Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-1027/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1-242-1027/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48945-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
A. B., V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-1027/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48945-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1.; 1.2.14.1.2.3.; 2.3.6.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,dalyvaujant vertėjai nadeždai Gruzdevai,prokurorei Liudmilai Galič,kaltinamajam D. S. (D. S.),

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems A. B., V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracinių nusižengimų tvarka baustas, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Pagal BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą. 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

Žemesnės instancijos teismas

2) 2015 m. spalio 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d., skirta sumažinta 14 parų arešto bausmė Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir jį keitusiu 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, kurio vykdymas pagal BK 92 str. 1, 2 d. atidėtas 2 metams, skiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę - 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos žinios ir areštą 14 parų, atliekant jį ištisai areštinėje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, nustatant, kad arešto bausmė atliekama pirma, atlikus arešto bausmę toliau vykdomos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygos, arešto bausmės atlikimo laikas įskaitomas į laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laiką;

3) 2016 m. vasario 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 140 str. 3 d., 215 str. 1 d., skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, 3 d. paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodž io 2 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose. Įskaitytas į paskirtą bausmę laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-29 iki 2015-08-31 (dvi paros) ir suėmime nuo 2015-09-30 iki 2016-01-20. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio atlikimo pradžios;

4) 2016 m. vasario 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., skirta sumažinta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose. Paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2015 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2014 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, 2016 m. vasario 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Įskaitytas į paskirtą bausmę laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-29 iki 2015-08-31 (dvi paros) ir suėmime nuo 2015-09-30 iki 2016-01-20. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės faktinio atlikimo pradžios. 2016 m. rugsėjo 16 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi į laisvės atėmimo bausmės laiką papildomai įskaitytas laikas 2015 m. rugsėjo 29 d. (1 para), išbūtas laikinajame sulaikyme, laisvės atėmimo bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

D. S. nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 19 valandos 50 minučių iki 2018 m. gruodžio 20 d., 6 valandos 30 minučių, be nukentėjusiojo V. B. leidimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmęs automobilio „Peugeot 607”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus, pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį automobilį „Peugeot 607”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, taip padarydamas nukentėjusiajam V. B. 800 Eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

D. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 10 dieną apie 19 val., asmeninio konflikto metu, namo (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmame aukšte, sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajam A. B. į viršutinę kūno dalį bei jį pastūmė pro išėjimo iš laiptinės į lauką duris, nuo ko nukentėjusysis lauke, prie namo, (duomenys neskelbtini), nugriuvo ant betoninių plytelių, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis D. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 10 d. trise, t. y. jis, A. T., A. B., išgėrinėjo. K. Š. tai ateidavo, tai išeidavo. K. jam pasakė, kad prie jos kibo A. B.. Jis su A. B. iš pradžių žodžiu dėl to susiginčijo, tada jį pakvietė į laiptinę pasiaiškinti. Laiptinės pirmame aukšte abu stumdėsi, jis kažkur smogė A., gali būti, kad į krūtinę, smogė ranka, kuri nebuvo sugipsuota. A. laiptinėje nenugriuvo, nes už turėklų laikėsi. Tada dar išėję į lauką abu susigrūmė, abu nukrito, voliojosi besigrumdami. Per laiptinės duris A. nestūmė, kaip A. nukrito lauke, nepamena, gal nuo laiptų krito. A. telefoną paėmė lauke, jis buvo iškritęs prie A., kai jie grūmėsi, į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, nežino, kodėl taip pasielgė. Tada su K. grįžo į butą, iškvietė taksi ir važiavo į ligoninę, nes lūžo ant rankos uždėtas gipsas. Išėję prie laiptinės matė sėdintį A., šalia ant žemės gulėjo piniginė, paspyrė ją link A., liepė pasiimti, pinigų iš jos neėmė, nes turėjo. Dėl automobilio vagystės paaiškino, kad sėdėjo namie, atėjo K. Š., sakė kviečia V. B.. Nuėjo pas jį į butą, ten be V. buvo dar keli asmenys. V. B. prisigėrė, atsigulė miegoti, klausė V. dėl mašinos, V. nieko neatsakė. Jis paėmė raktelius, kurie gulėjo spintoje, kambaryje, užvedė automobilį, buvo kartu K., jie norėjo pasivažinėti, nuvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini), norėjo apsisukti, nepavyko, kažkur atsitrenkė. Paliko automobilį, nubėgo atgal į butą pas V. B. ir padėjo automobilio raktelius. Nurodė, kad gailisi, viskas per alkoholį, dabar užsikodavo, nori, kad viskas pasikeistų, dirba UAB „Tadora“, kapinėse kasa duobes, jam paskambina, kai būna darbo, pats Sodroje dar nebuvo.

