- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-112-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- N. R., V. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Romanas Lupeika, Ramūnas Girevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
Rezoliucinė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Mackevičienės ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
N. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Modulinį namelį, saugomą pagal raštišką pasižadėjimą, grąžinti R. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. R. ir V. K. kaltinti tuo, kad, veikdami bendrai grupe, apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent tuo, kad apgaule R. J. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur vertės turtą, t. y. V. K. iki 2016-05-19, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei vienu iš akcininkų, tyčia inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimą, žinodamas, kad yra kilęs ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-01-11 sudarytą tarp minėtų bendrovių Modulinių ofisų įrengimo sutartį Nr. VZST-01/11 bei esant atliktam UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimui – 10 769 Eur sumai, apgaule kitų naudai užvaldė svetimą turtą, t. y. N. R. surado ir pasiūlė K. S. tapti bendrovės direktoriumi, V. K. 2016-05-19 K. S. fiktyviai paskyrė eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. K. S. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas) pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2016-06-07 Priedą Nr. 2 prie Modulinių ofisų įrengimo sutarties Nr. VZST-01/11, sudarytos 2016-01-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. K.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. P.), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmontuoja ir dėl kokybės neatitikimo išsiveža modulinį biurą, kuris nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įsipareigoja grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 10 769 Eur sumą. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, N. R. surado modulinio biuro pirkėją J. A. (J. A.), su kuriuo K. S. pasirašė Pirkimo–pardavimo sutartį, datuotą 2016-05-20, pagal kurią J. A. už 5 000 Eur sumą įsigyja tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį modulinį namelį, kuris, N. R. siūlymu, vėliau (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) 2016-04-26 datuotos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurią paruošė V. K., parduotas už 7 000 Eur sumą R. J., o V. K. 2016-06-07 suorganizavus modulinio biuro išgabenimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, tokiu būdu apgaule R. J. naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur vertės turtą.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė D. Mackevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; N. R. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 63 straipsnį ir bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2016-11-16 teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tenkinti civilinį ieškinį visiškai – priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš N. R. ir V. K. turtinės žalos atlyginimą.
2.1. Mano, jog teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. V. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 2016-01-11 pasirašė Modulinių biurų įrengimo sutartį Nr. VZST-01/11 (toliau – Sutartis) dėl modulinio biuro (toliau – Daiktas) pagaminimo, jo bendra kaina – 15 584,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur. 2016-04-13 Sutarties šalys pasirašė Modulinio biuro priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nustatytų trūkumų negali priimti Daikto, ir nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pašalinti. 2016-06-07 K. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – ir minėtasis V. P. pasirašė Priedą Nr. 2 prie sutarties Nr. VZSR-01// (toliau – Priedas), kurio 1 punkte nurodyta, kad „Gamintojas savo sąskaita išmontuoja ir išsiveža gaminį dėl sutarties įvykdymo laiko pradelsimo ir kokybės neatitikimo“, 2 punkte – „Gamintojas įsipareigoja grąžinti visą Užsakovo sumokėtą sumą 10 769,00 EUR“, 3 punkte – „Gaminio nuosavybės teisė priklauso Užsakovui iki pilnos sumos nurodytos šio Priedo p. 2 pervedimo į Užsakovo sąskaitą ir pilno įsipareigojimo įvykdymo“. Teismas, remdamasis kaltinamųjų N. R. ir V. K. parodymais, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduos Daiktą, netaisydama trūkumų, ir grąžins pinigus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Priedas pasirašytas tuo tikslu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas visiškai nevertino liudytojų S. P., V. L. (V. L.) parodymų, rašytinės bylos medžiagos bei aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasikeitimo ir tolimesnio Daikto pardavimo aplinkybių. Teisme apklaustas S. P. patvirtino, kad gavo iš V. L. telefonu informaciją, jog Daiktas išvežamas trūkumams pašalinti. Vėliau susitikimo su V. K. metu pastarasis teigė, kad planuoja Daiktą grąžinti, ir jokios kalbos apie Daikto pardavimą tretiesiems asmenims nebuvo. Priedas buvo pasirašytas tik apsidrausti, nes buvo išvežamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise priklausantis Daiktas, tai patvirtina Priedo 3 punktas. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas teisme apklaustas V. L., nurodydamas, kad V. K. žadėjo pašalinti trūkumus. Baigus statyti Daiktą ir pasirašius jo priėmimo–perdavimo aktą, V. K. pažadėjo ištaisyti akte nurodytus Daikto trūkumus, tačiau vengė tai daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė nepriklausomą ekspertą, kuris patvirtino priėmimo–perdavimo metu nustatytus Daikto trūkumus. V. K. nuo 2016-04-13, kai buvo pasirašytas Modulinio ofiso priėmimo–perdavimo aktas, žinodamas apie kilusį ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neketindamas toliau vykdyti įsipareigojimų – ištaisyti Daikto trūkumus, turėdamas išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį Daiktą, 2016-05-17 inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimą – direktoriumi skirtas K. S. – asmuo, turintis priklausomybę nuo opioidų. Tai, kad Daiktas buvo išvežtas ne pašalinti trūkumus, o turint tikslą jį užvaldyti, rodo ir vėlesni kaltinamųjų veiksmai. N. R. surado Daikto pirkėją – J. A., su kuriuo tariamas direktorius K. S. pasirašė 2016-05-20 Pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. A. įsigijo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį Daiktą už 5 000 Eur, kurį 2016-04-26 Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė už 7 000 Eur R. J.. Teismas nevertino liudytojo K. S. parodymų, iš kurių matyti, kad jis, N. R. prašymu, sutiko pabūti bendrovės direktoriumi ir jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, V. K. 3 000 Eur nemokėjo, nes pinigų neturėjo, o tik pasirašė V. K. pateiktus dokumentus ir jokio Daikto nepardavė bei apie 2016-05-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ namelį už 5 000 Eur pardavė J. A., nežino.
