- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- A2-1343-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01253-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta atnaujinti procesą.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- N. G.
- Pareiškėjas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. G., N. G. dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašė atnaujinti prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pateikimo terminą ir procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atnaujinus procesą prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinį bei įpareigoti atsakovus N. G. ir N. G. savo lėšomis per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti rekonstruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinę dalį, t. y. į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 9,90 metrų ilgio garažo pamato visą šoną nuo 0,05 m iki 0,06 m, 10 metrų ilgio garažo sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m, garažo kabančios stogo konstrukcijos (karnizo) visą kraštą nuo 0,79 m iki 0,80 m, taip pat panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti, taip pat užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo stogo nepatektų į ieškovo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei sutvarkyti nuosavybę. Jei atsakovai per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti 20,00 Eur baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.
2. Pareiškėjas manė, kad negali į teismą kreiptis dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą vien dėl to, kad nebuvo pasinaudota teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodo, kad iš esmės pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis savininko turto neliečiamumą. Pažymėjo, kad terminas atnaujinti terminą suėjo 2019-09-04, tačiau tuo pareiškėjas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą minimu pagrindu, dėl kurio jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Mano, kad šis kreipimasis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto išaiškinimo ir šio teismo atsisakymas nagrinėti prašymą yra objektyvios ir svarbios aplinkybės termino atnaujinimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimu su pateiktu pareiškimu nesutiko. Prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad teismai išsamiai ir visapusiškai nagrinėjo civilinę bylą, teisingai konstatavo faktines aplinkybes pagrįstai ir išsamiai vertino įrodymus. Taip pat teismai pagrįstai taikė protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, kuriuos grindė suformuota teismų praktiką bei priėmė teismo sprendimą, todėl atnaujinti proceso nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesikeitė, todėl ir nebuvo priimtas pareiškėjo kasacinis skundas. Teismo sprendimą įvykdė, o pareiškėjo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesu, kurio metu šalys patiria ne tik laiko sąnaudas ir išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjant prašymą pagal išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-75-641/2019 medžiagą nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo tenkinti iš dalies – atsakovai N. G. ir N. G. įpareigoti savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuardyti ūkinio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pastato pusėje esantį šlaitinio stogo karnizą taip, kad jis į ieškovo V. P., žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų išsikišęs ne daugiau nei 400 mm nuo vertikalaus šiaurinės pastato sienos paviršiaus, stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi ne daugiau nei 40 mm; šiaurinėje pastato pusėje ant stogo karnizo įrengti pakabinamus stogo latakus ir lietvamzdžius; atlikus darbus, sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė ir sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovams N. G. ir N. G., neįvykdžius šio teismo sprendimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai N. G. ir N. G. moka ieškovui V. P. kiekvienas 10,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną. Kitoje dalyje teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė bei paskirstė patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas, išsprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo valstybei klausimą. 2019 m. birželio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
5. Nustatyta, kad šioje proceso atnaujinimo byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl savininko teisių neliečiamumo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė civiliniams protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams viršenybę prieš nustatytus materialinės teisės pažeidimus, todėl dėl teisės normos taikymo klaidos prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Proceso atnaujinimo paskirtis.
6. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir galutinio sprendimo (res judicata) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.
Dėl termino procesui atnaujinti ir prašymo atnaujinti terminą.
7. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisnių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (bonus pater familias).
8. Pareiškėjas pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimu buvo pažeistos jo teisės, tapo žinomos tik 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui atsisakius priimti jo prašymą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymi, jog todėl yra pagrindas atnaujinti sprendimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teismo nuomone, jau iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo darytina išvada, kad sprendimo aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos gavus Šiaulių apygardos teismo 2019-06-03 nutartį, todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnio nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (nutartį) arba nuo to momento, kai sprendimas (nutartis) įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Teismas mano, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą teisės normų taikymą) pareiškėjui tapo žinoma vėliausiai 2019 m. birželio 18 d. nes jis sumokėjo skolą valstybei (II t., b. l. 135), įsiteisėjus 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimui, pagal 2019 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismo nutartį. Todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 18 d., o ne nuo 2019 m. lapkričio 6 d., kada pareiškėjui atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos nutarties kopijos įteikimo pareiškėjui momento (vėliausiai 2019 m. birželio 18 d.) laikomas praleistu. Pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, išskyrus kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų pareiškėjui šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 straipsnis).
Dėl aiškios teisės taikymo klaidos, kaip proceso atnaujinimo pagrindo.
10. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka ir ji gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėjas nurodė, kad esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, kad teismas nepagrįstai suteikė civiliniams protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams viršenybę prieš nustatytus materialinės teisės pažeidimus, todėl priėmė įstatymui prieštaraujantį sprendimą, tuo pažeisdamas jo teises.
11. Galiojanti minimo įstatymo redakcija numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Tad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normų taikymo klaidos yra vertinamos taikant šią įstatymo nuostatą.
12. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas siejamas ne tik su sąlyga, jog pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, bet ir su sąlyga, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje nuostatoje įtvirtintos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios ir šioje nuostatoje įtvirtintam pagrindui atnaujinti procesą konstatuoti yra būtinas abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas net tris kartus teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės kausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
13. Nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygų, t. y. jog procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi ne vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bet ir pagrindiniais teisės principais, teismas nelaiko esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui. Kadangi pareiškėjo pareiškimo atveju abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas yra būtinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos taikymui, teismas, spręsdamas klausimą dėl šio pagrindo taikymo ir nustatęs, jog nėra vienos iš numatytų būtinų sąlygų, turi pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo, todėl plačiau pareiškėjo argumentų neanalizuoja.
14. Teismas pažymi, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.
15. Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimas yra įvykdytas, be to buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas tris kartus bandė teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai (II t., b. l. 146 - 158) iš esmės sutampa su jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, iš jų ir dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo bei Statybos įstatymo nuostatų taikymo galimo pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (II t., b. l. 82 - 87). Šias teismo išvadas patvirtina ir 2019 m. birželio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurioje pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo, imperatyvių teisės normų aiškinimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-333-357/2019 17-27 punktai).
16. Teismas pritaria suinteresuoto asmens N. G. atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad toks pareiškėjo elgesys vien tik iš esmės dėl formalaus prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, nėra sąžiningas. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, dar kartą pažymėtina, jog tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
17. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra formalus ir nepagrįstas, nes nėra įstatyme (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui ir civilinė byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 370 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pateikimo termino pareiškėjo V. P. prašymui atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Netenkinti pareiškėjo V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019 pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. G., N. G. dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.