Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė J. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė J. B. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. sausio 21 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. B. suėmimo laikas nuo 2021 m. lapkričio 4 d. 11.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. sausio 21 d.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 163,73 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. B. priteista 163,73 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo buvusią sugyventinę V. V., o būtent: 2021 m. liepos 8 d., apie 17.45 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia pargriovė nukentėjusiąją V. V. ant grindų, sudavė vieną smūgį į kairę ausį ir du smūgius į dešinę veido pusę, to pasekoje nukentėjusioji V. V. prarado sąmonę, o jai atgavus sąmonę, vieną kartą spyrė į kairę koją bei, suėmęs viena ranka V. V. kaklą, ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido ir dešinės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, kaklo kraujosruvas, kairės ausies būgnelio plyšimą, nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies.

2. Be to, J. B. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti nukentėjusiąją V. V. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, elektroninėje erdvėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų skaičių, rašydamas per „Messenger“ pokalbių programėlę žinutes, grasino nukentėjusiajai V. V., jog užmėtys ją akmenimis, papjaus, užmuš, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021-08-05 apie 18 val. jis paskambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. V. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir grasino, išsakydamas žodžius: „aš tave užmušiu, aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) nesirodyk, nes tave perlaušiu“ bei išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021-10-01 11:37 val. jis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, elektroninėje erdvėje, per „Messenger“ pokalbių programėlę, parašė nukentėjusiajai V. V. žinutę: „duosi parodymus, pamatysi, būsi sutvarkyta“, o jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką,2021-10-04 14:47 val. jis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į V. V. mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiąją V. V. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, išsakydamas tokius žodžius: „pasiimu rūgštį ir, nutaikius momentą, nupilsiu už tuos šnekėjimus, va ant dienų tuoj užgaudysiu, tu žiurke, blet, ir nupilsiu, nachui ir, bybį dėjęs, prie to pačio ir tą pačią bausmę ir, bybį dėjęs, apipilsiu, sūka, aš tau pasakiau, kurva, aš jau radau kur nusipirkti“, „žiurke, tu kurva, tu negyvensi suka, pamatysi žertva“, „tai padarysiu aš jau pasakiau, tai galvą sutrypiau, tai ir dar kartą duosiu, bybi dėjau, kurva, tokios sūkos šneka, kurva, bybi dėjau, naxui nupilsiu, padla, kurva, nekenčiu, nupisiu tą galvą išėjęs, konkrečiai nuspirsiu, žertva, ir galėsi verkti kruvinom ašarom, kurva, žertva, nekenčiu, užmušiu, valkata, nachui“, kas sudarė nukentėjusiajai V. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

3. Be to, J. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 1 d. 11.37 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, elektroninėje erdvėje, per „Messenger“ pokalbių programėlę, parašė nukentėjusiajai V. V. žinutę: „duosi parodymus, pamatysi, būsi sutvarkyta“, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją V. V., kad ji 2021-10-04 Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją neduotų parodymų apie J. B. jos atžvilgiu 2021-07-08 įvykdytą nusikalstamą veiką; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. spalio 4 d., jis, paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į nukentėjusios V. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), liepė neduoti parodymų Šiaulių apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino, kad, jeigu ji duos parodymus, jai baigsis blogai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba į paskirtos bausmės laiką įskaityti 3 mėnesius, jo išbūtus suėmime, ir nustatyti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, turi du vaikus, kuriuos, būdamas laisvėje, išlaikydavo, o atlikdamas bausmę teikti vaikams išlaikymo negalės, bėgti ir slėptis jis nebandė – gyvenamąją vietą keitė su probacijos tarnybos leidimu. Pažymi, kad įskaičius į jam paskirtą bausmę 3 mėnesius bausmės, kurią jis jau atliko, ir palikus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jis galės bausmę atlikinėti atvirojoje kolonijoje ir ten dirbti bei išlaikyti vaikus, siųsdamas jiems pinigus.

4.2. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tas pats teisėjas jį nuteisė jau nebe pirmą kartą. Mano, kad šis teisėjas turi išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Bylos duomenimis, J. B. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 233 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau būdamas teistas septynis kartus, iš jų du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją, neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu – nepraėjus nė dviem mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2 t., b. l. 119–129, 131–142; 3 t., b. l. 125–131, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 108–115; 3 t., b. l. 117–124). Visa tai rodo, kad J. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kadangi J. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo, o J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalies sankciją ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalies sankciją, asmuo, padaręs šias nusikalstamas veikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus J. B. už jo padarytus nusikaltimus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes – laisvės apribojimą, areštą, du kartus taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tai jam teigiamo poveikio nepadarė – J. B. toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus J. B. švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 1 metams ir 1 metams, kai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų, o BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, nėra per griežtos. Už visus nusikaltimus nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. B. padarė neatlikęs 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrindamas iš dalies. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vadovavosi BK 66 straipsnių nuostatomis ir į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitė jo suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 4 d. (3 t., b. l. 7, 10) iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. sausio 21 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė kardomąją priemonę – suėmimą J. B. pratęsti (o ne palikti) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau tai nėra pagrindas į nuteistajam paskirtą bausmę papildomai įskaityti ir pagal 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį nuo 2022 m. sausio 4 d. pratęsto suėmimo laiką (3 t., b. l. 62–64), nes į J. B. paskirtą bausmę jau įskaitytas visas jo suėmimo laikas.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę nėra pagrindo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. B. turi du vaikus (2 t., b. l. 103–104), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis vaikus išlaiko, o iš nukentėjusiosios V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J. B. išlaikyti dukters M. B. jai nepadėjo, nes buvo įkalinimo įstaigoje (1 t., b. l. 85–86, 90–91).

11. Kaip minėta, nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde nurodė manantis, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas turi išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu, nes šis teisėjas jau nebe pirmą kartą priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019). Pažymima, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-511/2021). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių šioje byloje nenustatyta, o nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad tas pats teisėjas nagrinėjo nebe pirmą jo baudžiamąją bylą ir priėmė jam nebe pirmą apkaltinamąjį nuosprendį, nereiškia nešališkumo principo pažeidimo.

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. kovo 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-2094, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad J. B. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo J. B. valstybei 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.