2.2. Tyčią sukčiauti parodo ir nukentėjusįjį klaidinančių aplinkybių ir ketinimų sukūrimas. V. K., inicijavęs N. R. surastu K. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, fiktyvų pakeitimą, nutylėdamas aplinkybę, kad nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, aktyviai, kartu su N. R., dalyvavo pokalbiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, klaidindami juos, kad Daikto trūkumai bus pašalinti ir Daiktas bus grąžintas 2016-06-07 Priedo Nr. 2 pagrindu, apgaule išsivežė Daiktą ir taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Taigi kaltinamieji suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, numatė šiuos padarinius ir jų norėjo. Byloje yra nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji sukčiavimo požymiai. V. K. ir N. R. pasyvioji apgaulė pasireiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinimu dėl jų ketinimų vykdyti susitarimą, nutylint objektyviai egzistuojančius faktus. Neketindami grąžinti išsivežto Daikto, negrąžindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų, jie neketino vykdyti susitarimo dėl trūkumų pašalinimo, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtikino priešingai ir atliko veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2013) bylos aplinkybių analizė leidžia tokį V. K. ir N. R. reikšmingų aplinkybių nutylėjimą ir sutarties sąlygų vykdymą imituojančius veiksmus vertinti kaip kitos sutarties šalies apgaulę.
2.3. Motyvuodama kasacinėmis nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2012, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015, apeliantė teigia, jog šiuo atveju kaltinamieji užvaldė svetimą turtą, ne tik esmingai suklaidindami UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir suvaržydami jos galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik išgabeno Daiktą, bet ir negrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėtos pinigų sumos už Daikto gaminimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo normaliai veikiantis ūkio subjektas ir tai patvirtino kaltinamasis V. K., teigdamas, kad, nematydamas įmonės ateities, ją pardavė K. S.. 2016-10-31 bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Daiktas buvo parduotas tretiesiems asmenims, t. y. J. A., vėliau – R. J.. Šiuo konkrečiu atveju be teisėsaugos institucijų pagalbos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių atkūrimas tapo problematiškas.
2.4. Teismas perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką į BK 182 straipsnio 1 dalį, padarytos turtinės žalos dydį prilygino pareikšto civilinio ieškinio dydžiui. Šiuo atveju sukčiavimo dalykas yra turtas – Daiktas, už kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur. Civilinis ieškinys teiktas dėl turtinės žalos – 8 615,20 Eur – atlyginimo, vėliau teisminio nagrinėjimo metu patikslintas ir sumažintas iki 3 615,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašyta priteisti bylinėjimosi ir Daikto transportavimo išlaidas. Kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – Daiktas, kurio vertė – 10 769 Eur, ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tokia suma viršija 250 MGL dydį ir pagal BK 190 straipsnį yra didelės vertės turtas. Teismas nepagrįstai turtinės žalos atlyginimo dydį sutapatino su apgaule įgyto turto verte ir perkvalifikavo nusikalstamą veiką.
3. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Girevičius apeliaciniu skundu prašo: panaikinti apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – V. K. ir N. R. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti valstybinės kaltintojo prašomas bausmes; tenkinti civilinį ieškinį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti iš nuteistųjų V. K. ir N. R. solidariai 3 615,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir lygiomis dalimis 2 986,50 Eur proceso išlaidų atlyginimo; Daiktą grąžinti savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo nuosavybės ir grąžinimą teisėtam savininkui klausimus palikti spręsti civilinio proceso tvarka.
3.1. Nurodo, jog civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 615,20 Eur turtinės žalos ir 2 986,50 Eur proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš V. K. ir N. R., ieškinį grindė deliktinės atsakomybės pagrindais. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo ir įrodymų vertinimo pažeidimus, kurie kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti objektyvų apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnis). Nuosprendyje teismas teisingai nurodė sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos atribojimo nuo civilinių teisinių santykių požymius, pacitavo reikšmingą kasacinio teismo praktiką, tačiau įrodymus įvertino neobjektyviai, nevisapusiškai, daugelio reikšmingų įrodymų nevertino visai ir jų neaptarė, nenurodė, kodėl vienus ar kitus teisiškai reikšmingus įrodymus atmetė ar jais nesivadovavo. Nuosprendyje klaidingai ir nepagrįstai konstatuota, jog kaltinamieji nepanaudojo apgaulės, neiškraipė objektyvios tiesos, kuri iš esmės suklaidintų civilinę ieškovę ir taip nulemtų jos apsisprendimą dėl turto perdavimo; kaltinamieji savo veiksmais neapsunkino nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių atkūrimo civilinio proceso tvarka; kaltinamieji neturėjo išankstinės ir kryptingos tiesioginės tyčios įgyti svetimą turtą apgaule. Teismas didelį dėmesį nukreipė į Sutarties sudarymą, jos turinį, sąlygų vykdymą, tačiau byloje nėra ginčo dėl Sutarties teisėtumo bei dėl jos sudarymo ar sąlygų jokie epizodai kaltinamiesiems neinkriminuoti.
