuris buvo šaudęs anksčiau į jo seserį. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis sudavė E. K. kelis smūgius iš kojos ir iš rankos, tačiau neigia, kad paėmė mašinos raktelius, taip pat nurodo, kad jokio strypo su savimi neturėjo, mašinos neapgadino.
Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę prisipažino iš dalies, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jam sėdint savo automobilyje Audi A4, prie (duomenys neskelbtini), pribėgo iš matymo pažįstamas A. K., pagriebė mašinos raktelius, juos ištraukė iš spynelės ir pradėjo priekaištauti dėl šaudymo į jo sesę. Po to pro atidarytas mašinos dureles jis sudavė metaliniu strypu į automobilio staktą, langą, ne mažiau kaip tris smūgius sudavė į ranką bei peties sritį. E. K. nurodė, kad kaimynai iš trečios laiptinės pradėjo ant kaltinamojo rėkti ir jis, E. K., tuo metu pabėgo bei išsikvietė policiją. Matė, kaip kaltinamasis numetė lazdą ant kelio, užtrenkė jo automobilio dureles, užrakino mašiną ir pasišalino link Švaros namų. Raktelių negrąžino. Kadangi kitų raktelių neturėjo, automobilį pridavė į metalo laužą, nes automobilis buvo nenaujas ir gaminti naujų raktelių finansiškai neapsimokėjo, be to, jam skubiai reikėjo išvykti į užsienį. Po to, kai kaltinamasis apgadino automobilį, ant jo liko žymės. Ant automobilio priekinio ir galinio lango nuo suduotų smūgių liko įdaužos. Suprato, kad nori pakartotinai užpulti.
Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjęs E. K. yra jos sūnus. Įvykio dieną sūnus išėjo kažko pasiimti ir ilgai negrįžo. Paskambino jam pasiklausti, kur jis ir jis paprašė jos išeiti į lauką, sakė įvyko avarija. Ji išlėkusi į lauką, rado sūnų sumuštą. Sūnus paaiškino, kad jį užpuolė ir sumušė su lazda. Daugiausiai jam kliuvo į kairę ranką, matė sumušimus prie šonkaulių. Buvo baisi mėlynė. Kaimynė sakė matė, kaip sūnus įsėdo į mašiną ir pribėgo prie jo užpuolikas ir pradėjo su lazda jį daužyti. Būnant kieme, atvažiavo policija, greitoji. Mašina buvo užrakinta. Matė, kad mašina apgadinta. Sūnus paaiškino, kad iššoko iš mašinos ir pabėgo nuo užpuoliko, o užpuolikas ištraukė raktelius, užrakino mašiną ir išsinešė. Ji pati kvietė meistrus ir mokėjo pinigus, kad atidarytų mašiną, nes viduje buvo sūnaus dokumentai ir buto raktai. Vėliau sūnus sakė, kad kaltinamasis pakartotinai norėjo jį užpulti. Po užpuolimo sūnus blogai jautėsi, visas kratėsi. Po smūgių į ranką, buvo kažkur užspaustas nervas, ji pati jį gydė, darė masažus.
Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama virtuvėje prie lango, išgirdo triukšmą. Pro langą pamatė kaip vienas vaikinukas sėdi mašinoje, o kitas su tokiu pagaliu jam sudavinėja. Liudytoja nurodė, kad ji užpuoliko paklausė, ką jis daro, o jis jai pasakė: „jis mano vaikus suvažinėjo“. Matė, kaip užpuolikas numetė pagalį ir nubėgo, po to atvyko policija, greitoji pagalba. Tarpusavy tie vaikinai kažką kalbėjosi, aiškinosi. Daiktas, kuriuo sudavinėjo buvo metalinis, tai suprato iš garso, kai užpuolikas jį numetė. Nors ištisai įvykio nestebėjo, tačiau matė, kaip mašinoje sėdėjęs vaikinas ranka dengėsi, o kitas jaunuolis jam strypu smūgiavo. Smūgis buvo ne vienas. Kad būtų trenkta į pačią mašiną nematė. Po to, numetęs pagalį vaikinas pabėgo, o kitas iššoko iš mašinos. Pro langą girdėjo, kaip nukentėjusysis pasakojo tėvams, kad užpuolikas paėmė raktus.
Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad perklausytas bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs E. K. praneša bendrojo pagalbos centro operatorei apie ta, kad asmuo, kurį jis įvardija (duomenys neskelbtini), iš jo atėmė automobilio raktelius ir turbūt sulaužė pirštą (1 t. b.l. 35-38).
2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus aikštelę šalia (duomenys neskelbtini), namų, matomas žalios spalvos automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilis užrakintas. Apžiūrint automobilio kairę pusę, ant priekinių vairuotojo pusės durelių viršuje, prie automobilio stogo yra nežymus apgadinimas. Apžiūrint automobilio priekinį stiklą, kairėje pusėje viršuje matyti įskilimas. Automobilio viduje, per priekinius automobilio stiklus ant dešinės pusės priekinės sėdynės matoma juodos spalvos piniginė, raktų ryšulys (1 t. b.l. 39-51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1501/2020 (02), kad E. K. konstatuota nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairės alkūnės sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą ir kairę alkūnę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 26 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 78).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kad nukentėjusysis E. K. iš jam pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino A. K., kaip asmenį, kuris 2020 m. birželio 26 d. apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo fizinį smurtą – sudavė jam smūgius lazda. Taip pat ištraukė iš jos automobilio užvedimo spynelės raktelį, kurį pasisavino, bei lazda apgadino jo automobilio kairės pusės durelių staktą ir kairės pusės durelių rėmą (1 t. b.l. 63-65).
Akistatos tarp A. K. ir E. K. protokolu, nustatyta, kad kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo duotus parodymus, prieštaravimų tarp jų pašalinti nepavyko – nukentėjęs E. K. parodė, kad A. K. sudavė smūgius metaline lazda, paėmė jo automobilio raktelius. A. K. teigė smūgius sudavęs ranka, automobilio raktelių neėmęs ( 3 t. b.l. 24-28).
2.1.1. Įrodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai visiškai įrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką. Nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad kaltinamasis kieme, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, jam metaliniu strypu sudavė smūgius, be to tuo pačiu strypu sugadino jo automobilį, ištraukė iš automobilio spynelės raktelius ir jų negrąžino. Kad būtent A. K. įvykdė šią veiką, patvirtina asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino A. K. kaip asmenį, jį sužalojusį. Nukentėjusiojo E. K. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja V. S.. Pastaroji paaiškino, kad būdama namuose, išgirdo kieme triukšmą. Matė, kaip kieme vaikinas metaliniu strypu muša kitą automobilyje sėdėjusį jaunuolį. Iš numesto ant betono strypo garso suprato, kad jis buvo metalinis. Nukentėjusiojo motina, J. K., nors tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iš karto po įvykio, atėjusi į įvykio vietą, girdėjo kaimynės ir sūnaus pasakojimą, kad jos sūnų sumušė metaliniu strypu. Liudytoja matė, kad apgadintas automobilis. Pati kvietė meistrus, kad automobilį atrakintų, nes dureles užrakino ir raktą pagrobė užpuolikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, patvirtina, kad E. K. buvo suduoti smūgiai, kurių pasekoje konstatuoti nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairės alkūnės sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą ir kairę alkūnę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 26 d.
Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas vertina, kad kaltinamojo A. K. veiksmai sukėlė sumaištį, sutrikdė nukentėjusiojo E. K., o taip pat ir aplinkinių namo gyventojų, girdėjusių triukšmą, rimtį. Pagal Lietuvos A. T. praktiką fizinio smurto pavartojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba pavartojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. A. K. nurodoma smurtavimo priežastis laikytina mažareikšme dingstimi. Šiuo atveju kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdis bei aplinkybė, jog įvykį matė ir buvo į jį įtraukti kiti asmenys, patvirtina, jog dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš liudytojų parodymų matyti, kad į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą įsikišo kiti namo gyventojai, bandė nuraminti kaltinamąjį. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamasis veikė viešoje vietoje, o dėl jo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.
