Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

išnagrinėjęs pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. balandžio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (toliau – (duomenys neskelbtini) seniūnija) gautas D. V. prašymas atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi šio sklypo dalį ir namą (duomenys neskelbtini), įsigijęs asmuo – L. Ž. 2020 m. balandžio 15 d. sklype paliko didelį kiekį šiukšlių.

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. gegužės 5 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas informuotas, jog seniūnijos darbuotojai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėti pastato tvarkymo darbai, žemės sklype, esančiame greta šio namo, sukrautos iš pastato išneštos įvairios atliekos. Rašte taip pat nurodyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra įregistruotas, ir pasiūlyta iškilusį ginčą spręsti bendru susitarimu, vadovaujantis supratimu ir geros kaimynystės jausmais.

4. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. birželio 1 d. raštu „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad seniūnija gavo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčio L. Ž. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame name buvo vykdomi tvarkymo darbai, iš namo išneštos įvairios atliekos buvo laikinai sandėliuojamos ant žemės sklypo ir paruoštos išvežimui į atliekų surinkimo aikšteles, tačiau išvežtos nebuvo dėl (duomenys neskelbtini), gyvenančių asmenų trukdymo. Taip pat rašte nurodyta, kad atsižvelgusi į L. Ž. nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, seniūnija administracinio poveikio priemonių L. Ž. nutarė netaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo D. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, taip pat įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. 2020 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gautas 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjo D. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. birželio 30 d. raštą, grąžinti seniūnijai bylą procesiniam sprendimui priimti, įpareigoti ją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį bei išreikalauti iš seniūnijos 2020 m. birželio 5 d. skundą teismui, prijungti jį prie šios bylos ir 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. birželio 5 d. skundus išnagrinėti kartu vienoje byloje. 2020 m. liepos 24 d. lydraščiu D. V. 2020 m. liepos 20 d. skundas persiųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

16. Taigi, iš šios nutarties 13-15 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog analizuojamu atveju (duomenys neskelbtini) seniūnija apylinkės teismui išsiuntė nagrinėti būtent 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjo D. V. skundą. Šiuo skundu, kaip jau minėta, jis prašė panaikinti seniūnijos 2020 m. birželio 30 d. raštą Nr. 23-2-6570, grąžinti jai bylą procesiniam sprendimui priimti, įpareigoti ją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį bei išreikalauti iš seniūnijos 2020 m. birželio 5 d. skundą teismui, prijungti jį prie šios bylos ir 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. birželio 5 d. skundus išnagrinėti kartu vienoje byloje. Apylinkės teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl D. V. 2020 m. birželio 5 d. skundo prijungimo prie jo 2020 m. liepos 20 d. skundo, nors abiem šiais skundais iš esmės buvo prašoma patikrinti seniūnijos raštų (kuriuos, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, apylinkės teismas prilygino ne teismo tvarka priimtam sprendimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną), priimtų dėl to paties įvykio, teisėtumą bei pagrįstumą. Kadangi apylinkės teismas pareiškėjo skundų nesujungė, darytina išvada, jog, nusprendęs nagrinėti D. V. 2020 m. liepos 20 d. skundą iš esmės, jis turėjo pasisakyti tik jo ribose, t. y. priimti sprendimą tik dėl 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto (ne)palikimo galioti. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas dėl visiškai neaiškių priežasčių skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė paliekantis nepakeistus (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. gegužės 5 d. Nr. 23-2-325 ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. 23-2-456 raštus (beje, nutarties rezoliucinėjė dalyje buvo suklysta nurodant raštų numerius), kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo kvestionuojamas ankstesniame, t. y. 2020 m. birželio 5 d., pareiškėjo skunde, o dėl 2020 m. liepos 20 d. skundo reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. birželio 30 d. raštą Nr. 23-2-6570 apskritai nepasisakė. Kadangi žemesnės instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl 2020 m. birželio 30 d. rašto Nr. 23-2-6570, laikytina, kad D. V. 2020 m. liepos 20 d. skundas, kuriuo visų pirma buvo reikalaujama panaikinti būtent šį raštą, nebuvo išnagrinėtas iš esmės, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

17. Apygardos teismas pažymi, jog žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas D. V. skundą, neįvertino tos aplinkybės, kad nagrinėjamoje situacijoje (duomenys neskelbtini) seniūnija, pradėjusi administracinę teiseną ANK 590 straipsnyje numatyta tvarka pagal pareiškėjo prašymus pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, į juos atsakė iš esmės informacinio pobūdžio raštais, o ne priimdama dėl to motyvuotą nutarimą, kurį būtų galima skųsti aiškia Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad institucijos, turinčios teisę ir pareigą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo, atsisakydamos pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turi priimti tiek savo rūšimi, tiek sprendimo prasme tinkamą procesinį sprendimą. Informacinio pobūdžio pranešimas, raštas, atsakymas į prašymą ar pan., negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje. ANK 619 straipsnyje yra aiškiai nustatyta pareigūnų, kurie ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priimamų sprendimų rūšis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atitinkamai ir ANK 621, 622 straipsniuose įtvirtinta teisė apylinkės teismui skųsti ne bet kokius ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimus (atsakymus, raštus ar pan.), o tik nutarimus. Taigi, apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėtų spręsti klausimą dėl to, ar pareiškėjo skundas nagrinėtinas teisme, ar jis neturėtų būti grąžinamas pareiškėjui ar (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kad ši priimtų motyvuotą nutarimą, kuriame būtų pateikti aiškūs faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir priimamo galutinio sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) argumentai bei motyvai, kuriuos ANK 621 straipsnyje nurodyti asmenys galėtų skųsti ANK 622 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Administracinių nusižengimų kodeksas konkrečiai reglamentuoja subjektus, galinčius apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą (nutarimą ar nutartį). ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus (tame tarpe ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 644 straipsnyje numatyta, jog apeliacine tvarka apylinkių teismų nutarimus ir nutartis apygardos teismui gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų turinio, procesinius sprendimus gali skųsti tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, tai yra: 1) asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas; 2) institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn; 3) nukentėjusieji (ar jų atstovai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. V. šioje byloje neatitinka nė vieno aukščiau paminėto subjekto kriterijų. Nors pareiškėjas mano, kad jam L. Ž. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, dėl ko jis atitinka nukentėjusiojo sąvoką, įtvirtintą ANK 578 straipsnyje, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nei (duomenys neskelbtini) seniūnijos nutarimu, nei apylinkės teismo nutartimi, kaip tai numatyta ANK 578 straipsnyje, jis nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas arba institucija, jei teismas nuspręstų grąžinti jai bylą nutarimo priėmimui, privalo išspręsti klausimą ir dėl pareiškėjo (ne)pripažinimo nukentėjusiuoju, juo labiau, kad šį klausimą D. V. jau buvo iškėlęs savo 2020 m. gegužės 5 d. pakartotiniame prašyme, išsiųstame (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Pažymėtina, jog apylinkės teismui nesuteikus pareiškėjui nukentėjusiojo statuso, jo skundas dėl teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties negalėjo būti priimtas ir išsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kadangi pareiškėjas nelaikomas subjektu, pagal įstatymą turinčiu teisę apskųsti apeliacine tvarka pirmosios instancijos priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje. Nepripažinus D. V. nukentėjusiuoju, apylinkės teismas neturėjo pagrindo ir pats nagrinėti jo skundą dėl seniūnijos raštų.

19. Esant šioms aplinkybėms, D. V. skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis naikinama ir byloje priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.