3.2. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai ir tiesioginė tyčia pavartoti apgaulę prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta realizuoti, kai atsirado šalių ginčas dėl Daikto kokybės. Būtent tuo laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ su eksperto pagalba 2016-05-13 pasikvietė specialistą ir nustatė Daikto trūkumus, kaltinamieji realizavo sumanymą pavartoti apgaulę prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. ir N. R. visą laiką veikdami kartu ir žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki, kad įmonė negalės įvykdyti prievolių UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdami išvengti V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir akcininko, turtinės atsakomybės, atliko juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie nebuvo atskleisti užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo užsakovę suklaidinti bei užmaskuoti nusikalstamą veiką. V. K. inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies išpirkimą iš S. M. (pirkimo–pardavimo sandorio byloje nėra), o vėliau visų 100 proc. akcijų fiktyvų perleidimą tariamam pirkėjui K. S.. K. S. paneigė šių akcijų įsigijimą, o tariamas sandoris neatitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio reikalavimo 100 proc. akcijų perleidimo sandorį įforminti notarine forma. V. K. įformino vienasmenį K. S. vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal K. S. parodymus teisme ir duotus ikiteisminio tyrimo metu jis jokių šios bendrovės akcijų neįgijo, bendrovės turto ir dokumentų neperėmė, bendrovei nevadovavo, apie Daiktą nieko negirdėjo, jo nepardavinėjo bei už tai pinigų negavo. V. K. šių aplinkybių neatskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau su N. R. dalyvavo derybose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl Daikto trūkumų šalinimo: žadėjo pašalinti trūkumus – 2016-06-17 S. P. atsiųsta SMS su garantija dėl darbų atlikimo, organizavo Daikto gabenimą iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjo Daikto gabenimo išlaidas. S. P. parodymai atskleidžia, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasikeitimą jis sužinojo visiškai atsitiktinai, kai jau buvo parengtas Priedas. S. P. paklausus, ar V. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir ar gali už direktorių pasirašyti, V. K. nuvežė Priedą pasirašyti K. S.. Tokiu būdu V. K. su N. R. stengėsi iki pat Daikto išvežimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos nuslėpti rangovės valdymo organų pasikeitimus. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perleistos fiktyviai, kad direktorius K. S. yra fiktyvus, nebūtų su realios veiklos nevykdančia bendrove sudariusi Sutarties ir Priedo. Be to, K. S. teisme parodė, jog vartojo narkotines medžiagas, buvo nuo jų apsvaigęs, niekada nevaldė ir neturėjo jokių įmonių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir šiai įmonei iškelta bankroto byla. V. K. su N. R., kuris K. S. pažįsta iš anksčiau kaip statybos darbus vykdžiusį asmenį, atliko aktyvius ir tyčinius veiksmus, t. y. neatskleisdami, nutylėdami aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pavartojo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulę, turėjusią esminės įtakos bendrovės apsisprendimui pasirašyti Priedą ir leisti iš teritorijos išvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – Daiktą.
3.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad V. K. ir N. R. savo veiksmais nepasunkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių atkūrimo civilinio proceso tvarka. Bylos įrodymai įrodo, kad V. K. ir N. R. siekė ne tik apgaule suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl esminio apsisprendimo disponuojant turtu, bet ir siekė išvengti turtinės atsakomybės bei žinojo, suprato ir siekė, kad civilinio proceso tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistas teises apginti būtų neįmanoma. Būtent dėl to buvo pakeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis ir valdymo organas, tikintis, kad K. S. nesugebės nei paaiškinti, nei pagrįsti Priedo sandorio sudarymo aplinkybių bei nesugebės jo įgyvendinti. Sutartis, mokėjimų už rangos darbus dokumentai, Priedas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai apie Daikto, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės, įtraukimą į ilgalaikio turto apskaitą, V. K. ir N. R. parodymai, jog jie matė Priede nuostatą, kad iki galutinės grafike nurodytos sumos sumokėjimo Daikto nuosavybė lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinta, jog užsakovės interesais jos nuosavybėn buvo pagamintas kilnojamasis daiktas, kurį ji realiai valdė ir apie tai kaltinamieji žinojo. Kaltinamieji V. K. ir N. R., pavartoję apgaulę, tiesiogine ir išankstine tyčia, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės ir net nesiruošia vykdyti įsipareigojimų pagal Priedo sąlygas, siekė ir realizavo nusikalstamą sumanymą – atliko fiktyvius juridinius veiksmus – įformino Daikto tariamą nuosavybės pasikeitimą, taip siekė, kad civilinio proceso tvarka išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų neįmanomas. Nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2016-06-07 vykdė veiklą, turėjo pajamų, realizuotino turto. V. K. parodymai patvirtina, kad jis, pasinaudojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu ir jame esančiais sutarčių pavyzdžiais, paruošė tariamas pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. bei tarp J. A. ir R. J.. Apie šiuos faktus N. R. žinojo ir net tarpininkavo tariamų sandorių šalims. Šie faktai dar kartą patvirtina, kad kaltinamieji siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto susigrąžinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti neįmanomą. 2016-10-31 Klaipėdos apygardos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (civilinėje byloje Nr. B2-1539-796/2016). Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Šios aplinkybės teismo neįvertintos.
3.4. Kaip nepagrįstą vertina teismo išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebandė pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Akivaizdžiai neracionalu ir neprotinga kreiptis į teismą su ieškiniu, kai yra matomi akivaizdūs sukčiavimo sudėties požymiai. Būtent dėl to 2016-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo ikiteisminį tyrimą. Jei teismas būtų įvertinęs objektyviai bylos įrodymų visumą, o ne pavienius kaltinamųjų ar bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo R. J. parodymus, būtų atkreipęs dėmesį į kaltinamųjų ir liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, būtų konstatavęs, kad kaltinamieji išankstine tyčia sudarė sąlygas ne tik pavartoti apgaulę prieš užsakovę, siekiant užvaldyti svetimą turtą, bet ir atliko kitus tyčinius veiksmus, kurie užkirto galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti pažeistas užsakovės teises. Gerai apgalvotą ir sąmoningą kaltinamųjų veikimą rodo tai, jog narkotinėmis priemonėmis piktnaudžiaujantis, nusikaltimus padaręs ir jokios įmonių valdymo patirties neturintis K. S. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Sudarius Priedą, kaltinamieji nesiėmė veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Daikto remonto arba piniginių lėšų grąžinimo, o priešingai, kaip ikiteisminio tyrimo metu pripažino V. K., jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje parengė Daikto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias neva iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ modulinį biurą pirko J. A., o iš pastarojo – R. J.. Kaltinamieji teismui pripažino perskaitę Priedo 3 punkto nuostatą, kad namelio nuosavybė lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąmoningai, neturėdami tam teisės, svetimą turtą tariamai perleido tretiesiems asmenims. Tai, jog pavartoję apgaulę kaltinamieji siekė užvaldyti svetimą turtą, neginčijamai įrodo ir tai, jog nors tariamas pirkėjas J. A. tyrime tvirtino suradęs ginčo Daikto pardavėją internete, tačiau bylos įrodymais pagrįsta ir neginčijama, kad J. A. buvo V. K. motinos sugyventinis, 2017-03-06 už V. K. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur, taigi akivaizdžiai buvo veikiamas V. K.. J. A. nurodė, kad pardavėją jam padėjo rasti N. R., o jis pats nei Daikto, nei pirkėjo R. J. nematė. Minimi sandoriai buvo kaltinamųjų kontroliuojami ir organizuojami. R. J., nors sakė, jog Daikto skelbimą rado internete, tačiau buvo N. R. advokatas kitose bylose. Šias aplinkybes R. J. ir N. R. patvirtino. Daiktas tariamai buvo perleidžiamas kaltinamųjų pažįstamiems asmenims, taip užsitikrinant sumanytos apgaulės neatskleidimą ir Daikto nuosavybės perleidimo neatsekamumą, ar, kraštutiniu atveju, turto neišreikalavimą iš tariamo pirkėjo.