Kaltinamasis A. K. teigia, kad metalinės lazdos smurtaudamas nenaudojo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos V. S. parodymai. Taip pat kaltinamasis neigia apgadinęs automobilį, tačiau šias aplinkybes taip pat paneigia E. K. parodymai bei apžiūros protokolai ir prie jų pridėtos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio audi A4 sugadinimai. Neturi pagrindo teismas netikėti ir nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad kaltinamasis paėmė jo raktus nuo automobilio, užrakino automobilį, o raktų negrąžino. Šias aplinkybes iš karto po įvykio E. K. nurodė policijos pareigūnams, papasakojo savo motinai. J. K. patvirtino, kad ieškojo meistrų, kurie atrakintų sūnaus automobilį, kuriame buvo palikti dokumentai, piniginė. Kad dokumentai ir piniginė pasiliko užrakintame automobilyje, parvirtina ir apžiūros protokolai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo parodymai yra prieštaringi, šiais kaltinamojo parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms, byloje nustatytoms aplinkybėms.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga – teismo medicinos specialisto išvadomis ir fotografijomis, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine medžiaga. Visi šie įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, leidžiančią teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: turėdamas menkavertę dingstį priėjo prie nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktą, tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ant vairuotojo sėdynės sėdėjusiam nukentėjusiajam E. K. ne mažiau 2 smūgių per kairę ranką, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą bei sudavė ne mažiau dviejų smūgių į automobilio kairės pusės durelių rėmą ir kairės pusės durelių staktą, taip jį apgadindamas.
Aukščiau nurodytų įrodymų analizė patvirtina, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnai ir jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuota tinkamai.
A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veikė būdamas recidyvistu.
2.2 I. R. atžvilgiu įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas
Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltu prisipažino iš dalies. A. K. paaiškino, kad buvo Kalėdos, iš tėvų taksi, su kuriuo nuolat važinėdavo, norėjo grįžti namo. Buvo neblaivus. Padavė vairuotojui du eurus, jis paprašė daugiau, tuomet, jis A. K., kumščiu pradėjo smūgiuoti taksistui. Kasteto neturėjo ir 10 Eur nepaėmė. Šalia sėdėjo sugyventinė ir viską matė. Buvau susilaužęs koją. Dėl padarytos veikos gailisi.
Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę prisipažino iš dalies, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku dirbo taksi firmoje, taksistu. Kaltinamąjį buvo vežęs kelis kartus iki įvykio. Per Kalėdas gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Išėjo kaltinamasis su moterimi, įsėdo į mašiną. Moteris sėdėjo už vairuotojo, o kaltinamasis sėdėjo šalia jos – gale. Moteris įlipdama padavė tris eurus. Kaltinamasis daug keikėsi, reiškė nepasitenkinimą, kodėl 3 Eur, o ne 2 Eur ir puolė muštis. Jis kumščiais smūgiavo į galvą. Sunku buvo apsiginti, nes buvo prisisegęs saugos diržą. Sudavė ne mažiau 5 smūgių. Vienu momentu nustojo smūgiuoti, tuomet jis liepė kaltinamajam išlipti, sakė, kad jų neveš. Per tą laiką atsisegė saugos diržą, nusisuko ir tada prasidėjo antra banga smūgių. Jis ant rankos užsidėjo kažkokį tai gelžgalį, kaip kastetą ir sudavė juo smūgius į galvą, į krūtinę. Prieš tai suduoti smūgiai buvo nestiprūs palyginti su tais, kur sudavė tuo metaliniu daiktu. Nuo smūgio į krūtinę buvo likusi didžiulė mėlynė, kad net kosėti sunku buvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis per raciją pranešė dispečerei, kad reikalinga pagalba ir iššoko iš mašinos. Matė metalinį daiktą ant kaltinamojo rankos. Jis buvo panašus į kastetą, tamsaus metalo. Kai aš jau buvau išlipęs, A. K. ištraukė iš spynelės raktelius ir paėmė iš daiktadėžės 10 Eur persilenkęs. Kaltinamasis labai daug keikėsi ir sakė, kad nušaus
