- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2884-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00815-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės T. G. atskirasis skundas ir panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. J. pateikė skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skundžiamu atveju pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurtas galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
2. Antstolė T. G. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S015215 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš skolininko. Skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nustačiusi šias aplinkybes, antstolė 2018 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymus Nr. 3.5.-S011606, Nr. 3.5.-S011613, kuriais nurodė Marijampolės pataisos namų administracijai išskaičiuoti (I) iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei (II) iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstolė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota 2016 m. kovo 23 dienos nutartyje Nr. 3K-154-313/2016 ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 bei nurodė, kad ji priimdama patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų vykdomosiose bylose laikėsi išieškojimą iš pajamų ir turto reglamentuojančių normų Antstolė neriboja skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, jei skolininkas turi piniginių lėšų, likusių po išskaitymų iš darbo užmokesčio ar (ir) kitų asmenų pervedamų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo M. J. skundą tenkino ir panaikino antstolės T. G. 2018 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S011606 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
Šalies argumentai
4. Antstolė T. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Skundžiamame patvarkyme nurodyti išskaitymai dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733- 744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš skolininko nėra išskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią pajamų dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi antstolės T. G. atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria pareiškėjo M. J. skundas patenkintas ir panaikintas antstolės T. G. 2018 m. birželio 6 d. patvarkymas Nr. 3.5.-S011606 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
6. Antstolės 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Taigi atsižvelgus į tai, kad pradedant išieškojimą nebuvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, esančios pas skolininką ar kitus asmenis, antstolei nebuvo pagrindo taikyti CPK XLVII skyriaus nuostatų ir užtikrinti skolininkui teisę naudotis vienos MMA dydžio suma, todėl antstolės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus o apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9860-522/2018 panaikinama.
7. Teismas pažymėjo, kad iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.
8. Teismas konstatavo, jog antstolės 2018 m. birželio 6 d. patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų laikytini teisėtais ir pagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas M. J. prašo jo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, nepagrįstai pats pasinaikino savo nutartį.
9.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
9.3. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam nepriklausančius pinigus tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
9.4. Pradėdamas išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimą į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą.
Atsiliepimas
10. Antstolė T. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko turto taisyklės, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, suformuotu 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.
10.2. Patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų priimti atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje suformuluotą taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos.
10.3. Antstolės 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos.
10.4. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jos negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius. Skolininkas ginčija 2018 m. birželio 6 d. patvarkymus, priimtus tęsiant dar 2014 metais pradėtą skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0045/14/01564, po to, kai jau buvo priimti patvarkymai išieškoti skolą iš skolininko pajamų.
10.5. Ginčijamu patvarkymu buvo ne pradedamas priverstinis išieškojimas, bet pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų arešto ir išieškojimo, ginčijamame patvarkyme nebuvo pagrindo nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sutikdamas su antstolės T. G. atskiruoju skundu, pasinaikino 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, yra teisėta ir pagrįsta.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-51997 dėl 288,46 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0045/18/00474) bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-215-849/2011 dėl 41,72 Eur išieškojimo (vykdomojoje byloje Nr. 0045/14/01564) iš skolininko M. J.. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nesutikdamas antstolės patvarkymais dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamų lėšų ir jo turimų lėšų, kuriais apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) asmenims. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo M. J. skundą tenkino ir panaikino antstolės T. G. 2018 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S011606 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Nurodytą nutartį apskundus antstolei T. G., teismas skundžiama nutartimi sutikdamas su atskiruoju skundu pasinaikino 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą atmetė. Su nurodyta teismo nutartimi nesutinka pareiškėjas (apeliantas) ir nurodo, kad teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, nepagrįstai pats pasinaikino savo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.
15. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teise, sutinkant su atskiruoju skundu, pačiam panaikinti skundžiamą nutartį. Panaikinęs skundžiamą nutartį, teismas pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą išsprendė iš naujo.
16. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais (t. y. ne dėl nutarčių nutraukti bylą), rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims; nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
17. Pažymėtina, kad teisė pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinti savo nutartį yra siejama su proceso koncentracijos, operatyvumo, o kartu ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu. Tačiau įstatymų leidėjo valia tokios teisės normos įtvirtinimui yra ta, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu gali pasinaikinti tik tarpines nutartis, t. y. tas, kuriomis neišsprendžiamas ginčas iš esmės. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir yra užbaigiamos priimant ne teismo sprendimą, bet nutartį. Taigi, teismo nutartis tokioje byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl šalių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Paskelbus byloje sprendimą (t. y. galutinį procesinį sprendimą, tame tarpe ir nutartį), teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tokia nuostata yra, be kita ko, skirta užtikrinti teismo sprendimo, kaip baigiamojo akto, stabilumą ir autoritetą. Dėl to teismo procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, panaikinti ar pakeisti gali tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį (atskirąjį) arba kasacinį skundą.
18. Pozicija, kad baigiamieji procesiniai teismų sprendimai negali būti pasinaikinami paties teismo, yra išreikšta ir formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarčių, kuriomis tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai įmonių bankroto bylose, ir šios pozicijos, vertinant procesinio teismo sprendimo pobūdį (tarpinis ar baigiamasis aktas), turi būti laikomasi ir ginčo byloje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o antstolės T. G. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutartį panaikinti ir antstolės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir antstolės T. G. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.