Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. N1-30-926/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-30-926/2016Nuosprendis · 2016-02-04Kauno apylinkės teismas
  2. T-507-926/2016Nutartis · 2016-03-07Kauno apylinkės teismas
  3. T-1044-926/2016Nutartis · 2016-06-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
N1-30-926/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25135-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
L. M., D. S.
Advokatai
Darius Karabinas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-30-926/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25135-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.; 1.1.11.11.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č., nukentėjusiajam R. M., kaltinamajam L. M., jo atstovei pagal įstatymą L. Ž., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, kaltinamajam D. S., jo atstovei pagal įstatymą R. K., jo gynėjai advokatei R. B., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 6 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 7 kl. moksleivis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 6 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 7 kl. moksleivis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. ir D. S. 2015-05-03 apie 17 val., pro langą įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio L. M. pagrobė R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 5 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Ericson“, 5 Eur vertės bei telefono įkroviklį, 2 Eur vertės, o D. S. pagrobė R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 5 Eur vertės.

K. L. M. pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną jis atėjo su D. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis į vidų patekti negalėjo, nes R. M., jo tėtis, nepaliko raktų. Jis skambino tėčiui, klausė ar paliko raktą, bet tėtis pasakė, kad nepaliko. Jis sakė tėčiui, kad nori įeiti į vidų, į namus, o tėtis pasakė, kad nežino ką daryti. Pas juos kieme yra toks galinis langas ir pro tą langą jis įlipo. Langas lengvai stuktelėjus atsidaro. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad duris atrakino raktu, bet taip nebuvo. Jis įlipo pro langą, o D. stovėjo, tada jis ir D. pasikvietė. D. irgi įlipo pro langą į vidų. Viduje su D. kalbėjosi, kortomis pažaidė, televizorių pažiūrėjo, sumuštinius darėsi, nes buvo nusipirkę batoną. Viduje rastas nuolatinis bilietas yra jo, jis jį paliko. Stalčius buvo atsidaręs, tiksliai neatsimena, ko ten ieškojo, bet rado telefonus. Juos pasiėmė, šiek tiek pasinaudojo. Buvo 2-3 telefonai. Pakrovėjo tikrai nebuvo. Vieną telefoną D. buvo paskolinęs, D. tą telefoną grąžino tėčiui, jis vieną telefoną taip pat tėčiui grąžino, o kitą išmetė, nes vos veikė. Tėtis jo neklausė, kur telefonai, o iš karto iškvietė policiją. Nežino, kodėl tyrėjai sakė, kad neėmė telefonų, bet dabar sako tiesą. Telefonai priklauso tėčiui, jie jam nepriklauso. D. nieko nedarė, buvo šalia jo, gal D. ir matė, kaip jis ėmė telefonus. D. tą vieną telefoną padavė būdamas namuose, D. paprašė paskolinti, tai jis ir paskolino. Pasiėmė telefonus pasinaudoti sau, nes pats tuo metu buvo be telefono. Kai tėtis parašė pareiškimą, tėtis jam paskambino, pasakė, kad iš jo dingo telefonai ir jis prisipažino, kad paėmė. Ne visada su tėčiu gyveno, prieš 2 mėn. gal gyveno su tėčiu. Gegužės mėn. su tėčiu gyveno kartu, ten buvo ir jo namai. Lipo per langą, nes į namus norėjo patekti, persirengti.

Apklausus nukentėjusįjį R. M., kaltinamasis nurodė, kad gegužės mėn. būdavo pas tėtį, bet kiekvieną dieną negyveno, tėtis neleisdavo jam nebūnant namuose, ateiti pas jį.

Kaltinamasis D. S. pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nurodė, kad tą dieną L. pasiūlė jam nueiti iki namų, nes norėjo persirengti. Į L. namus pateko įlipę pro langą. Pirmas įlipo L., o tada jis. L. persirengė, jie pažaidė kortomis, pavalgė. Po to L. ieškojo sau telefono. Pasiėmė du telefonus, jie patikrino, ar telefonai veikia. Vieną telefoną L. jam paskolino, o kitą pasiėmė sau. Jam atrodo, kad telefonai buvo ir L., ir L. tėčio. Po to jam L. paskambino ir prašė, kad jis grąžintų telefoną jo tėčiui. Prisipažįsta pavogęs telefoną, jis telefoną pasiskolino.