Liudytoja J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, jo vaiko motina. Liudytoja patvirtino, kad įvykio metu buvo su kaltinamuoju, kuris buvo girtas. Kartu sėdo važiuoti į taksi. Kadangi buvo Kalėdos, tai taksistas paprašė ne 2 Eur, bet 3 Eur. Tada A. K. pasirodė, kad per daug prašo ir trenkė vairuotojui kelis kartus. Matė, kad jam bėgo kraujas. Ji pradėjo A. K. raminti. Sudavė gal 3-4 smūgius į galvą. Kasteto jis neturėjo. Po to visi išlipo iš mašinos. Taksistas paskambino dispečerei, o ji iškvietė policiją, greitąją. Atvažiavus policijai A. K. pradėjo bėgti su tuo gipsu ir užrakino namuose, vėliau jis iššoko pro balkoną.
2020 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje. Prie namo pirmos laiptinės matomas pilkos spalvos automobilis „TAKSI“, Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas taksi firmos „Deisita“ skiriamaisiais lipdukais. Automobilio kairėje pusėje prie vairuotojo durelių ant žemės yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Apžiūrint automobilį kairėje pusėje prie vairuotojo durų ant durų slenksčio ir ant vairuotojo sėdynės matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t. b.l. 124-133).
Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip neprisistatęs asmuo prašo į (duomenys neskelbtini), kviesti policijos pareigūnus, nes užpultas taksi vairuotojas (1 t. b.l. 139-142).
Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas VŠĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad bendrojo pagalbos centro operatorė praneša greitajai pagalbai apie (duomenys neskelbtini), Jonava, užpultą taksi vairuotoją. Taip pat užfiksuotas dar vienas skambutis, kuriame neprisistatęs asmuo nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), Jonava, 1 laiptinė (1 t. b.l. 145-148).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G146/2021 (02), kad I. R. konstatuota muštinė žaizda galvoje, krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2020 m. gruodžio 25 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t. b.l. 26-27).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kad I. R. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris 2020 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. 30 min. taksi automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas jam kumščiu apie 5 smūgius į galvos sritį ir suduodamas daiktu panašiu į kastetą vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį į krūtinės sritį. Atpažįsta šį asmenį iš veido bruožų (2 t. b.l. 47-49).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis I. R. pateikė striukę (2 t. b.l. 50-52), kuri apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu. Striukė yra juodos spalvos, užsegama priekyje užtrauktuku, su gobtuvu. Striukės dešinėje pusėje po pažastimi matyti striukės medžiagos įplyšimas, per siūlę. Įplėšta medžiaga yra 4 cm ilgio ( 2 t. b.l. 53-58). Pakvitavimu, kad nukentėjusiajam I. R. grąžinta striukė ( 2 t. b.l. 59-60).
Objektų apžiūros protokolu apžiūrėti įrašai iš tarnybinio policijos automobilio, vaizdo įrašai iš „body“ kamerų. Juose užfiksuota, kaip gavę pranešimą apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini), 22 val. 38 min. į įvykio vietą važiuoja policijos pareigūnai. Atvykę bendrauja su nukentėjusiuoju asmeniu, įeina į namo laiptinę, ieško galimo įtariamojo, sulaiko ir nuveda prie tarnybinio automobilio asmenį, iššokusį iš balkono. Sulaikomas asmuo yra su sulaužyta koja, ant kurios yra uždėta kojinė. Policijos pareigūnai bendrauja su šiuo asmeniu, jis neigia šokęs iš balkono, neigia užpuolęs taksistą, atsisako paaiškinti įvykio aplinkybes, reikalauja kviesti advokatą (2 t. b.l. 125-131).