3.5. Liudytojas S. P. tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad 2016-06-09 susitikimo su V. K. metu, dalyvaujant N. R., pastarasis pasakė, kad V. K. nežada vykdyti įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Daiktas parduotas N. R. advokatui. Aplinkybė, jog iš karto po Daikto išvežimo iš jo savininkės teritorijos kaltinamieji atvirai pareiškė apie turto pardavimą ir net neketinimą vykdyti įsipareigojimų, dar kartą patvirtina jų išankstinę ir tiesioginę tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Teismas neįvertino bylos įrodymų, jog V. K. ne tik paruošė sutarčių tekstus, kurie iš esmės yra identiški savo turiniu ir forma, o per fiktyvų, skubotą šių sandorių įforminimą užfiksuota, kad J. A. Daiktą įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau – 2016-05-20 – nei Daiktas buvo parduotas R. J. – 2016-04-26.
3.6. Teismas nekreipė jokio dėmesio į faktą, kad R. J. 2016-04-26 Daikto pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.2. punkte ranka padarė prierašą „priklauso nuosavybės teise pardavėjui“. Tai rodo, jog R. J., kaip teisinį išsilavinimas turintis ir advokato praktika užsiimantis asmuo, suprato, jog nėra nei dokumentų, nei kitų faktinių pagrindų teigti, jog pardavėjas J. A. turi teisę parduoti Daiktą. Tačiau byloje nustatyta perpus sumažinta Daikto kaina – nuo 15 000 iki 7 000 Eur paskatino R. J. tariamai pirkti turtą iš nuosavybės teisių neturinčio asmens J. A.. Teismas neįvertinto, jog byloje nėra pinigų mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. apie J. A. mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar apie R. J. mokėjimą J. A.. Byloje yra tik kaltinamųjų ir liudytojų parodymai apie mokėtas pinigų sumas ir likusį įsiskolinimą, tačiau parodymai labai prieštaringi. Liudytojas R. J. nesugebėjo teismui konkretizuoti, kokia Daikto kaina buvo nustatyta ir kiek jis sumokėjo. Šis liudytojas parodė, kad pirko Daiktą iš J. A. už 6 000 Eur ar 8 000 Eur, liko skolingas 500 Eur, pinigus mokėjo J. A. ir per tarpininkus, tačiau nepamena, per ką tiksliai, taip pat negalėjo prisiminti, kur buvo susitikęs J. A.. J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigai jam buvo perduoti per N. R., o tai paneigė R. J. neobjektyvius parodymus, kad Daiktą pirko iš J. A. ir su juo matėsi. N. R. nurodė, kad J. A. pirko Daiktą už 5 000 Eur, pinigus mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šie 5 000 Eur būtų užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. S. paneigė gavęs pinigus už Daikto pardavimą. N. R. nurodė, kad R. J. pirko modulinį biurą už 8 000 Eur ir liko skolingas J. A. 4 000 Eur. Tuo tarpu R. J. teigia likęs skolingas tik 500 Eur. N. R. parodė, kad R. J. J. A. sumokėjo tik 2 000 Eur, o kitus apie 2 000 Eur padavė per jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kad šis leistų išsivežti Daiktą (išrašė kasos pajamų orderį). Tačiau nelogiška, kodėl J. A., gavęs tik 2 000 Eur, o prieš tai sumokėjęs 5 000 Eur, neaiškiomis aplinkybėmis ir motyvais 2017-03-06 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už V. K. 5 000 Eur. Šių faktų teismas neįvertino, nors kartu su bylos įrodymų visuma jie aiškiai atskleidžia kaltinamųjų tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.
3.7. Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Civilinė ieškovė procese buvo pateikusi civilinį ieškinį, tačiau 2017-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi 5 000 Eur pavedimą iš J. A., kuriame nurodoma, jog pinigai mokami pagal Sutartį, pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl likusios 3 615,20 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl V. K. pagal Priedą 2016-06-07 sumokėtų 2 153,80 Eur. Pagal Priedą, buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo ir buvo įforminta, jog užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią sumą sumoka rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad šiuos pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ per V. K. padavė R. J. prieš Daikto išgabenimą. Teismas nepagrįstai remiasi liudytojo S. P. parodymais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad Daiktas būtų parduotas, o pinigai jai kaip užsakovei grąžinti. Tokie parodymai neegzistuoja ir šio liudytojo parodymai teismo buvo netinkamai suprasti. S. P. paaiškino, jog užsakovė sutiko, kad Daiktas būtų išvežtas remontuoti į rangovei palankią teritoriją, arba užsakovei grąžinti pinigai, kuriuos ji sumokėjo rangovei už Daikto pagaminimą. S. P. ruošto Priedo 3 punkte yra aiškiai pasakyta, kad Daiktas lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, todėl kaltinamieji neturėjo teisės svetimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto parduoti tretiesiems asmenims. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi likusios 3 615,20 Eur atsiskaitymo sumos, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas Daiktas atiteko tretiesiems asmenims (CK 4.47 straipsnio l, 4 punktai).
3.8. Teismas nepagrįstai nusprendė Daiktą, saugomą pagal raštišką pasižadėjimą, grąžinti R. J.. Toks sprendimas prieštarauja BPK 305 straipsnio, 93 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas formaliai, nekreipdamas dėmesio į tai, jog jei turtą pardavė subjektas, kuris neturėjo nuosavybės teisės į parduodamą daiktą, be jokių motyvų R. J. laikė Daikto savininku, nors Daikto savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei V. K. ir N. R. sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu reikalaujamą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintų Daiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui ir iš to turto būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Priešingu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka Daikto savininke ir sprendžiama dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos už Daiktą mokėjimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas turėjo Daiktą grąžinti savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei dėl to abejoja, turėjo pagal BPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas palikti Daiktą toliau saugoti iki ginčo dėl daiktinės teisės į jo išsprendimo civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
4. Išteisintasis V. K. atsiliepimu su apeliantų skundais nesutinka. Nurodo, jog teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nenustatė, kad kaltinamųjų N. R. ir Y. K. veikoje yra sukčiavimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Kaltinamieji įvykdė Sutarties sąlygas, tačiau užsakovės netenkino atliktų darbų kokybė, todėl buvo pasirašytas Priedas, kuriuo susitarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius pasikeitė 2016-05-19, t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po Sutarties sudarymo. K. S. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybę patvirtina ir teismo metu liudytojų duoti parodymai – K. S. turėjo mašiną, dirbo, o duomenų, kad tuo metu jis vartojo narkotines medžiagas, nėra. Kaltinimas V. K. grindžiamas prielaida, jog jo apgaulė pasireiškė tuo, jog K. S. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimas nėra nusikalstama veika, Priedą pasirašė tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjęs K. S.. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, jog vadovo pakeitimas rodo tiesioginę kaltinamųjų tyčią apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir sąmoningą siekimą sudaryti situaciją, kad užsakovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai pasunkintas.
4.1. Apeliaciniai skundai grindžiami prielaidomis, ignoruojant byloje nustatytus faktus, pateikiant išgalvotas išvadas. Teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šiuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė vien civiliniai santykiai, kurie dėl neaiškių priežasčių buvo kriminalizuoti. 2016 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Sutartį, suderino ir pasirašė Daikto brėžinį. Sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Vykdydama Sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko numatytus darbus, juos atliekant šalys bendradarbiavo, jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur, kurie buvo panaudoti darbų atlikimui, atlyginimų išmokėjimui. 2016-04-13 Aktu Daiktas buvo perduotas užsakovei, kuri apžiūrėjusi Daiktą jokių akivaizdžių jo trūkumų nepastebėjo. Akto pastabose yra įvardyti Daikto trūkumai, rangovės atlikti darbai. Tačiau tarp šalių kilo konfliktas dėl Daikto darbų atlikimo kokybės, jis spręstinas CK nustatyta tvarka. 2016-05-13, dalyvaujant užsakovės ir rangovės atstovams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. L., specialistas R. P. apžiūrėjo Daiktą ir buvo nustatyti kai kurie Daikto trūkumai.
4.2. Apeliantai Daikto išmontavimo ir išvežimo veiksmus vertina kaip atskleidžiančius kaltinamųjų apgaulę ir tai pagrindžia šalių Priedas, liudytojų parodymai. Tačiau liudytojų S. P. ir V. L. parodymai dėl šių aplinkybių yra skirtingi, todėl jais remtis nėra pagrindo. Teisme S. P. parodė, kad, jo žiniomis, V. L. bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju V. K., kad jie išsiveš Daiktą ir grąžins UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. V. L. parodė, kad apie Daikto pardavimą jokių kalbų nebuvo, o buvo kalbama tik apie Daikto išvežimą trūkumams pašalinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydami Priedą sutarė, kaip išspręsti konfliktinę situaciją. Priede dėl Daikto remonto šalys nesitarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė įstatymuose numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, nepraėjus Priede numatytam 6 savaičių laikotarpiui – atsiskaitymams įvykdyti, 2016-06-30 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
4.3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Sutartyje buvo pateikti tikri kaltinamojo duomenys, pagal kuriuos be jokių apribojimų galima nustatyti šią sutartį sudariusį asmenį ir reikalauti iš jo civilinės atsakomybės. Transporto ekspedijavimo vadybininko A. S. prašymu Daiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), buvo vežamas lydimas policijos. Taigi Daikto buvimo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada buvo žinoma. Daiktas buvo parduotas J. A., o vėliau R. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikydama save Daikto savininke, turėjo teisę šiuos pirkimo–pardavimo sandorius ginčyti civilinio proceso tvarka, o ne inicijuoti baudžiamąjį procesą. Civilinės ieškovės atstovas advokatas skunde nurodo galimus situacijos sprendimo variantus civiline tvarka, nors anksčiau tai ignoravo. Todėl neaišku, kodėl ginčui spręsti tarp dviejų juridinių asmenų pasitelktos baudžiamojo persekiojimo priemonės. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi papildomą civilinį ieškinį atsakovams V. K. ir N. R., kuriuo prašo priteisti 3 615,20 Eur turtinės žalos, 2 200 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ir 786,50 Eur už atgalinį Daikto transportavimą. Taigi pusę minėtos sumos norima prisiteisti už turėtas išlaidas dėl Daikto neteisėto transportavimo ir sumokėtos advokatui, kuris neteisėtai inicijavo ikiteisminį tyrimą.
4.4. Prokurorė teisingai nurodo, kad sukčiavimo dalykas – Daiktas. Daikto vertės byloje net nebandyta nustatyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė už darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 769 Eur, tačiau tai yra gaminio – Daikto – savikaina, o ne vertė. Gaminio savikaina nuo vertės gali skirtis net keletą kartų. Kadangi Daikto, kaip gaminio, vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, teismas teisingai rėmėsi turimu jo vertės nustatymo kriterijumi – civiliniu ieškiniu – ir teisingai V. K. veiką perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 1 dalį.
5. Prokurorė ir civilinės ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautų įrodymų visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai išteisino V. K. ir N. R. dėl kaltinimų padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas išteisintiesiems pritaikytas tinkamai, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.
7. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas nusprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis dėl V. K. ir N. R. išteisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, ar klausimas dėl baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, proceso išlaidų atlyginimo priteisimo išspręstas neteisingai.
8. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė išvadas dėl V. K. ir N. R. nekaltumo. Nesutikti su teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir atlikdamas teisinį V. K. ir N. R. inkriminuotų sukčiavimo veikų vertinimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas kaltinamųjų V. K. ir N. R. išteisinimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį motyvavo tinkamai įvertinęs surinktų įrodymų visumą.
8.1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės pavartojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą arba prievolės išvengimą neteisėtą, yra apgaulės pavartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju vartojama kaip asmens (turto savininko ar valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo arba prievolės išvengimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar turto pirkėjo suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto teisinio statuso arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą pinigų ar kitokio turto pavidalu kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-161-696/2017). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Taigi esminiai klausimai, nuo kurių sprendimo priklauso V. K. ir N. R. veiksmų baudžiamasis teisinis vertinimas, yra: 1) ar buvo pavartota apgaulė; 2) ar apgaulė buvo esminė.
8.2. Be to, kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiškinama, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo ar turtinės prievolės išvengimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčios forma. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.
8.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos faktinių duomenų visumą, teisėjų kolegija neįžvelgia nei V. K., nei N. R. tyčinės kaltės, veikiant bendrai grupe, apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą – Daiktą.
8.3.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog Sutartyje įrašyti tikri išteisintojo V. K. duomenys. Sutartį V. K. teisėtai pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Priede V. K. taip pat įrašytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė iš Priedo išbraukta ir vietoje jo pavardės įrašyta tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas oficialiai ėjusio K. S. pavardė. Priedas pasirašytas užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. ir patvirtintas bendrovių (šalių) oficialiais antspaudais (t. 1, b. l. 39). Pažymėtina, jog Sutartį pasirašė taip pat užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. (2016-01-11), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius V. K. pakeistas į K. S. prieš Priedo (2016-06-07) sudarymą, t. y. 2016-05-19. Duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas buvo pakeistas pažeidžiant įstatymą ar Priede yra ne naujojo direktorius K. S. parašas ir pan., byloje nėra ir tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįsta vertinama apylinkės teismo išvada, jog negalima teigti, kad direktoriaus ir akcininko pakeitimas iš V. K. į K. S. buvo padarytas kaltininkams (ar kuriam nors iš jų) turint tiesioginę tyčią apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir sąmoningai sudaryti situaciją, kad bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai pasunkintas. Taigi vien tai, jog Sutarties vykdymo metu pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savaime nereiškia, jog tai sunkino rangovei vykdyti Sutartį, o užsakovei reikalauti tinkamo šalių susitarimų vykdymo ar pasunkino galimybes ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai, kad, apeliantų teigimu, K. S. nepirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, Daikto nematė, nepardavinėjo, nedaro neteisėto bendrovės valdymo ar yra tos aplinkybės, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje savaime galėjo kilti sunkumų išsiieškoti skolą, turtinę žalą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šalių sudarytų sandorių nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017-04-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas K. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutrauktas, konstatavus, jog tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, kaltę, padarius sukčiavimą – perleidus Daiktą tretiesiems asmenims (t. 2, b. l. 177–184).
8.3.2. Sutartis ir Priedas pasirašyti iki rangovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta teismo 2016-10-31 nutartimi (įsiteisėjo 2016-11-11), 2017-06-13 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (įsiteisėjo 2017-07-14). Bankroto byloje patvirtintas 786,50 Eur dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinis reikalavimas (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1539-796/2016, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00601-2016-3). Šalys iki Sutarties sudarymo, jos vykdymo metu ir po to, kai buvo nustatyti Daikto trūkumai, bendradarbiavo, o Daikto gamybos darbų procesas vyko sklandžiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai pagamino Daiktą ir siekė perduoti jį užsakovei. Sutarties šalys 2016-04-13 pasirašė Daikto priėmimo–perdavimo aktą, kuriame detaliai aptarė užsakovės pastebėtus Daikto trūkumus (17 punktų), išvardijo rangovės atliktus darbus (21 punktas), susitarė dėl Daikto trūkumų šalinimo termino (Akto 5 dalis), delspinigių mokėjimo termino, laiku trūkumų nepašalinus (Akto 8 dalis) (t. 1, b. l. 33–35). Akcentuotina, jog rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Daiktą pagal Sutartį pagamino prieš tai įvykdžiusi kitą Sutarties šalių susitarimą dėl parengiamojo darbų etapo – pastatė rampą, būtiną Daiktui tinkamai eksploatuoti. Nors byloje nėra duomenų apie tai, jog Daikto trūkumus rangovė iš tikrųjų pašalino ir Daiktą užsakovė po to priėmė ir faktiškai juo naudojosi ir pan., tačiau Sutarties šalių sudaryto kito susitarimo – Priedo – turinys leidžia pagrįstai manyti, kad užsakovė atsisakė ne tik pretenzijų dėl Daikto trūkumų, bet apskritai atsisakė pradinio šalių susitarimo dėl Daikto pagaminimo jai ir siekė susigrąžinti investuotas į Daikto gamybą lėšas. Daikto buvimo vieta užsakovei buvo žinoma, neslepiama, o Daiktą pakrovė, beje, užsakovės atstovams dalyvaujant, rangovės oficialiai pasamdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 139, 148–149).
8.3.3. Aplinkybę, jog pirmąjį 2 153,80 Eur mokėjimą užsakovė iš rangovės gavo Daikto pakrovimo iš užsakovės teritorijos dieną, patvirtina civilinės ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dydis – 3 615,20 Eur (10 769 Eur (užsakovės sumokėta rangovei suma už Daiktą) – 5 000 Eur (J. A. pervestos užsakovei lėšos) – 2 153,80 Eur (užsakovei sumokėta rangovės grynaisiais prieš išsivežant Daiktą) = 3 615,20 Eur). Pažymėtina, jog 5 000 Eur sumokėti užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. A. 2017-03-06 bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirties skiltyje nurodant, jog mokama už V. K. pagal Sutartį (t. 4, b. l. 59). Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius, be kita ko, negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui (CK 6.50 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju aptarta aplinkybė dėl 5 000 Eur pervedimo nesuponuoja įstatymo pažeidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios formos ir turinio atsiskaitymui neprieštaravo ar šių pinigų (pavyzdžiui, kaip nepagrįstai gautų lėšų) J. A. negrąžino. Todėl civilinės ieškovės atstovo teiginiai, jog J. A. veiksmai perkant ir parduodant Daiktą yra nelogiški ar juolab atskleidžia apgaulės požymius kaltininkų elgesyje, laikytini nepagrįsti. Kita vertus, nelogiška manyti, jog kaltinamieji būtų siekę, nusikalstamai sukčiaudami kito asmens naudai įgyti ne svetimą, o jų pačių bendrovės resursais sukurtą turtą – Daiktą, dėl kurio likimo šalys suderino ir išreiškė valią Priede (8.3.2. papunktis). Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamųjų elgesys buvo nukreiptas į priešingą tikslą – vykdant Priedo sąlygas, atsiskaityti su užsakove, kuri sutiko atgauti sumokėtus rangovei už Daiktą pinigus – 10 769 Eur. Rangovė iš šios sumos jau yra sumokėjusi užsakovei, iš viso – 7 153,80 Eur, o liko skolinga, beje, V. K. pripažįstamą, 3 615,20 Eur skolos sumą.
8.4. Apeliantai teigia, jog Priedo 3 punkto sąlyga – „Gaminio nuosavybės teisės priklauso Užsakovui iki pilnos sumos nurodytos priedo p. 2 pervedimo į Užsakovo sąskaitą ir pilno įsipareigojimo įvykdymo.“, rodo tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (ir lieka) Daikto savininkė, todėl kaltinamieji neturėjo teisės Daikto perleisti tretiesiems asmenims – J. A. ir R. J.. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems teiginiams. Sistemiškai aiškinant Priedo 1 punkte – „Gamintojas savo sąskaita išmontuoja ir išsiveža gaminį <...>“, 2 punkte – „Gamintojas įsipareigoja grąžinti visą Užsakovą sumokėtą sumą 10769,00 Eur (dešimt tūkstančių septyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai, 00 ct) pagal sutartį Nr. VZST-01/11 mokant į Užsakovo sąskaitą kas savaitę lygiomis dalimis 2153,80 Eur (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt trys eurai, 80 ct) 5 savaičių laikotarpyje pradedant skaičiuoti nuo šio Priedo sudarymo datos.“ ir 5 punkte „Pirmas mokėjimas 2153,80 Eur (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt trys eurai, 80 ct) turi būti padarytas prieš gaminio pakrovimą iš Užsakovo teritorijos.“ sąlygas ir kartu, atsižvelgiant į šalių atliktų veiksmų, vykdant šio susitarimo sąlygas, pobūdį, galima pagrįstai teigti, jog rangovė sutiko grąžinti užsakovei pagal Sutartį sumokėtus pinigus – 10 769 Eur, savo sąskaitą išmontuoti ir išsivežti Daiktą iš užsakovės teritorijos, užsakovei kas savaitę mokėti lygiomis dalimis – po 2 153 Eur – ir užsakovę tokios sąlygos tenkino (t. 1, b. l. 39). Priedas iš esmės modifikavo (pakeitė) Sutarties šalių pirminę valią. Dominuojančiu užsakovei tapo pinigų susigrąžinimo iš rangovės interesas, o ne siekis įgyti Daiktą nuosavybės teise. Rangovė didelių, nestandartinių gabaritų Daiktą iš užsakovės teritorijos išsivežė, o tai dar kartą leidžia įsitikinti tuo, kad užsakovė nesiekė, jog baigto gaminti Daikto trūkumus rangovė pašalintų vietoje. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi 8.1.–8.3. punktuose, 8.3.1.–8.3.3. papunkčiuose aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Priedo 3 punkto sąlyga logiškai neįsikomponuoja į šios sutarties šalių tikrųjų ketinimų turinį, kurį atskleidžia realiai atlikti šalių veiksmai. Be to, Sutartį ir jos Priedą sudariusios šalys yra juridiniai asmenys, todėl priešingai nei esant vartojimo teisiniams santykiams, šiuo atveju nėra tiek teisiškai reikšminga, kas būtent iš šalių rengė Sutartį ar Priedą. Kita vertus, ginčo, jog sandorių sąlygos šalims buvo žinomos, jų perskaitytos ir suprastos kaip atitinkančios jų tikrąją valią, nėra. Priedo 3 punkto sąlyga apeliantų nepagrįstai sureikšminama iki neva esminę apgaulę kaltininkų veiksmuose (perleidžiant Daiktą) atskleidžiančio požymio. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Be to, civilinės ieškovės atstovo nurodytas ginčo situacijos išsprendimo būdas – jei V. K. ir N. R. sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu reikalaujamą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintų Daiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui ir iš to turto būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, dar kartą leidžia įsitikinti tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeketina įgyti Daiktą nuosavybės teise, o nori atgauti iš rangovės jai už Daikto pagaminimą sumokėtą pinigų sumą.