Šalies argumentai

N. R. M. nurodė, kad buvo išvažiavęs į kaimą ir 3-4 dienas nebuvo namuose. Grįžęs, rado išplėštą langą, buvo daug kas išvartyta, neberadęs telefonų, iškvietė policiją. Policijai nurodė sūnų, kaip asmenį, galimai įvykdžiusį nusikaltimą. Stengėsi susisiekti su sūnumi, tačiau šis pasakė, kad tą dieną namuose nebuvo. Įvykio metu L. gyveno su mama, ateidavo pas jį į svečius. Pas jį namuose buvo keli L. rūbai. L. galėjo pas jį, kaip pas tėtį, ateiti, bet rakto neturėjo. L. įvykio dieną jam neskambino, jis pats jam vakare paskambino, kai grįžo. Pas jį į namus buvo įsibrauta pro galinį langą. Kiti asmenys pro tą galinį langą pas jį niekada nevaikščiodavo. Įvykio metu L. negyveno pas jį, L. jam skambino dieną prieš įvykį ir prašė rakto, bet kai jis išvažiuoja, rakto nepalieka. Jis dirba su telefonais, todėl žino pagrobtų telefonų vertę. Telefonas „Nokia“ kainuoja apie 5 Eur, telefonas „Ericsson“ irgi kainuoja apie 5 Eur, pakrovėjas kainuoja apie 2 Eur. Telefonai „Nokia“ buvo padėti ant veidrodžio, o telefonas „Ericsson“ buvo padėtas bufete. D. S. jo atsiprašė, jis jam atleidžia, su sūnumi L. M. susitaikė.

Liudytoja L. Ž. nurodė, kad L. M. yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. Ji nurodė, kad su R. M. 5 metai kaip kartu negyvena, vaikai gyvena su vienu iš tėvų, su kuriuo patys nori. Gegužės mėn. L. gyveno pas tėvą. L. neturėjo raktų nuo tėvo namo, bet į vidų labai lengva papulti per vidurinį kambario langą.

L. R. K. nurodė, kad kaltinamasis D. S. yra jos sūnus, todėl ji atsisako duoti parodymus, bet tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

L. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BPK) 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad apie tai, kad 2015-05-03 D. S. iš R. M. namų pagrobė telefonus, sužinojo iš sūnaus. D. S. pats papasakojo, kad jis su savo draugu L. M. pro langą įlipo į L. M. tėvo R. M. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Iš namų pagrobė tris mobilius telefonus. Sūnui papasakojus apie vagystę, ji pastebėjo, kad D. S. turi seno modelio mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio jam nepirko. Sūnus D. S. pats prisipažino, kad tas telefonas yra pagrobtas iš R. M. namų (1 t., b. l. 33).

Šalies argumentai

L. R. G. nurodė, kad ji anksčiau gyveno su L. tėčiu, nebegyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio pradžios. Jai gyvenant, L. pas tėtį ateidavo, bet nuolat negyveno, rakto nuo namų neturėjo, ateidavo tada, kai jie būdavo. L. santykiai su tėčiu įvairūs, kartais gerai sutardavo, kartais pykdavosi. Vasarą langas būdavo neuždarytas, tai buvo galima per tą langą patekti į vidų. R. turėdavo kažkokių telefonų, bet jie buvo seni, sulūžę.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikime protokole nurodyta, kad 2015-05-03 R. M. pranešė, jog 2015-05-03 apie 17.30 val., grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), rado atidarytą namo langą ir iš jo namų dingo trys mobilaus ryšio telefonai ir pakrovėjas. Jam padaryta 20 Eurų žala. Įtaria, kad jį apvogė sūnus L. M., kuris su juo telefonu nenorėjo kalbėtis. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad langas, pro kurį buvo galimai patekta į vidų, privertas, kabliukai atkabinti. Salone ant stalo rasta Kauno miesto kortelė ir polietileninis maišelis, kuriame batonas (1 t., b. l. 5-14).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be akumuliatoriaus (1 t., b. l. 35).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „Nokia 1680C“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra be akumuliatoriaus, kairė korpuso dalis nuskilusi (1 t., b. l. 36-37).

Daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad R. M. atpažino savo telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagrobtas iš jo namų, telefonas grąžintas R. M. (1 t., b. l. 38-39, 40).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi, nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas, bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti.

L. M. teisiamojo posėdžio metu, apklausus nukentėjusįjį R. M., pripažino, kad 2015-05-03 nuolat negyveno (duomenys neskelbtini), R. M. nuo buto raktų jam nebuvo davęs, neleido savavališkai nei L. M., nei D. S. patekti į butą R. M. nebūnant namuose. Pagal bylos duomenis, kaltinamųjų parodymus teisiamojo posėdžio metu, D. S. suprato, kad L. M. neturi raktų nuo buto, į vidų abu kaltinamieji pateko lipdami pro langą, todėl teismui nekyla abejonių, jog abu kaltinamieji suvokė, jog į vidų patenka neteisėtai.

Pa­gro­bi­mas – tai ty­či­nis, ne­tei­sė­tas ir ne­at­ly­gin­ti­nas sve­ti­mo tur­to fi­zi­nis už­val­dy­mas, at­iman­tis iš as­mens ga­li­my­bę val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti jam pri­klau­san­čiu tur­tu. Ne­tei­sė­tas tur­to už­val­dy­mas yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas ne­tu­ri jo­kios tik­ros, gin­či­ja­mos ar ta­ria­mos tei­sės į gro­bia­mą tur­tą ir tur­tas pa­gro­bia­mas veiks­mais, nu­ma­ty­tais BK 178 str.

K. L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bute radęs telefonus, vieną iš jų paskolino Dovydui, kitus du pasiėmė sau, telefono įkroviklio neėmė. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nors ir yra R. M. sūnus, tačiau suprato, kad mobilaus ryšio telefonai jam nepriklauso, R. M. neleido jam naudotis savo turtu ar juo disponuoti. L. R. M., kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad pagrobti daiktai priklausė tik jam, telefono įkroviklis buvo pagrobtas kartu su telefonais. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefoną L. jam paskolino. Tačiau tokius D. S. parodymus, kad telefoną skolinosi, o ne pagrobė iš R. M., teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. L. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė (teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi), jog D. S. pats jai papasakojo, kad jis su savo draugu L. M. pro langą įlipo į L. M. tėvo R. M. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), iš namų pagrobė tris mobilius telefonus (1 t., b. l. 33). Šie liudytojos duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis D. S. žinojo ir suprato, kad mobilaus ryšio telefonas priklauso ne L. M., o R. M., tačiau pastarąjį pasisavino ir juo disponavo savo nuožiūra. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, L. M. ir D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad L. M. 2015-05-03 apie 17 val., įsibrovęs pro langą į savo tėvo R. M. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų, pagrobė R. M. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, mobiliojo ryšio telefoną ir „Ericson“ bei telefono įkroviklį, bendros 20 eurų vertės. D. S. buvo kaltinamas atlikęs tuos pačius identiškus veiksmus. Tai, kad jie veikė bendrai, veiką padarė bendromis abiejų pastangomis, kaltinime nubuvo nurodyta, nebuvo konstatuotas jų bendrininkavimas, todėl šiuo atveju kiekvienas kaltininkas turi atsakyti tik už tuos konkrečius veiksmus, kuriuos jis atliko, o ne už bendrą rezultatą.

Taip pat kaltinamajame akte buvo nurodyta tik bendra pagrobtų daiktų vertė, o ne kiekvieno daikto atskirai, nors tur­tas pa­gal BK 178 straips­nį – tai daiktai tu­rin­tys individualią ver­tę ir fizinius parametrus. Teisiamojo posėdžio metu R. M. nurodė kiekvieno pagrobto daikto vertę (vieno telefono vertė yra 5 Eur, telefono įkroviklio – 2 Eur), patikslino, kad jam padaryta bendra 17 Eur žala.

Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad L. M. ir D. S. 2015-05-03 apie 17 val., pro langą įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio L. M. pagrobė R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 5 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Ericson“, 5 Eur vertės bei telefono įkroviklį, 2 Eur vertės, o D. S. pagrobė R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 5 Eur vertės. Šis patikslinimas kaltinime kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

K. L. M. ir D. S., atsižvelgiant į jų amžių ir socialinę brandą, pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo R. M., nuoširdžiai gailėjosi, todėl jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamasis L. M. ir D. S. yra nepilnamečiai, teismas, skirdamas jiems bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

K. L. M. padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 97-98), jo mama L. Ž. du kartus buvo bausta įspėjimu pagal ATPK 181 str., kadangi jos sūnus įvykdė vagystę, Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2015-06-03 įsakymu iki 2016-01-13 L. M. buvo skirta minimalios priežiūros priemonė (1 t., b. l. 108), mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai: moksleivis mokyklos nelanko, mama jo elgesiui įtakos neturi (1 t., b. l. 105), nuo 2014-08-04 yra įtrauktas į Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą, kaip grįžęs iš socializacijos centro (1 t., b. l. 110), gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas (1 t., b. l. 101), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 103), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė L. M. atžvilgiu taikyti BK 93 str. arba BK 38 str. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo bausmės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 38 straipsnį, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei kaltininkas susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma visiems asmenims (įstatymo leidėjas šiuo atveju nenumato draudimo taikyti šio straipsnio nuostatų ir nepilnamečiams), padariusiems baudžiamuosius nusižengimus arba nusikaltimus, kurie baudžiamajame įstatyme priskiriami prie neatsargių arba tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, šio straipsnio pagrindu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardytoms būtinoms sąlygoms: asmuo: a) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, b) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, c) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, d) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos apibūdina nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas; padarytas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje; veikos padarymo metu jam buvo penkiolika metų. Tačiau pagal bylos duomenis L. M. mama L. Ž. buvo bausta administracine tvarka dėl sūnaus vagysčių, mokykla L. M. apibūdino neigiamai, mama jokios įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nuo 2014-08-04 yra įtrauktas į Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą, Kauno apylinkės teisme yra jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kurioje L. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., taip pat Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-580-954/2016, kurioje L. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybei yra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, todėl L. M. netaikytinos BK 93 str., 38 str. numatytos nuostatos ir jam skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Kadangi 2016-01-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra nebendrintina su 2016-01-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis D. S. padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 82), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (1 t., b. l. 85), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 87), mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip nelabai bendraujantis, su mokyklos darbuotojais bendraujantis nemandagiai, arogantiškai, besimokantis prasčiau nei vidutiniškai, turintis žalingų įpročių, drausmės pažeidimo pažymių nėra gavęs, į konfliktines situacijas įsivėlęs nebuvo (1 t., b. l. 89), nuo 2015-03-28 yra įrašytas į Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą, kadangi sumušė mažametį (1 t., b. l. 91), šeima nuo 2014-09-16 įtraukta į rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl įgūdžių stokos ir girtavimo (1 t., b. l. 93), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Vertinant D. S. elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, pažymėtina, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu po šio nusikaltimo padarymo būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl tokio savo poelgio, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie D. S. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 93 str. numatytos nuostatos, nepilnametis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, ir jam taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Daiktiniai įrodymai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vokas, kuriame avalynės pėdsakas, paketas, kuriame batonas, saugomi Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės policijos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, mobilaus ryšio telefonas Nokia 1680C“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas R. M., paliktinas R. M. nuosavybei, vokas su 4 daktiloskopinėmis plokštelėmis, daktiloskopinės plokštelės su R. M., L. M. ir D. S. rankų antspaudais (1 t., b. l. 62-65), saugotini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 4 d.,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

I. L. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

D. S., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), voką, kuriame avalynės pėdsakas, paketą, kuriame batonas, saugomus Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės policijos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, mobilaus ryšio telefoną Nokia 1680C“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą R. M., palikti R. M. nuosavybei, voką su 4 daktiloskopinėmis plokštelėmis, daktiloskopines plokšteles su R. M., L. M. ir D. S. rankų antspaudais (1 t., b. l. 62-65), saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Vingilė