2.2.1. Įrodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai
A. K. kaltinamas I. R. atžvilgiu įvykdęs viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino, nurodė, kad susinervinęs dėl švenčių metu pakilusios kainos už taksi paslaugas, jis sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam. A. K. neigia smūgius sudavęs naudojant kasteltą ar kitą daiktą. Nurodo, kad rankose nieko neturėjo. Šioje dalyje kaltinamojo parodymais teismas netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o būtent, nukentėjusiojo I. R. parodymams. Nukentėjusysis patvirtino, kad aiškiai matė, kad pasipylus antrai smūgių krušai, kaltinamasis ant rankos buvo užsidėjęs tamsaus metalo daiktą panašų į kasteltą, be to jautė, kad juo suduoti smūgiai buvo ženkliai skaudesni. Kad smūgiai buvo stiprūs patvirtina ir kiti ištirti įrodymai: kraujas įvykio vietoje, specialisto išvada, nukentėjusiojo sužalojimų fotonuotraukos. Liudytoja J. Ž., teigia, kad kaltinamasis A. K. kastelto, ar kito daikto, neturėjo. Teismas, vertindamas tai, kad liudytoja su kaltinamuoju veda bendrą ūkį ir gali būti suinteresuota duoti jį teisinančius parodymus, taip pat tai, kad ji daikto, kuriuo A. K. sudavė I. R., galėjo nematyti, šiais jos parodymais nesivadovauja, kaip prieštaraujančiais kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems, aukščiau aprašytiems įrodymams.
Kaltinamojo A. K. smurtiniai veiksmai įvykdyti viešajame transporte, sukėlė sumaištį, sutrikdė nukentėjusiojo I. R., rimtį. Smurtas buvo vartotas viešoje vietoje, prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos, kaip pretekstą savo veiksmams kaltinamasis pasirinko mažareikšmę dingstį – pravažiavimo paslaugos pabrangimą vienu euru. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokia A. K. veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamasis veikė viešoje vietoje, o dėl jo įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga – teismo medicinos specialisto išvadomis ir fotografijomis, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine medžiaga. Visi šie įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, leidžiančią teismui daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: įsėdęs į taksi automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdamas susimokėti už taksi paslaugas, nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. paprašius išlipti iš taksi automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių sėdėjusiam nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muštinę žaizdą galvoje. Aukščiau nurodytų įrodymų analizė patvirtina, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnai ir jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kvalifikuota tinkamai.
A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu.
3. Klausimai, susiję su bausmės skyrimu
Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. K. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis teisiamas 12-tą kartą, nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistu. Praeityje baustas už administracinius teisės pažeidimus (2 t. b.l. 138-144).VŠĮ Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. ( 2 t. b.l. 135-137).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis padarius abi nusikalstamas veikas laikytina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu, o I. R. atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas didesnis už bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (E. K. atžvilgiu įvykdyta veika) skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnyje (I. R. atžvilgiu įvykdyta veika) skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bendrintinos jas iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Parenkant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei požiūrį į padarytas veikas.
Nustatyta, kad A. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, įvykdė iki 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam paskirta galutinė 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir skirtina galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. vasario 3 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t. b.l. 57-62), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Civilinis ieškovas E. K. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo A. K. jam priteisti 1000 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t. b.l. 72-73). Ieškinyje nurodė, kad suduodamas lazda kaltinamasis apgadino E. K. priklausančio automobilio Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kairės pusės durelių staktą, ir kairės pusės durelių rėmą. Automobilį buvo pirkęs prieš tris dienas iki įvykio už 700 eurų, vėliau už papildomą remontą sumokėjo dar 300 eurų. Kadangi po įvykio nebuvo grąžintas automobilio raktas, jis automobiliu negalėjo naudotis. Neturtinė žala padaryta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Teisiamojo posėdžio metu E. K. civilinį ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad po įvyko neapsimokėjo gaminti automobiliui naujo raktelio, kuris būtų kainavęs mažiausiai 250 eurų, todėl jis automobilį pridavė į metalo laužą, už tai gavo 75 eurus. Pagrįsdamas civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, E. K. parodė, kad sužalojimo metu jis jautė fizinį skausmą, dėl rankos traumos negalėjo dirbti įprasto darbo. Įtaria, kad buvo pažeistas nervas, nes negalėjau su kaire ranka laikyti poliravimo mašinėlės, tačiau pas medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Dvi savaites turėjo dirbti lengvesnius darbus. Be to turėjo papildomų rūpesčių, nes negalėjo įgyvendinti savo planų vykti į užsienį su pirktu automobiliu, kurį buvo pasiruošęs kelionei.