Nukentėjusysis A. B. paiškino, kad 2018 m. spalio 10 d. pas A. T. (duomenys neskelbtini), buvo du kartus, buvo gavęs algą. Buvo labai girtas. Pas A. buvo D., jie susipyko. Ryte atsikėlė, buvo dingęs telefonas, buvo visas nubrozdintas, nelabai, ką atsiminė. Pamena, kad sėdėjo ant žemės prie laiptinės. Neatsimena, kaip stumdėsi laiptinėje, ar buvo nukritęs, neatsimena, kaip išėjo per laiptinės duris. Lyg tai laiptinėje D. jam sudavė į krūtinę. Negali pasakyti, kad jam būtų skaudėję, koks ten skausmas girtam, kitą dieną irgi nieko neskaudėjo. Nurodė, kad dėl fizinio konflikto neturi jokių pretenzijų D., nenori, kad jis būtų dėl to teisiamas, jie susitaikė, jam buvo svarbu tik telefonas, nes tai buvo dovana jam, į policiją kreipėsi dėl dingusio daiktų, telefonas jam grąžintas. K. Š. per apklausą sakė netiesą, jis nepriekabiavo prie jos, jie nebuvo kartu išėję į parduotuvę.

Nukentėjusysis V. B. paiškino, kad pas jį bute vartojo alkoholį jis, D. S., dar keli asmenys. Jis išgėrė ir nuėjo miegoti, po 3 – 5 min. „atsijungė“, nes buvo pavargęs. Ryte atsikėlė, paėmė automobilio raktus, tačiau aikštelėje automobilio nerado, todėl kreipėsi į policiją. Gal prieš keletą dienų iki to D. buvo prašęs automobilio, tačiau jis nedavė, D. ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Įvykio dieną nepamena, kad D. būtų prašęs automobilio, nurodė, kad nebuvo davęs D. leidimo naudotis jo automobiliu.

Šalies argumentai

2018 m. spalio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, 2018 m. spalio 11 d. į Utenos AVPK su pareiškimu kreipėsi A. B., nurodydamas, jog 2018 m. spalio 10 d. tarp 14.00 val. iki 16.00 val. buvo apiplėštas. Nežinomi jaunuoliai, mažiausiai keturi, užpuolė jį, sumušė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3“, kainuojantį 120 Eur, telefonas buvo su dėklu, kainuojančiu 15 Eur. Taip pat buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo leidimas nuolat gyventi, „Sodros“ pažymėjimas ir 70 Eur grynais. Plėšimo metu jis buvo labai girtas, todėl neatsimena, kur tai įvyko, tai galėjo įvykti miškelyje prie Santarvės aikštės (1 tomas, b. l. 11).

2018 m. spalio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, liudytoju apklaustas A. B. nurodė, jog 2018 m. spalio 10 d. gavo atlyginimą, nupirko butelį degtinės, nuėjo pas pažįstamą, ten išgėrė degtinę, neatsimena, kur tai buvo. Apie 11.00 val. vėl pirko degtinę, kurią išgėrė pas pažįstamą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Paskui vėl atėjo į darbą, tada paskambino pažįstamai T., norėjo pas ją užeiti. Nuo to momento nieko neatsimena, nes buvo labai girtas. 2018 m. spalio 11 d. apie 07.00 val. atsibudo pas savo motiną, suprato, kad dingo jo telefonas. Bandydamas prisiminti, kas vyko 2018 m. spalio 10 d., išsiaiškino, kad pas T. taip ir neatėjo. Motina papasakojo, kad jis atėjo apie 16.00 val. visas sudaužytas, be telefono ir piniginės. Taip pat prisiminė, kad gėrė alų, miškelyje (duomenys neskelbtini). Galimai, būtent tame miškelyje buvo sumuštas, jį užpuolė iš nugaros, keturi ar daugiau jaunuolių, sudavė daugybę smūgių, nes skauda visą kūną. Jam padaryta 205 Eur žala (1 tomas, b. l. 12).

