Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – P. K.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus įgaliotam atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK), galiojusio iki 2017-01-01, 41(3) straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K., būdamas UAB „Ausvija“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido L. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. 2016 m. lapkričio 18 d., apie 13.35 val., Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus vyr.darbo inspektoriai G. K. ir J. V. atliko patikrinimą UAB „Ausvija“, adresu Kauno g. 12, Vilnius, kuomet buvo ir rasta dirbanti L. K.. Pastaroji paaiškino, kad minėtoje įmonėje atlikinėjo praktiką, šiuo metu baiginėja darbus, darbo sutartis su ja nesudaryta, tačiau su darbdaviu sutarta, kad nuo 2016 m. lapkričio 21 d. ji bus oficialiai įdarbinta bendrovėje. Patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad duomenų apie L. K. socialinį draudimą taip pat nėra. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis su L. K. sudaryta jau po VDI atlikto patikrinimo, o būtent 2016 m. lapkričio 21 d.

Tokiu būdu, UAB „Ausvija“ direktorius P. K. neužtikrindamas, kad L. K. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį, bei nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41(3) straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta, jog atvykus į bendrovę darbo inspekcijos specialistams darbo sutarties su L. K. sudaryta nebuvo. Pastaroji bendrovėje iki rugsėjo vidurio atlikinėjo praktiką. Jai patiko darbas, todėl ji ateidavo ir porą dienų dirbo po kelias valandas. Su Lina aptarė galimybę įsidarbinti ir jai toliau dirbti. 2016 m. lapkričio 21 d. sudarė autorinę kūrinio sutartį, sutarė dėl 300 eurų atlygio, atlyginimą sutarta mokėti už grafinius kūrinius, pavieniai kūriniai aptarti nebuvo. Šiuo metu bendrovė „Ausvija“ realiai darbų nevykdo. L. K. dirba pagal darbo sutartį naujai jo vadovaujamoje bendrovėje „Baltijos spalva“. Jo pajamos nedidelės, atlygis apie 400 eurų, turi du mažamečius vaikus, žmona vaiko priežiūros atostogose. Prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir išdėstyti baudos mokėjimą.

Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad bendrovėje „Ausvija“ pernai atlikinėjo praktiką: nuo liepos ir rugsėjo. Baigus praktiką dirbo kitoje vietoje. Paskui P. (K.) prašė užbaigti vieną darbą, kurį buvo pradėjusi daryti praktikos metu. Patikrinimo dienai darbo sutarties su ja sudaryta nebuvo, nors ir aptarė su direktoriumi galimybę toliau dirbti. Arba P. darbą duodavo, arba klientai, užsakovai. Teko betarpiškai bendrauti su užsakovais. Iki Darbo inspekcijos atėjimo dirbo savaitė laiko. P. sakė, kad nori atidaryti naują įmonę, todėl nenori jos įdarbinti ir paskui atleisti. Patikrinimo dienai nebuvo nei darbo sutarties, nei autorinės sutarties. Autorinė sutartis buvo sudaryta jau po patikrinimo. Šiuo metu dirba kitoje P. K. vadovaujamojoje bendrovėje „Baltijos spalva“ pagal darbo sutartį.

Teismas, išklausęs P. K., liudytoją L. K., įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad P. K. kaltė dėl jam protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. LR DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš keturių požymių – tarp jų: darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Kaip minėta Lietuvos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr.N 442-1178/2012). Vadovaujantis LR DK 99 str. 6 d., darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

2016 m. gruodžio 13d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr.NDA 0801-1109 konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 18 d. vykusio UAB „Ausvija“ , adresu Kauno gt.12, Vilnius, patikrinimo metu rasta dirbanti L. K.. Iš rašytinio L. K. paaiškinimo patikrinimo dieną matyti, kad ji bendrovėje atliko praktiką, o šiuo metu ateina du kartus per savaitę užbaigti nebaigtų darbų, darbo sutarties nėra sudariusi, nors su P. K. būsimo darbo sąlygos aptartos (b.l.3). Teritoriniam Sodros skyriui apie jos įdarbinimą pranešta nebuvo. Ji atliko maketavimo, bendravimo su klientais, užsakovais darbus.

Rašytiniame paaiškinime 2016-11-22 P. K. nurodė, kad „L. K. atliko praktiką ir buvo pakviesta įsidarbinti, prieš įdarbinant norėjo užbaigti maketus“...“nuo lapkričio 21 d. su Lina buvo sudaryta autorinė sutartis. Laisvu darbo grafiku“ (b.l.8).

Rašytiniame paaiškinime 2016-12-02 L. K. nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 21 d. dirbo pagal darbo sutartį, 4 valandas per dieną, su vadovu sutartas 300 eurų atlyginimas (b.l.9).

L. K. po atliktos mokymo praktikos bendrovėje atliko faktines darbo funkcijas, vadinasi jos darbui buvo būdingi Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, todėl turėjo būti sudaroma darbo sutartis pagal bendrąsias taisykles, jeigu specialūs mokymąsi reglamentuojantys įstatymai nenumato išimčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-2066-07, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-315-290/2015).

Tokiu būdu patikrinimo dieną L. K. dirbo realiai, su direktoriaus žinia, darbas buvo atliekamas bendrovės naudai, tačiau nepasirašius su ja darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą ir socialinį draudimą VSDFV – t.y. L. K. darbas atitiko nelegalaus darbo požymius.

Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad P. K. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 43(1) str. 1 d.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (buvo leista dirbti vienam asmeniui nepranešus Sodrai), į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už šios rūšies pažeidimus. P. K. atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės prisipažino pažeidimo faktines aplinkybes ir gailisi, operatyviai buvo pašalintos padaryto pažeidimo pasekmės. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. P. K. gaunamas atlyginimas nedidelis. Turi du mažamečius vaikus, žmona yra vaiko priežiūros atostogose. Turtinė padėtis sunki. Skirtina įstatymo numatyta minimali bauda. P. K. prašymas tenkintinas, baudos mokėjimas išdėstytinas 20 mėnesių terminui.

P. K. veiksmai į Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. (nelegalus darbas) neperkvalifikuojami, kadangi už padarytą veiką ANK numato griežtesnę atsakomybę: ATPK 41(3) str. 1 d. sankcija numato baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 str. 1 d. – tiesiog baudą nuo 1000 iki 5000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už vieno asmens nelegalų darbą, jo atžvilgiu yra palankesnė ATPK 41(3) str. 1 d. redakcija.

Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 41(3) str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

P. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d., ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių terminui, įpareigojant P. K. kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 43,40 Eur baudą valstybės naudai iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6401 arba į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16063954040.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.