Kaltinamasis A. K. civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo nurodoma žala yra nepagrįsta, automobilio jis nesugadino, nes strypo neturėjo, sudavė nukentėjusiajam rankomis.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, tyčia sudavė jam smūgius bei suduodamas nenustatytu daiktu smūgius į automobilį, jį apgadino. Be to, užvaldė nukentėjusiojo automobilio raktus. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Nukentėjusysis prašo priteisti 1000 eurų turtinę žalą, paaiškindamas, kad automobilio neremontavo, nes vien rakto pagaminimas kainuotų mažiausiai 250 eurų, o automobilio vertė buvo 1000 eurų. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, automobilio metus (1995 m.), sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodoma transporto priemonės vertė – 1000 – eurų yra nepagrįsta. Nukentėjusysis nurodo, kad pirko šią transporto priemonę už 700 eurų, tačiau, ją remontavo papildomai, už remontą sumokėdamas 300 eurų. Papildomo remonto dokumentų E. K. į bylą nepateikė, todėl šios aplinkybės teismas negali patikrinti ir laiko, kad ji neįrodyta. Nukentėjusysis pasirinko neremontuoti transporto priemonės, atsižvelgęs į jos likutinę vertę ir remonto kaštus, pridavė automobilį į metalo laužo supirktuvę, nurodydamas, kad gavo 75 eurus. Transporto priemonė buvo sugadinta dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, todėl teismas ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkina iš dalies. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam priteistina automobilio vertė, tai yra jo kaina, kurią nukentėjusysis mokėjo, pirkdamas automobilį (700 eurų), atėmus 75 eurus, kuriuos nukentėjusysis gavo už automobilį, tai yra priteistina E. K. iš kaltinamojo A. K. 625 eurai turtinės žalos atlyginimui.
CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė trumpalaikį skausmą ir laikinus nepatogumus sužalojimo metu bei trumpą laiką po jo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas ji buvo viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima būtų atstatyti, ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė savo darbingumo sumažėjimo, rūpesčių ir išlaidų dėl kelionės būdo keitimo. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipusis į medikus dėl psichologinės būklės ar ilgalaikių rankos sužalojimo pasekmių, nurodomo nervo pažeidimo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, padarytos turtinės žalos dydį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 100 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Civilinis ieškovas I. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti jam iš kaltinamojo A. K. 2000 Eur neturtinės žalos dėl patirtų sužalojimų (2 t. b.l. 19).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. R. civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad užpuolimo metu ir po jo juto fizinį skausmą, po įvykio buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur buvo siūta žaizda. Veidas buvo apdraskytas, su mėlynėmis. Virš mėnesio buvo nedarbingume. Po įvykio sutriko miegas, skaudėjo krūtinę ir be nuskausminamųjų negalėjo užmigti, pablogėjo psichologinė būsena, dėl ko nesijautė saugus dirbdamas taksisto darbą. Neseniai pakeitė darbą. Gydėsi tepalais, kompresais, vartojo vaistus nuo skausmo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl šio civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nurodė, kad tokios pinigų sumos neturi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų, tai yra kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių sėdėjusiam nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam I. R. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muštinę žaizdą galvoje, krūtinės sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis I. R. kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje medikai siuvo žaizdą galvos srityje, vėliau šalino siūlus (2 t. b. l. 28 – 43).
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė skausmą ir nepatogumus sužalojimo metu bei kurį laiką po jo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia, kad nukentėjusysis buvo užpultas darbo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad po užpuolimo nukentėjusysis nesijautė saugus, dirbdamas taksisto darbą, kas ir tapo jo darbo pakeitimo priežastimi. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus dėl jų tiek susijusius su papildomais vizitais į gydymo įstaigas, tiek su laikinai išvaizdos pokyčiais. Būtent dėl užpuolimo, nukentėjusysis tapo laikinai nedarbingas. Dėl šio įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas ji buvo viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima būtų atstatyti, ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ilgalaikiai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė savo psichologinės būklės pablogėjimo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, padarytos turtinės žalos dydį, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 1000 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
4.3. Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš kaltinamojo A. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 77,29 Eur žalą dėl nukentėjusiojo I. R. gydymo (2 t. b. l. 76 – 79). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl šio civilinio ieškinio neprieštaravo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų, tai yra kumščiu suduotų ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavus nukentėjusiajam I. R. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, dėl to padarydamas nukentėjusiajam I. R. muštinę žaizdą galvoje, krūtinės sumušimą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis I. R. skubios medicinos pagalbos buvo gabenamas į VŠĮ Jonavos ligoninę, kurioje nukentėjusiajam 2020 m. gruodžio 25 d., buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos: skubi medicinos pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, radiologo konsultacija (atliekamas rentgenologinis tyrimas, du kartai). Šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 77,29 Eur.
Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 78). Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina iš kaltinamojo A. K. 77,29 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai).
4.4. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinio ieškinio
Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 122,39 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 85 – 97). Civiliniame ieškinyje prašoma iš A. K. priteisti remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 4 punkto ir 11 punkto pagrindu nukentėjusiajam I. R. paskirtą ir išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d.
Byloje nustatyta, kad A. K. neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi I. R. buvo nedarbingas nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d., už šį laikotarpį jam buvo išmokėta ligos išmoka – 122,39 Eur. Išmokėjęs šią išmoką VSDFV Kauno skyrius patyrė turtinę žalą, kurią ir prašė priteisti iš kalto asmens – A. K..
Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).
Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys dėl 122,39 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turtinės žalos dydis paremtas rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 85 – 97). Turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų A. K. veiksmų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteistina iš kaltinamojo A. K. 122,39 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.159 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
5. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatai A. V. ir I. M. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. K.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 311,63 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog, nors šiuo metu kaltinamais nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga:
Pakuotė Nr. 1, kurioje saugomi kompaktinis diskas su garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro (dėl nukentėjusio E. K.); kompaktinis diskas su garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro (dėl nukentėjusio I. R.), kompaktinis diskas su garso įrašo kopija gauta iš VŠĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (dėl nukentėjusio I. R.); kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš pareigūnų „body“ kamerų ir vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio (dėl nukentėjusio I. R.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas I. R. atžvilgiu) ir nuteisti:
1) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą (viešosios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą (viešosios tvarkos pažeidimas I. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje jas iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį.
A. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. vasario 3 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinio ieškovo E. K., gim (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti dalies ir iš A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti E. K., gim (duomenys neskelbtini), naudai 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinės ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo I. R., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti dalies ir iš A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti I. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu: Kaunas, Aukštaičių g. 10) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini),77,29 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 29 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. A. K. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“, AB.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė adresu: Kaunas, A. M. g. 42) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 122,39 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir 39 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. A. K. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) atsiskaitomąją sąskaitą LT58 4010 0424 0349 50250, esančią „Luminor Banks“ AS Lietuvos skyrius.
Priteisti iš A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 311,63 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 63 centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
A. K. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias kompaktines plokšteles su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, suimtam kaltinamajam nuosprendžio apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.