2018 m. spalio 11 d. Utenos AVPK Visagino PK patalpose atlikta A. B. apžiūra, nustatyta, kad ant veido, galvos, dešinės ir kairės rankos riešų ir plaštakų, krūtinės iš dešinės pusės yra nubrozdinimai (1 tomas, b. l. 44 - 52).

2018 m. spalio 11 d. liudytoja L. I. paaiškino, jog 2018 m. spalio 10 d. prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė ant plytelių gulinčią kortelę, o šalia piniginę, koretėl buvo buvo leidimas nuolat gyventi, išduotas A. B. vardu, piniginėje buvo kortelės, daugiau nieko joje nebuvo (1 tomas, b. l. 61 - 63).

2018 m. spalio 11 d. liudytoja L. I. savanoriškai pateikė piniginę, A. B. vardu išduotus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (1 tomas, b. l. 64 - 67).

2018 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja L. I. parodė vietą, t.y. laiptinę šalia namo (duomenys neskelbtini), prie kurios surado piniginę, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą A. B. vardu (1 tomas, b. l. 68 - 73).

2018 m. spalio 15 d. apžiūrėti liudytojos L. I. pateikti daiktai, t.y. piniginė, leidimas nuolat gyventi, bei Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (1 tomas, b. l. 74 - 80).

2018 m. spalio 18 d. liudytojas A. T. (A. T.) paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą A. B. pas jį buvo atėjęs prieš savaitę, buvo jau neblaivus. A. atėjo apie 12 - 13 val., prieš ateinant A. pas jį atėjo posūnis D. su savo mergina K. Trise vartojo alkoholį, tada A. išėjo, nepamena, kelintą valandą. Po kažkurio laiko išėjo D. ir K. Nematė, ar kokius nors daiktus pas jį kambaryje paliko A. A. A. veido jokių sužalojimų nematė, drabužiai buvo tvarkingi (1 tomas, b. l. 84 - 87).

2018 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, A. B. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi D. S. (1 tomas, b. l. 156 - 157).

2018 m. spalio 18 d. kaltinamasis D. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia TA-1032“ su dėklu (1 tomas, b. l. 97 - 99).

2018 m. spalio 18 d. apžiūrėtas kaltinamojo D. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia TA-1032“ (b. l. 100 - 107).

2018 m. spalio 19 d. D. S. apklautas dėl pareikšto įtarimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad 2018 m. spalio 10 d. gal apie 14 val. pas patėvį A. T. į butą (duomenys neskelbtini), berods (duomenys neskelbtini), atėjo A. A. buvo neblaivus, ėmė kabinėtis prie K., todėl jie abu išėjo į lauką pasiaiškinti. Laiptinės pirmame aukšte A. bandė jam suduoti, jis sudavė A. į krūtinę, pastūmė jį, A. išėjo į lauką. Lauke jie vėl susitumdė, buvo nugriuvę, voliosi ant grindinio. Tada grįžo pas patėvį, A. liko lauke. Mobilaus ryšio telefoną paėmė dar bute, piniginės neėmė, ji buvo nukritusi ant žemės (2 tomas, b. l. 100 – 101).

2018 m. spalio 19 d. liudytoja K. Š. paaiškino, jog 2018 m. spalio 10 d. ji kartu su D.apie 14 - 15 val. atėjo pas D. patėvį, pas kurį buvo A. B.. A. kartu su D. patėviu vartojo alkoholį. A. prie jos kibo. D. ir A. išėjo į lauką aiškintis, ji išėjo kartu. A. trenkė D. ir D. gindamasis taip pat trenkė A., prasidėjo muštynės. A. jie paliko lauke ir su D. sugrįžo pas A. Po 15 - 20 min. jie išėjo į lauką ir prie laiptinės surado A. telefoną, kurį paėmė D. A. lauke nebuvo. Jokių kitų daiktų jie neėmė (1 tomas, b. l. 91 – 94).

