Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) ruso, Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, nesusituokusio, bedarbio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹ str. 8 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 1.12 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 69,00 km, vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be techninės apžiūros transporto priemonę - automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta bei būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹ str. 8 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. paaiškino, kad tąkart jis vairavo A. N. priklausantį automobilį, kurį pastarasis paliko jam sutvarkyti techninei apžiūrai, būdamas neblaivus. Jis automobilių neremontuoja, verslo liudijimo neturi, tiesiog jo pažįstamas paprašė automobilį sutvarkyti. Automobilį A. N. paliko savo garaže ir išėjo. Tvarkant garaže automobilį, kartu su atėjusiu į garažą draugu gėrė alų, kai apie 23.00 val. jam paskambino mergina ir jis sugalvojo, būdamas neblaivus, nuvažiuoti pas ją į Kauną. Automobilio dokumentų A. N. nebuvo palikęs, užvedimo raktelį rado automobilyje, „bardačioke“. Automobilyje visu garsu grojo muzika, todėl jis jo stabdančių policijos pareigūnų nepastabėjo. Dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi ir prašo nekonfiskuoti A. N. priklausančio automobilio.

Teismo posėdžio metu automobilio savininkas A. N. paaiškino, kad jis susitarė su kaimynu V. J., kad pastarasis jo garaže padažys automobilį bei jį sutvarkys už mažesnę kainą, kadangi ruošė automobilį techninei apžiūrai. Žinodamas, kad V. J. neturi teisės vairuoti, automobilio raktelius ir dokumentus pasiėmė su savimi, paliko tik garažo raktą. Tačiau V. J. rado automobilio „bardačioke“ atsarginį raktą, kurį jis buvo pasidaręs ir ten pasidėjęs, tačiau apie jį pamiršęs. Prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.

Be visiško V. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2016 m. rugsėjo 23 d. V. J. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-72604162-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 4-5); Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos MB vyriausiojo patrulio M. Š., Kauno apskrities VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. V., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio A. K., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo R. J. 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 8, 9, 10, 11, 12), kuriuose nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 1.09 val., gavus Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą apie pavojingai manevruojantį automobilį, kelyje A1 Kauno kryptimi nuo Kaišiadorių r., Triliškių k., tarnybiniu automobiliu, kuris nudažytas ir pažymėtas specialias policijos ženklais ir užrašu „POLICIJA“, panaudojus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius kartu su garsiniu signalu, stabdant automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo vairuotojas į teisėtus policijos reikalavimus sustoti dešiname kelio krašte nekreipė dėmesio, manevruodamas per dvi kelio juostas bei padidinęs greitį važiavo toliau, kai apie 1.20 val., pranešus apie priverstinės stabdymo priemonės „ežio“ panaudojimą, privažiavus nusukimą į Neveronis, transporto priemonės vairuotojas, kuriam buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas, sustabdė transporto priemonę; vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, ir techninės apžiūros talono; asmens blaivumo testu (b. l. 6), iš kurio matyti, kad V. J. 2016 m. rugsėjo 23 d. 01.24 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), iš kurio matyti, kad V. J. 2016 m. rugsėjo 23 d. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo; kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad V. J. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 1.12 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 69,00 km, vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be techninės apžiūros transporto priemonę - automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta bei būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹str. 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas V. J., atsižvelgtina į administracinių teisės pažeidimų pobūdį – padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 130 str. 1 d., 130²str., yra vieni iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – V. J. anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 19-28), kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, nedaro, neteistas (b. l. 29), nedirba. V. J. pažeidimus padarė pakartotinai per vienerius metus būdamas baustas už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą - tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). V. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo - tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. N. prašo nekonfiskuoti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, kadangi jis padarė viską, kad automobiliu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevažiuotų. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas sprendžia, kad transporto priemonės savininkas A. N., būdamas automobilio – padidinto pavojaus šaltinio, savininku ir faktiniu valdytoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, kad šiuo daiktu nebūtų keliamas pavojus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismo posėdžio metu A. N. pripažino, jog žinojo, kad V. J. yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau paliko automobilio užvedimo raktelius lengvai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiekiamoje vietoje, t. y. sudarė galimybę V. J. laisvai disponuoti transporto priemone, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, V. J. skirtinos vidutinio dydžio baudos, numatytos ATPK 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹ str. 8 d. sankcijose su automobilio konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 130²str., 123 str. 1, 5 d., 124¹str. 8 d., paskirti nuobaudas:

- pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1303,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

- pagal 130²str. - 1303,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

- pagal ATPK 123 str. 1 d. – 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- pagal ATPK 123 str. 5 d. – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal ATPK 124-1 str. 8 d. – 8,00 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinai V. J. skirti nuobaudą – 1303,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.