- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2-6662-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01667-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 56,47 Eur negrąžintą kreditą, 55,07 Eur netesybų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Halex“ (buvęs pavadinimas UAB „Ferratum) sudarė su atsakove vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur kreditas. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. spalio 28 d. atsakovė V. S. banko pavedimu sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Ferratum“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Halex“) 2,00 Lt (0,58 Eur) registracijos mokestį. 2009 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu UAB „Ferratum“ į atsakovės V. S. banko sąskaitą pervedė 200,00 Lt (57,92 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „Ferratum minipaskola“. Teismui taip pat pateiktos 2007 m. paskolos sutarties bendrosios sąlygos. 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „Ferratum“ ir UAB „Deneira“ sudarė gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Management“ sudarė skolų pirkimo ir pardavimo sutartį. 2018 m. rugpjūčio 23 d. AB „Debt Capital Management“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03. Šių sutarčių pagrindu ieškovė įsigijo reikalavimo teises į atsakovės 56,47 (195,00 Lt) paskolos sumą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl paskolos sumokėjimo fakto, skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusią skolą, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, t. y. nepateikė specialiųjų paskolos sutarties sąlygų. Vis dėlto, pabrėžtina, kad paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad pradinė kreditorė pervedė į atsakovės banko sąskaitą 200,00 Lt (57,92 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra paskola, todėl darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismui neturint duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradinė kreditorė, tarpinėmis kreditorėmis ar ieškove, ieškovei pateikus įrodymus, kad ji įsigijo teises į atsakovės skolą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 56,47 Eur negrąžintą kreditą tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20,33 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti 0,02 procento delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Ieškinyje ieškovė klaidingai nurodė, kad atsakovė turi pareigą mokėti 0,2 procento delspinigius, ir delspinigių sumą už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo padauginusi negrąžinto kredito sumą iš 0,2 procento ir 180 dienų, t. y. dešimt kartų padidino delspinigių sumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,33 Eur delspinigių tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2,03 Eur delspinigių (56,47 Eur negrąžinto kredito suma padauginta iš 0,02 procento ir padauginta iš 180 dienų). Likusi reikalavimo priteisti delspinigius dalis netenkinama.
Byloje taip pat yra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 34,74 Eur išlaidų už raginimų atsakovei siuntimą (CPK 88 straipsnis). 2019 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, be kita ko, pateikti įrodymus, kad už raginimų siuntimą pradinė kreditorė patyrė 34,74 Eur išlaidų. Šalindama trūkumus, ieškovė pateikė pradinės kreditorės raštą, kuriame nurodoma, kad pradinė kreditorė tris kartus siuntė atsakovei raginimus, jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už raginimų siuntimą patirta būtent 34,74 Eur išlaidų, byloje nėra. Ieškovė išlaidas už raginimų siuntimą vadina nuostoliais, kas reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti jų dydį (CPK 178-179 straipsniai). Kaip minėta, nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismo vertinimu, nurodytų nuostolių negalima laikyti sutartinėmis netesybomis, kadangi sutartis buvo sudaryta su vartotoju, o reikalavimas iš vartotojo priteisti tiek delspinigius, tiek kitus fiksuotus mokėjimus už sutarties nevykdymą, būtų netenkintas, pripažinus, kad tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 34,74 Eur už raginimų siuntimą netenkinamas.
CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (58,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma – 111,54 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 58,50 Eur, t. y. 52,45 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 7,87 Eur (15,00 Eur padauginta iš 52,45 procento) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 5,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 56,47 Eur (penkiasdešimt šešių Eur 47 ct) skolą, 2,03 Eur (du Eur 03 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (58,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,87 Eur (septynis Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis Eur 58 ct) teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos atsakovė turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį, atsiliepimo nepateikimą ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.