Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Civilinė byla Nr. e2A-599-210/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
e2A-599-210/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-599-210/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07773-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-21-322/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. (Š.) J. 305,92 Eur turtinės žalos, 35,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 7 d. vandeniu buvo užpiltas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gavęs informaciją apie įvykį, žalų vertinimo skyriaus ekspertas nuvyko apžiūrėti įvykio vietą ir įvertinti žalą. Ekspertas fiksavo turto sugadinimo mastą, surašydamas turto sugadinimo, sunaikinimo aktą. Užliejimas taip pat užfiksuotas nuotraukose. Nustatyta, kad buvo užlietos buto lubos ir siena. Ieškovas apskaičiavo buto remonto kainą, kurios suma sudaro 1060 Lt (307 Eur). Ši suma buvo išmokėta užlieto buto savininkei. Bendrų inžinerinių tinklų gedimų nebuvo fiksuota. Mano, kad aplinkybės dėl 2013 m. birželio mėn. įvykusio vamzdžio užsikimšimo įvykiui įtakos neturėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. J. su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad 2013 m. gruodžio 7 d. jokio įvykio, susijusio su buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimu nebuvo. Įvykis buvo 2013 m. gegužės 28 d., kai užsikimšus vamzdžiui per koridorių pradėjo bėgti vanduo ir buvo užlieti butai.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ D. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Teismas vertino, kad atsakovei priklausantis butas po 2013 m. gruodžio 7 d. įvykio nebuvo išsamiai apžiūrėtas, duomenų, kad ieškovė ėmėsi kokių nors veiksmų butui apžiūrėti ir užliejimo šaltiniui nustatyti, o atsakovė vengė ar trukdė tai padaryti, nepateikta. Teismas nurodė, kad nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų butų ar kitų šaltinių, ar bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimo, be to, byloje nėra duomenų, kur buvo nustatytas vandens išsiliejimas, kada ir kas pašalino vandens gedimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė net ir tikėtinų įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentus. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Aplinkybė, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovės buto būtent 2013 m. gruodžio 7 d., šiuo atveju teismui nebuvo akivaizdi ir aiški, nes ieškovė nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. gruodžio 7 d. atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6. 1. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantė įsitikinusi, kad byloje yra įrodytos aplinkybės, jog ieškovės apdraustas butas buvo užpiltas iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovei. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Paskirtis“ rašto, kad duomenų apie tai, jog ieškovės apdraustos patalpos būtų užpiltos dėl bendrosios inžinerinės įrangos, nėra. Apeliantė tvirtina, kad buto užpylimas negalėjo įvykti 2013-05-28, kuomet dėl liūties buvo užlietas atsakovės butas. Atkreipia dėmesį, kad 2013-05-28 įvykusio užpylimo metu vanduo iš atsakovės buto negalėjo patekti į ieškovės apdraustą butą, nes buto užliejimo laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2013-12-07 užpilta visai kita buto patalpa, todėl apeliantei akivaizdu, kad užpylimas įvyko tik iš atsakovei priklausančio buto.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo esant nekilnojamojo turto sugadinimui užliejus vandeniu iš aukščiau esančio buto, nepripažinto žalos židiniu.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens A. L. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, apdraudžiant nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto draudėja pranešė, kad 2013 m. gruodžio 7 d. vandeniu buvo užpiltas jai nuosavybės teise priklausantis ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo 307 Eur draudimo išmoką išlaidoms atlyginti išmokėdamas ją draudėjai A. L.. Atsakovei išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, su ja atsakovė nesutiko nurodydama, kad 2013 m. gruodžio 7 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji neapliejo ir už šį įvykį nėra atsakinga.

10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas: tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina konstatuoti egzistuojant visas atsakomybės sąlygas. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

11. CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

12. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, kad 2013 m. gruodžio 7 d. atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl to buvo užlietas butas, (duomenys neskelbtini). Apeliantė laikosi pozicijos, jog užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė viso proceso metu su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir teigė, kad nėra nustatytas apipylimo židinys, jos butas nebuvo apžiūrėtas, o 2013-12-12 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede užfiksuota prielaida, kad užpylimo židinys yra butas Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl vandens nutekėjimo vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

14. 2013-12-12 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad numanomas dėl įvykio asmuo yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (nenustatyta), į atsakovės butą Nr. (duomenys neskelbtini)patekti nepavyko, nes niekas neįsileido (19–20 b. l.). UAB „Paskirtis“ rašte nurodyta, jog dėl 2013 m. gruodžio 7 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) buto užliejimo į namo administratorių UAB „Paskirtis“ nei buto savininkė, nei jos atstovė, nei kiti namo gyventojai nesikreipė. Kasmetinių apžiūrų metu šiame name jokių vandens pratekėjimų iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų nenustatyta, gedimų ar kitokių trūkumų neužfiksuota, taip pat jokių remonto darbų nebuvo atlikta. 2013 m. gruodžio 5 d. avarinėje tarnyboje užfiksuotas pranešimas iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad užsikimšęs minėto buto klozetas. Nors nuotraukose, turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede konkretizuojama padaryta žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, kartu atsižvelgia ir į tai, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) galimai buvo užlietas ir anksčiau dėl liūties užpilto atsakovės buto, t. y. 2013-05-28 iš buto, esančio Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina 2013-06-03 surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimas aktas Nr. TUL10968 ir išmokėta buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimu padaryta žala (62–65 b. l.). Duomenų apie avarijas bendroje inžinerinėje įrangoje įvykio 2013-12-07 metu nėra, o kelios dienos iki ieškovės apdrausto turto užpylimo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie užsikimšusį unitazą. Teismui akivaizdu, kad dėl užsikimšusio klozeto bute Nr. (duomenys neskelbtini) negalimi žalos padariniai fiksuoti 2013-12-12 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, konstatuoja, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013-12-07 užliejimo aplinkybės nėra užfiksuotos, t. y. iš pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kad užliejimo židinys yra iš atsakovės buto. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį, atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nesant pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog pavojingas, turtą gadinantis poveikis kilo iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

15. Taip pat teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius