Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo J. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. B. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo buvusią sugyventinę V. V., o būtent: 2021 m. liepos 8 d., apie 17.45 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia pargriovė nukentėjusiąją V. V. ant grindų, sudavė vieną smūgį į kairę ausį ir du smūgius į dešinę veido pusę, ko pasėkoje nukentėjusioji V. V. prarado sąmonę, o jai atgavus sąmonę, vieną kartą spyrė į kairę koją bei, suėmęs viena ranka V. V. kaklą, ją smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido ir dešinės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, kaklo kraujosruvas, kairės ausies būgnelio plyšimą, nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti nukentėjusiąją V. V. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, elektroninėje erdvėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų skaičių, rašydamas per „Messenger“ pokalbių programėlę žinutes, grasino nukentėjusiajai V. V., jog užmėtys ją akmenimis, papjaus, užmuš, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 18 val., paskambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. V. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir grasino, išsakydamas žodžius: „Aš tave užmušiu, aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini) nesirodyk, nes tave perlaušiu“ bei išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 1 d. 11.37 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, elektroninėje erdvėje, per „Messenger“ pokalbių programėlę, parašė nukentėjusiajai V. V. žinutę: „Duosi parodymus, pamatysi, būsi sutvarkyta“, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 4 d. 14.47 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į V. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiąją V. V. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, išsakydamas tokius žodžius: „Pasiimu rūgštį ir, nutaikius momentą, nupilsiu už tuos šnekėjimus, va ant dienų tuoj užgaudysiu, tu žiurke, blet, ir nupilsiu, nachui ir, bybį dėjęs, prie to pačio ir tą pačią bausmę ir, bybį dėjęs, apipilsiu, sūka, aš tau pasakiau, kurva, aš jau radau kur nusipirkti“, „žiurke, tu kurva, tu negyvensi suka, pamatysi žertva“, „tai padarysiu aš jau pasakiau, tai galvą sutrypiau, tai ir dar kartą duosiu, bybi dėjau, kurva, tokios sūkos šneka, kurva, bybi dėjau, naxui nupilsiu, padla, kurva, nekenčiu, nupisiu tą galvą išėjęs, konkrečiai nuspirsiu, žertva, ir galėsi verkti kruvinom ašarom, kurva, žertva, nekenčiu, užmušiu, valkata, nachui“, kas sudarė nukentėjusiajai V. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2021 m. spalio 1 d. 11.37 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, elektroninėje erdvėje, per „Messenger“ pokalbių programėlę, parašė nukentėjusiajai V. V. žinutę: „Duosi parodymus, pamatysi, būsi sutvarkyta“, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją V. V., kad ji 2021 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neduotų parodymų apie J. B. jos atžvilgiu 2021 m. liepos 8 d. galimai įvykdytą nusikalstamą veiką; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. spalio 4 d., paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios V. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), liepė neduoti parodymų Šiaulių apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22727-21 ir grasino, kad, jeigu ji duos parodymus, jai baigsis blogai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos Lauros Miežytės 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimu J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: 1) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); 2) nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini); 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V.. Įtariamasis J. B. buvo įspėtas, kad pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (t. 2, b. l. 192-194).

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos (t. 3, b. l. 7-8). J. B. buvo sulaikytas 2021 m. lapkričio 4 d. (t. 3, b. l. 10-11). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2021 m. gruodžio 15 d. kaltinamojo J. B. baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam J. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dar 2 mėnesiams nuo 2022 m. sausio 4 d. Suėmimas pratęstas manant, jog kaltinamasis J. B., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui (daryti poveikį nukentėjusiajai V. V.), taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai, 2-4 dalys), todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekiami švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4. Kaltinamasis J. B. skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį arba pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę (intensyvią priežiūrą, namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ar kelias iš jų.

4.1. Skunde suimtasis nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pakankamai duomenų, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teigia, kad, nors jis šiuo metu ir yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, jo kaltė gali būti patvirtina tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

4.2. Suimtasis, ginčydamas apylinkės teismo konstatuotą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą, teigia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką suėmimas negali būti tęsiamas tik formaliais teiginiais, motyvuojant tuo, jog asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti lemiamas kriterijus skiriant/pratęsiant suėmimo terminą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo nuomone, apylinkės teismas, vertindamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo pagrindą, turėjo atsižvelgti į tai, jog su Lietuva jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai: nors yra nevedęs, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriems, būdamas laisvėje, teikė išlaikymą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gerai apmokamą darbą, (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, turinti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Kaltinamasis nurodo, jog niekada nebuvo išvykęs į užsienį ir niekada ten nedirbo, todėl tikimybės, kad jis gali bėgti (slėptis) užsienio valstybėse, tikrai nėra. Be to, atkreipia dėmesį, kad buvo suimtas praėjus 3 mėnesiams po įvykio, todėl turėjo realią galimybę mėginti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų, tačiau net nebandė to daryti. Suimtasis pažymi, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas iki 2 metų; tai nėra gresianti didelė bausmė, dėl kurios jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo, be to, nuo ankstesnių ikiteisminių tyrimų nesislapstė ir nevengė atlikti jam paskirtos bausmės. Suimtasis nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis EŽTT jurisprudencija, yra ne kartą pažymėjęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys jam pareikštus kaltinimus, bet ir faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime (šiuo atveju – virš 2 mėnesių), bus pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4.3. Suimtasis ginčija ir apylinkės teismo konstatuotą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą. Suimtojo nuomone, vien ta aplinkybė, kad jis anksčiau buvo teistas, savaime nereiškia, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, juo labiau, kad visas ankstesnes bausmes yra atlikęs.

4.4. Kaltinamojo nuomone, apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė BPK 122 straipsnio 7 dalies ir 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi tik formaliai, neišdėstydamas jokių motyvų, nurodė, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis, švelnesnėmis nei suėmimas, kardomosiomis priemonėmis. Suimtojo nuomone, tai leidžia daryti prielaidą, jog kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimas rimtai net nebuvo svarstomas. Suimtasis pažymi, kad nagrinėjamu atveju jam gali būti skiriama BPK 131¹ straipsnyje numatyta intensyvi priežiūra, kuri viena ar kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis, pvz., dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, eliminuotų galimybę ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

5. Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo J. B. gynėja prašė tenkinti skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjusi kaltinamojo J. B. skundą bei įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai, nei teigiama suimtojo skunde, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Baudžiamosios bylos medžiagoje – nukentėjusiosios V. V., liudytojų S. V., V. D., O. S. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, kitoje rašytinėje byloje medžiagoje (nukentėjusiosios V. V. protokoluose-pareiškimuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, V. V. telefono ir jos pateiktų garso įrašų apžiūros protokoluose) – yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). J. B. kaltinamas padaręs tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), už dviejų iš jų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be kitų bausmių rūšių, numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. J. B. anksčiau teistas, taip pat ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją V. V. – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas už tris BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus prieš nukentėjusiąją V. V., o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas už dviejų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją (t. 2, b. l. 119-142). Kaltinamasis 2021 m. gegužės 14 d. buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas galimai įvykdęs probacijos laikotarpiu, per trumpą laiką po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (2021 m. liepos 8 d. – spalio 4 d. laikotarpiu), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 108-115). Kaltinamojo pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, jog jis pažeidė jam 2021 m. rugsėjo 23 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas: nesilaikydamas šia kardomąja priemone paskirto įpareigojimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nepranešęs nei ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, suėmimas kaltinamajam buvo pratęstas įvertinus visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o ne tik gresiančios bausmės dydį. Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, Lietuvoje gyvena jo motina, jis niekada nebuvo išvykęs į užsienį, ten nedirbo ir nėra saistomas jokiais ryšiais nei su viena užsienio valstybe, teisėjų kolegijos vertinimu, šioms aplinkybėms kitų aplinkybių kontekste negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Šios skunde minimos aplinkybės niekaip negarantuoja pageidaujamo kaltinamojo elgesio ateityje, t. y. neužtikrina jo dalyvavimo procese, kadangi tai priklauso tik nuo kaltinamojo valios, o jis, kaip jau minėta, anksčiau šioje byloje jau buvo pažeidęs rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nustatytą pareigą būti savo gyvenamojoje vietoje ir iš jos neišvykti be ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno ar prokuroro žinios. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

9. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. rugsėjo 23 d. kaltinamajam paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam buvo uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V., bet jis 2021 m. spalio 1 d. galimai grasino nukentėjusiajai, per „Messenger“ pokalbių programėlę parašydamas jai žinutę: „Duosi parodymus, pamatysi, būsi sutvarkyta“, tokiu būdu, galbūt, siekdamas paveikti nukentėjusiąją, kad ji 2021 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neduotų parodymų prieš jį (kaltinamąjį); be to, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 4 d., galimai skambino nukentėjusiajai telefonu ir liepė neduoti parodymų prieš jį teisme ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22727-21 ir, tikėtina, grasino, kad, jeigu ji duos parodymus, jai baigsis blogai. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusiąją (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

10. Pagrįstą teismo manymą, kad J. B. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pagrindžia tai, kad, minėta, jis anksčiau jau du kartus teistas už fizinio smurto naudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, naujus nusikaltimus, dėl kurių kaltinamas, galimai padarė per trumpą laiką po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, probacijos laikotarpiu, teistumui neišnykus. Taigi, priešingai nei deklaruojama skunde, kaltinamasis turi akivaizdų polinkį nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nėra padaręs, konfliktų sprendimui galimai pasirenka tik smurtinį elgesį, suvokdamas galimas tokio neteisėto elgesio pasekmes. Šios aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.

11. Nors skunde kaltinamasis J. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, įskaitant ir intensyvios priežiūros, kurią skundu prašoma skirti, taikymo galimybę. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo argumentai, jog kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos manymu, jau minėtų duomenų visuma (kaltinamasis anksčiau teistas, naujus nusikaltimus, dėl kurių kaltinamas, galimai padarė probacijos laikotarpiu, per trumpą laiką po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teistumui neišnykus, nesilaikė anksčiau paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų: pažeidė pareigą būti savo gyvenamojoje vietoje ir iš jos neišvykti be ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno ar prokuroro žinios, siuntė grasinančio pobūdžio žinutes nukentėjusiajai, grasino jai telefonu, bandydamas paveikti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu neduotų jam nepalankių parodymų) suponuoja vertinimą, kad J. B. anksčiau taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, jo elgesio nepakeitė, todėl kitos švelnesnės kardomosios priemonės nebus efektyvios siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo J. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, jo asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam taikomo suėmimo terminas (bendra suėmimo trukmė kartu su skundžiama nutartimi pratęstu suėmimo terminu – 4 mėnesiai) ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.