2018 m. spalio 22 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju A. B. paaiškino, jog 2018 m. spalio 10 d. vartojo daug alkoholinių gėrimų, todėl nepamena, kas tiksliai nutiko tą dieną. Pamena, kad buvo užėjęs pas savo pažįstamą T., kai buvo pas ją, nebuvo sumuštas. Kas vyko toliau nepamena, kitą rytą atsibudęs pamatė, kad sumuštas veidas. Kas jį sumušė nežino, atrodo tai buvo kažkur prie bažnyčios, (duomenys neskelbtini). Atmintyje išlikę, kad kažkas mušė iš už nugaros, nepamena, kiek tiksliai asmenų, gal keli. Jokių konfliktų nepamena. A. T. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nepamena, ar buvo pas A. T. spalio 10 d. A. posūnį pažįsta iš matymo (1 tomas, b. l. 24 - 27).

2018 m. spalio 23 d. kaltinamasis D. S. savanoriškai pateikė pateikė SIM kortelę (1 tomas, b. l. 113 - 115).

2018 m. spalio 23 d. apžiūrėta kaltinamojo D. S. pateikta SIM kortelė (1 tomas, b. l. 116 - 120).

2018 m. spalio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 113 - 121).

2018 m. spalio 24 d. akistatos metu D. S. pasiliko prie savo parodymų, duotų apklausų metu, ir nurodė, jog tarp nukentėjusiojo A. B. ir jo kilo konfliktas dėl to, jog A. kabinėjosi prie jo merginos K., laiptinėje ir lauke jie susistumdė, A. liko sėdėti lauke, o jis su drauge grįžo pas patėvį. Vėliau jiems išėjus į lauką A. vis dar sėdėjo, ant žemės netoli jo mėtėsi piniginė, kurią jis paspyrė koja A. Telefoną iš A. paėmė ne lauke, o patėvio kambaryje, pinigų neėmė. Akistatos metu A. B. nurodė, jog tarp jo ir D. kilo konfliktas, priežasties nepamena. prisimena, jog išėjo į laiptinę ir susistumdė su D., tada D. jį išstūmė iš namo laiptinės išėjimo lauk ir jis nukrito lauke šalia namo. Kas vyko toliau nepamena, vėliau kažkaip grįžo namo, ryte pamatė, jog jis visas sumuštas ir nėra piniginės bei jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono (1 tomas, b. l. 55 - 58).

2018 m. spalio 24 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. B. nurodė, kad priminė, jog 2018 m. spalio 10 d. buvo užėjęs pas A. T. ir su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Ten buvo ir D., neatsimena, ar ten buvo D. draugė. Pamena, kad su savimi turėtą telefoną buvo padėjęs ant stalo, prie kurio jie gėrė. Vėliau tarp jų dėl kažko kilo konfliktas ir jie ėjo aiškintis į lauką, beeinant susistumdė laiptinėje. Pamena, kad D. jam sudavė kažkur rankomis į viršutinę kūno dalį ir stipriai pastūmė link išėjimo iš laiptinės. Pamena, kad jis nuo to griuvo. Kas vyko toliau nepamena. Į medikus nesikreipė, nes buvo tik nubrozdinimai, truputį mėlynės, D. pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 28 - 31).

2018 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime nusikalstama veika iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir tyrimas byloje toliau tęsiamas pagal BK 140 str. 1 d. požymius (2 tomas, b. l. 104 - 107).

2018 m. gruodžio 13 d. D. S. apklautas įtariamuoju dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nurodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė pirmos įtariamojo apklausos metu (2 tomas, b. l. 100 – 101).

2019 m. sausio 31 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. Š. davė analogiškus parodymus duotiems 2018 m. spalio 19 d. apklausos metu (2 tomas, b. l. b. l. 42 - 43).

2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, 2018 m. gruodžio 20 d. apie 11.00 val. į policiją kreipėsi V. B., nurodė, kad 06.30 val. pastebėjo, kad yra pavogtas jo automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį paliko stovėti 2018 m. gruodžio 19 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme. Įtaria, kad automobilį galėjo pavogti D. S., su kurio 2018 m. gruodžio 19 d. vkare vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant laiptų prie laiptinės, vairuotojas ir keleivė išbėgo iš automobilio. Prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), 1-os laiptinės buvo rastas apgadintas lengvasis automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 20 d. apie 10.50 val. buvo sulaikytas įtariamasis D. S., kuris nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apie 19.30 val. išgertuvių metu paėmė automobilio raktelius, priklausančius V. B. ir važinėdamas su automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkė į kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino (1 tomas, b. l. 162 - 167).