8.5. Apeliantai, akcentuodami S. P. ir V. L. paaiškinimus, jog V. K. žadėjo pašalinti Daikto trūkumus ir teigdami, kad rangovės valdymo organų pasikeitimas rodo esant esminės apgaulės požymį, nepagrįstai ignoruoja nustatytą ir įrodytą byloje aplinkybę, jog Daiktą rangovė pagamino, o rangovės valdymo organo pasikeitimas nėra neteisėtas veiksmas. Dėl Daikto, beje, su rangovės pripažintais trūkumais, likimo šalių valia realizuota – rangovė Daiktą iš užsakovės teritorijos, šalių atstovams dalyvaujant, pasikrovė ir išsivežė, prieš tai sumokėjusi užsakovei Priedo 5 punkte numatytą sumą ir toliau, nors ir vėluodama, vykdė atsiskaitymą – užsakovei bankiniu pavedimu buvo pervesta dar 5 000 Eur suma (žr. 8.3.3. papunktį). Atsižvelgiant į visa tai, apeliantų teiginiai, jog teismas nevertino liudytojų S. P., V. L. parodymų, rašytinės bylos medžiagos, aplinkybių dėl rangovės vadovo pasikeitimo, Daikto perleidimo aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti. Teigti, jog N. R. su V. K. (ar kuris iš jų) nagrinėjamu atveju atliko veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą, o neva neatskleisdami užsakovei juridinę reikšmę turinčių veiksmų (direktoriaus pasikeitimo), siekė užsakovę suklaidinti, užmaskuoti nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.
9. Apeliantai yra neteisūs teigdami, jog teismas nepagrįstai nusprendė Daiktą, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal raštišką pasižadėjimą, grąžinti R. J.. Nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenurodė teisės normos, kuria vadovaujantis priima tokį sprendimą, tačiau įvertinęs bylos medžiagą apygardos teismas mano, jog BPK nuostatų, reglamentuojančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo, grąžinimo tvarkos, reglamentuotos BPK 93 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 1 dalies 5 dalyje ir 108 straipsnio 1, 2 dalyse, apylinkės teismas nepažeidė. Iš 2016-05-20 Daikto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė J. A. Daiktą už 5 000 Eur (t. 1, b. l. 112–122). Kita – 2016-04-26 Daikto pirkimo–pardavimo sutartimi J. A. pardavė Daiktą R. J. už 7 000 Eur (t. 1. b. l. 124–125). Nors dėl šios sutarties datos yra suklysta, tačiau ši aplinkybė sandorio savaime nedaro neteisėto. Sandorį R. J. pripažįsta ir nors J. A. negalėjo patvirtinti teisme ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų – yra miręs, tačiau jo parodymus apylinkės teismas tinkamai ištyrė (perskaitė), o jų turinys dera su V. K. ir N. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės ir apygardos teisme: UAB „(duomenys neskelbtini)“ su J. A. sudarė Daikto pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau, J. A. teigimu, po savaitės, N. R. atvežė Daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria J. A. sutiko perleisti Daiktą R. J. (t. 5, b. l. 28). Būtent dėl atsiskaitymo su užsakove, rangovė Daiktą pardavė J. A. ir tai įvyko realiai – sumokėta bankiniu pavedimu (žr. 8.3.3. papunktį). Taigi aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė Daiktą J. A., o vėliau pasirūpino kito pirkėjo – R. J., suradimu ir tai, kad J. A. tapęs Daikto savininku perleido jį R. J., nesant duomenų, jog šie sandoriai yra neteisėti ar rangovė ar kiti asmenys pažeidė įstatymą, neleidžia kaip pagrįstų vertinti apeliantų teiginių dėl nusikalstamo N. R. ir / ar V. K. sukčiavimo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu Daikto grąžinimą paskutiniam pirkėjui R. J. laikyti nepagrįstu ir neteisėtu.
10. Apeliantai teigia, jog teismas perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį, nepagrįstai turtinės žalos atlyginimo dydį sutapatino su apgaule įgyto turto verte, todėl toks perkvalifikavimas yra neteisingas. Kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, apeliantų manymu, kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldyto Daikto vertė – 10 769 Eur, o tokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji viršija 250 MGL dydį.
10.1. Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė byla Nr. 2K-185-696/2017). Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė patikslintu ieškiniu, beje, pateiktu po bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu apylinkės teismui, kaltinamųjų veiksmais padaryta turtinę žalą įvertino (sumažino nuo 8 615,20 Eur) 3 615,20 Eur suma. Taigi esant galbūt padarytai tokio dydžio turtinei žalai, apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai perkvalifikavo kaltinamiesiems inkriminuotas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Būtent ši BK straipsnio dalis numato atsakomybę už svetimo turto, kurio vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL, įgijimą apgaule savo ar kitų naudai (BK 190 straipsnio 1 dalis). Apeliantai, sureikšmindami už Daiktą užsakovės rangovei sumokėtų 10 769 Eur sumos dydį, neįvertina aplinkybės, kad beveik du trečdalius šios sumos rangovė jau yra jai grąžinusi. Kvestionuojama skunduose Daikto priklausymo užsakovei nuosavybės teise sąlyga, atlieka ne Daikto nuosavybės teisę nustatančią, o atsiskaitymą su užsakove užtikrinančią funkciją.
10.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti dėl kaltinamiesiems inkriminuotų veikų perkvalifikavimo ir šį klausimą išsprendė nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 256 straipsnio 2, 3 dalys). Priešingai nei formaliai teigia apeliantai, patikslintu civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis koreliuoja su aptartomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo už Daiktą ir atskleidžia, kiek iš tikrųjų rangovė dar negrąžino užsakovei pinigų už Daikto pagaminimą.
11. Civilinės ieškovės atstovas teigia, jog teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
11.1. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugo teisę ginti, jos manymu, pažeistas savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka. Akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik dėl konkretaus kreditoriaus, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis (akcininkas) arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Būtent CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriui, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.
11.2. Taigi aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir priimtas sprendimas dėl jos pabaigos, nesuvaržo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikšti ieškinį tiesiogiai likviduoto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui – K. S., kuris kartu buvo ir vienasmenis bendrovės valdymo organas ir / ar iki jo bendrovės vadovu ir akcininku buvusiam V. K. (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys, CK 2.50 straipsnio 3 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
11.3. Be to, savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95-4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio) (CK 4.95 straipsnis). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria) (CK 4.98 straipsnis). Teisė pasirinkti teisminį pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos būdą yra civilinės ieškovės prerogatyva.
12. Apibendrindama išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti apeliantų argumentams, jog teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nepagrįstai išteisino V. K. ir N. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Mackevičienės ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus atmesti.