Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas I. R. atžvilgiu) ir nubaustas:

pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį padarymą (viešosios tvarkos pažeidimas I. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. K. nuspręsta priteisti E. K. naudai 625 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo I. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. K. nuspręsta priteisti I. R. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta priteisti iš A. K. 77,29 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta priteisti iš A. K. 122,39 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. K. 311,63 Eur naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: turėdamas menkavertę dingstį priėjo prie nukentėjusiajam E. K. priklausančio automobilio iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktą, tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ant vairuotojo sėdynės sėdėjusiam nukentėjusiajam E. K. ne mažiau 2 smūgių per kairę ranką, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą bei sudavė ne mažiau dviejų smūgių į automobilio kairės pusės durelių rėmą ir kairės pusės durelių staktą, taip jį apgadindamas. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad tyčia įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: įsėdęs į taksi automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėdamas susimokėti už taksi paslaugas, nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. paprašius išlipti iš taksi automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių sėdėjusiam nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. į galvos sritį bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė nukentėjusiajam taksi vairuotojui I. R. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam I. R. muštinę žaizdą galvoje. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

4. Nuteistasis A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – sušvelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis nemušė E. K. metaline lazda ir jo automobilio nedaužė, kadangi nukentėjusysis nepateikė prašomos žalos įrodančių dokumentų, todėl prašo sumažinti priteistą nukentėjusiajam E. K. žalą.

4.2. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė žymiai didesnė nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis, nors nuteistojo padarytas nusikaltimas (I. R. atžvilgiu) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryto nusikaltimo pasekmės nėra sunkios. Pasak apelianto, teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo vieną tikslą – paskirti kuo maksimalesnę sankcijoje numatytą bausmę ir tik formaliai paminėjo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, visą dėmesį skirdamas atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama A. K. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam E. K. priteistą žalą, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Sprendžiant klausimą dėl A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

9. Spręsdamas A. K. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas bei BK 41 straipsnio 2 dalies 1‑5 punktuose įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o I. R. atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai. A. K. teisiamas 12‑tą kartą, nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistu. Praeityje baustas už administracinius teisės pažeidimus (2 t. b. l. 138-144).

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. už jo padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė didesnį už sankcijos vidurkį, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, kadangi tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, galutinė A. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Apeliaciniu skundu nuteistas prašo sumažinti nukentėjusiam E. K. priteistą žalą, argumentuodamas, jog nukentėjusysis nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė 100 Eur jo naudai iš nuteistojo. Be to, apylinkės teismas vadovaudamasis nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga nustatė, kad apeliantas apgadino ir užvaldė nukentėjusiojo automobilio raktus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė turtinės žalos dydį - nukentėjusiojo E. K. prašytą turtinę žalą sumažino ir iš nuteistojo priteisė 625 Eur turtinės žalos, tai yra tą sumą, kurią nukentėjusysis pagrindė.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.