2018 m. gruodžio 20 d. apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Ant automobilio yra daug įbrėžimų, apgadinimų (1 tomas, b. l. 168 - 175).

2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 14 d. apklaustas nukentėjusiuoju V. B. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apie 17.30 val. jam priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė (duomenys neskelbtini), kieme, automobilį užrakino. Apie 17.40 val. bute pas jį susirinko D. S., Karina, kaimynas S., A., vartojo alkoholį. Minėjo D. S., kad neseniai nusipirko automobilį. Apie 19.30 val. žiūrėdamas televizorių užmigo. Prieš jam užmiegant bute pasiliko D. S. ir K., S. ir A. buvo išėję. Automobilio raktai buvo padėti spintoje ant lėkštutės. 2018 m. gruodžio 20 d. atsibudęs pasiėmė automobilio raktelius, tačiau automobilio nebuvo ten, kur buvo jį palikęs. Kilo įtarimas, kad automobilį galėjo pavogti D. S., kuris 2019 m. gruodžio 17 d. išgertuvių metu prašė automobilio raktų, D. raktų nedavė, nes jis nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo ir buvo neblaivus. Niekada nėra davęs automobilio D. Vėliau policijos pareigūnai pranešė, kad rado apdaužytą automobilį. 2018 m. gruodžio 19 d. D. neprašė automobilio (1 tomas, b. l. 178 - 181, 182 - 184, 185 - 188).

2019 m. sausio 2 d. nukentėjusysis V. B. automobilio „Pegeut 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus (2 tomas, b. l. 9 - 16).

2019 m. vasario 5 d. liudytojas A. B. (A. B.) nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. gal po 19 val. gėrė pas V. bute, atėjo mergina, kurią jis ankščiau matęs su D., A. T. posūniu. Po vidurnakčio apie 2 val. matė D. einantį koridoriumi. Ryte pas A. atėjo V. ir klausė, kur D., nes pradingo jo automobilis (2 tomas, b. l. 55 - 59).

2019 m. vasario 5 d. liudytojas S. P. (S. P.) nurodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. apie 19.30 val. grįžo namo, užėjo pas V., kambaryje matė D., V. ir merginą, kurios vardas K. Berods kambaryje buvo ir A. B. (2 tomas, b. l. 61 - 64).

2019 m. spalio 31 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. Š. nurodė, jog 2018 m. gruodžio mėnesį ji atėjo pas D. S. patėvį į namą, (duomenys neskelbtini), kur buvo ir D. Vėliau buvo pas V. bute. V. minėjo D., kad jei reikia, duos savo automobilio raktus. Vėliau D. prašė V. automobilio raktų, tačiau V. jam nieko neatsakė, nes buvo neblaivus. D. pasiėmė nuo stalo automobilio raktus ir jie išėję į kiemą važinėjosi V. automobiliu. Važinėjant įvyko avarija ir jie, palikę automobilį, nunešė atgal V. į butą automobilio raktus (2 tomas, b. l. 42 - 44).

2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. vasario 11 d. apklaustas įtariamuoju D. S. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. su drauge K. Š. užsuko pas V. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Bute be jo ir K. buvo iš matymo pažįstami žmonės – A., A. ir V. Po kiek laiko A., A. ir V. išėjo, o jis su K. liko. V. pradėjo ruoštis miegoti, tada jis jo paklausė, ar jis gali duoti automobilio raktus, sakė, kad nori pasivažinėti jo automobiliu kieme, tačiau V. jam nieko neatsakė ir nuėjo miegoti. Kai V. užmigo, jis iš spintos paėmė automobilio raktus ir kartu su K. išėjo į kiemą, nes norėjo pasivažinėti V. B. automobiliu. Pažįsta V. ir žinojo iš anksčiau, kurioje vietoje jis laiko automobilio raktus. Jis suprato, kad V. B. priklausančio automobilio raktus paėmė ir jam priklausančiu automobiliu važinėjosi be V. leidimo. Po eismo įvykio paėmė automobilio užvedimo raktelius, su K. išlipo iš automobilio bei pabėgo. Raktelius nunešė pas V. B. į butą ir padėjo juos ant lovos šalia V., kuris miegojo (2 tomas, b. l. 136 - 139, 153 - 155).

2018 m. gruodžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. S. patvirtino parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (2 tomas, b. l. 140 - 148).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Automobilio vagystė

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, 2018 m. gruodžio 20 d. apie 11.00 val. į policiją kreipėsi V. B. nurodydamas, kad pavogtas jo automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2018 m. gruodžio 19 d. apie 17.30 val. paliko stovėti (duomenys neskelbtini), namo kieme, įtaria, kad automobilį galėjo pavogti pažįstamas D. S., su kurio 2018 m. gruodžio 19 d. apie 19.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus (1 tomas, b. l. 162 - 167). 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 14 d. apklaustas nukentėjusiuoju V. B. patvirtino nurodytus duomenis, paaiškino, kad su D. S. 2018 m. gruodžio 19 d. vakare pas jį bute buvo K., kaimynas S., A., visi vartojo alkoholį, minėjo D. S., kad neseniai nusipirko automobilį, automobilio raktai buvo padėti spintoje, paskiau jis užmigo, bute pasiliko D. S. ir jo draugė K., kitą dieną ryte nerado automobilio, kilo įtarimas, kad automobilį galėjo pavogti D. S., nes dar 2019 m. gruodžio 17 d. išgertuvių metu prašė pas jį automobilio raktų, jis D. raktų nedavė, nes jis nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo ir buvo neblaivus, 2018 m. gruodžio 19 d. D. neprašė jam priklausančio automobilio (1 tomas, b. l. 178 - 181, 182 - 184, 185 - 188). L. S. P. ir A. B. patvirtino 2018 m. gruodžio 19 d. vakare kartu su D. S. pas V. B. vartoję alkoholį (2 tomas, b. l. 55 - 59).

Kaltinamasis savo kaltę dėl automobilio vagystės pripažino, pripažino, kad nebuvo gavęs V. B. leidimo naudotis automobiliu, o automobilio raktelius paėmė savavališkai, kai V. B. užmigo pavartojęs alkoholio. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir 2018 m. gruodžio 20 d. sulaikytas dėl automobilio vagystės, kuomet paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apie 19.30 val. išgertuvių metu paėmė automobilio raktelius, priklausančius V. B., ir važinėdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkė į kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino (1 tomas, b. l. 162 - 167) bei ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. vasario 11 d. apklaustas įtariamuoju, kuomet nurodė, kad V. jam nieko neatsakė į klausimą, ar gali pasivėžinti automobiliu, kai V. užmigo, iš spintos paėmė automobilio raktus, suprato, kad juos paėmė ir automobiliu važinėjosi be V. leidimo (2 tomas, b. l. 136 - 139, 153 - 155), parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (2 tomas, b. l. 140 - 148). Kaltinamojo parodymai sutampa su 2019 m. spalio 31 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos K. Š. parodymais, kad kai D. prašė V. automobilio raktų, V. jam nieko neatsakė, nes buvo neblaivus, tada D. paėmė nuo stalo automobilio raktus ir jie važinėjosi V. automobiliu (2 tomas, b. l. 42 - 44).

Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad minėtas turtas jam nepriklauso, paėmė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai disponavo, automobilį vairavo, bevairuodamas pateko į eismo įvykį, apgadino pagrobtą bei kitą automobilį. Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis pagrobė automobilį – užvaldė automobilį be jo savininko žinios ir sutikimo. Kaltinamasis buvo įgyjęs galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, tai jis ir darė. Nusikalstama veika yra baigta. Taigi, D. S. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji automobilio vagystės požymiai, todėl jo veika, atsižvelgiant į kvalifikuojantį automobilio pagrobimo požymį, atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Fizinio skausmo sukėlimas A. B.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. spalio 11 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo A. B. pareiškimo apie nusikalstamą veiką pagrindu (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 4 – 6). Nukentėjusysis pareiškime bei 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. spalio 22 d. apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų keturių jaunuolių Santarvės aikštėje, Visagino m., bei buvo pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas, piniginė (1 t b. l. 20 – 24, 72 – 76). 2018 m. spalio 19 d. įtarimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas D. S. (2 tomas, b. l. 98). Nustačius, kad nukentėjusiojo nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą nepasitvirtino, 2018 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu D. S. veika buvo perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B. (2 tomas, b. l. 104), D. S. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2018 m. spalio 24 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad priminė, jog su D. S. susistumdė laiptinėje, kad D. jam sudavė kažkur rankomis į viršutinę kūno dalį ir stipriai pastūmė link išėjimo iš laiptinės, kad jis nuo to griuvo, kas vyko toliau nepamena, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų D. S. dėl to neturi (1 tomas, b. l. 28 - 31). Teisiamojo posėdžio metu tiek prieš pradedant įrodymų tyrimą paklaustas, ar turi prašymų, papildymų, tiek įrodymų tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju A. B. nurodė, kad pretenzijų D. S. neturi, nenori, kad jis būtų teisiamas, kad būtų tęsiamas procesas jo atžvilgiu. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis D. S. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo 2018 m. spalio 10 d. vakare namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, pirmame aukšte, vyko susistumdymas, kad jis sudavė A. ranka į viršutinę krūtinės dalį, tačiau nurodė, kad A. B. per išėjimo duris nestūmė, jis pats išėjo per duris, lauke jie vėl grūmėsi, buvo nukritę ant žemės, iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo parodymus patvirtina pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos liudytojos K. Š. parodymai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, laiptinėje jie mušėsi, pirmas bandė suduoti A. B., tada sudavė D. S.. Nukentėjusiojo A. B. paaiškinimai dėl 2018 m. spalio 10 d. įvykio aplinkybių nuo pat pradžių keitėsi. 2018 m. spalio 11 d. nukentėjusysis kreipėsi į policiją nurodydamas, kad buvo užpultas ir apiplėštas greičiausiai Santarvės aikštėje, Visagino m., keturių jaunuolių, 2018 m. spalio 22 d. patvirtino nurodytas aplinkybes ir tik 2018 m. spalio 24 d. po akistatos su D. S. prisiminė, kad vyko konfliktas tarp jo ir D., kad jam sudavė į krūtinę, stūmė, nuo to jis krito, tačiau nurodė, kad D. S. pretenzijų neturi, šios apklausos metu nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis būtų nurodęs, kad patyrė fizinį skausmą konflikto su D. S. metu. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo labai girtas, tiksliai neatsiminė ir nenurodė aplinkybių nei dėl sudavimo į krūtinę, nei dėl pastūmimo, nei dėl kritimo, nurodė, kad fizinio skausmo nejautė, pakartojo, kad neturi pretenzijų D. S., į policiją kreipėsi tik dėl daiktų, kurie šiuo metu jam yra grąžinti. Asmens apžiūros metu A. B. nustatyti kūno apibrozdinimai, tačiau specialisto išvada sužalojimo požymiai A. B. nėra patvirtinti, D. S. A. B. kūno sužalojimu nekaltinamas, kaltinimas pareikštas tik dėl fizinio skausmo sukėlimo, ką teisiamojo posėdžio metu A. B. paneigė jautęs, ko nebuvo nurodęs ir 2018 m. spalio 24 d. apklausiamas konkrečiai apie D. S. padarytą veiką, o ne apie menamą apiplėšimą miškelyje prie Santarvės aikštės.

Kaltinimą palaikanti prokurorė laikėsi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai – gavus pareiškimą apie BK 180 sraipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik vėliau veika perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi BPK nenumato pareiškimo atsiėmimo, reikalavo tęsti procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad nemano, jog padaryta veika turėtų visuomeninę reikšmę, tačiau ikiteisminis buvo pradėtas teisėtai, todėl D. S. atžvilgiu procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi būti tęsiamas.

Pagal galiojantį BPK dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 167 straipsnio 1 dalis) arba prokuroro reikalavimas, kai tokia veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusio asmens skundo ar teisėto atstovo pareiškimo (BPK 167 straipsnio 2 dalis).Vadinasi, pagal galiojantį baudžiamąjį procesą, reguliuojantį ikiteisminio tyrimo pradžios sąlygas ir pagrindus, nuo 2017 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas neturi pagrindo pradėti tyrimo dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-491/2018), dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. <...> tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-942/2018).

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturėjo nuo momento, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškime nurodytos aplinkybės dėl apiplėšimo Santarvės aištėje 2018 m. spalio 10 d. nepasitvirtino bei buvo nustatyta, kad nurodytą dieną Festivaliog. 3 įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo D. S.. 2018 m. spalio 22 d. apklausiamas dar vis nurodė aplinkybes dėl užpuolimo miškelyje prie Santarvės aikštės, tačiau po 2018 m. spalio 24 d. akistatos su kaltinamuoju davė parodymus apie įvykį su D. S. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jokių pretenzijų D. S. neturintis. Prokuroro reikalavimo D. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B. byloje taip pat nėra, teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad veika neturi visuomeninės reikšmės, reikalavo procesą tęsti tuo pagrindu, kad jis pradėtas teisėtai.

Tokiu būdu, D. S. nuteisimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtų sąlygotas nukentėjusiojo 2018 m. spalio 11 d. pareiškime dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodytomis aplinkybėmis, galimai atitinkančiomis BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau iš esmės skirtingomis nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas prokuroro 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas perkvalifikuoti veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies (pagal 2018 m. spalio 11 d. pareiškime nukentėjusiojo nurodytas) ir kvalifikuoti ją pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. nesant aiškiai išreikštos nukentėjusiojo valios dėl kaltininko persekiojimo ar kai pati veika neturi didesnės visuomeninės reikšmės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje yra nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė (pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą), dėl kurios ikiteisminio tyrimo metu perkvalifikavus D. S. veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, šis baudžiamasis procesas nebegalėjo būti tęsiamas. Todėl D. S. baudžiamasis procesas pagal BK 140 traipsnio 1 dalį nutraukiamas, kadangi nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta). Įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Tadora“, tačiau byloje tokių duomenų nėra (2 tomas, b. l. 78 - 79), turi vieną galiojančią nuobaudą, baustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (2 tomas, b. l. 76 - 77), teistas (2 tomas, b. l. 69 - 75), nevedęs, psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Kaltinamasis teisiamas penktą kartą, yra baustas tiek už smurtinio pobūdžio veikas, tiek už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, iš pataisos įstaigos paleistas 2018 m. birželio 26 d. Tai leistų darytu išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė būtų neefektyvi ir savo tikslų nepasiektų, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis siekia pakeisti savo elgesį, supranta, kad alkoholio vartojimas kelia problemas, nurodė užsikodavęs nuo alkoholio. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, nurodė susitaręs dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nors kaltinamasis jau yra baustas už nusikaltimo padarymą. Tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, nesudaro pagrindo šioje byloje spręsti, kad kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, susijusi su nuteistojo izoliavimu nuo visuomenės.

BK 48 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo skiriami įpareigojimai ar draudimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdams apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, skiria įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui, dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktai, 7 dalis).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, D. S. išbūtas laikiname sulaikyme laikas nuo 2018-10-18 11 val. 30 min. iki 2018-10-19 12 val. 28 min. (2 dienos) (2 t., b. l. 83 – 87).

2018 m. spalio 19 d. nutarimais skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 156 - 158), dokumentų paėmimas (2 tomas, b. l. 159 - 161), 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu skirta kardmojo priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 166 - 168), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) leidimas gyventi Nr. LT7374335, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SD 1101425, išduoti A. B. vardu, vyriška piniginė 2018 spalio 15 d. pakvitavimu (1 tomas, b. l. 81), mobilaus ryšio telefonas „Nokia TA-1032“ su dėklu 2018 m. spalio 24 d. tyrėjo nutarimu (1 tomas, b. l. 108 - 110, 111 - 112), SIM kortelė „Pildyk“ 2018 m. spalio 23 d. tyrėjo nutarimu (1 tomas, b. l. 121 - 123, 124 - 125) grąžinti A. B. vadovaujantis BPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 108 straipsniu;

2) automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 2 d. tyrėjo nutarimu grąžintas V. B., įpareigojant saugoti kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje (2 tomas, b. l. 17 - 19, 20 - 21), vadovaujantis BPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 108 straipsniu;

3) viena kompiuterinė laikmena (CD-R) ir viena kompiuterinė laikmena (DVD-R), kurioje įrašytos liudytojos K. Š. apklausos, pridėtos atskirame voke prie baudžiamosios bylos, paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui arba mokslui, dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. S. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes byloje nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl šios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-10-18 11 val. 30 min. iki 2018-10-19 12 val. 28 min. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompiuterinę laikmeną (CD-R) ir vieną kompiuterinę laikmeną (DVD-R), kurioje įrašytos liudytojos K. Š. apklausos, pridėtas atskiruose vokuose prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti D. S., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė