- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-667-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21371-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- M., M. S.
- Nukentėjusysis
- D. B., M. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas M. A. atžvilgiu) ir jam paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas D. B. atžvilgiu) ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. S. paskirta subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš M. S. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. A. gydymą - 80,04 Eur, už nukentėjusiojo D. B. gydymą - 671,29 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui už nukentėjusiajam M. A. išmokėtą valstybinio socialinio draudimo išmoką - 61,56 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su E. P. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas asmeniui mirus), 2015 m. balandžio 11 d., apie 22.00 val., netoli UAB „P.“ prekybos centro „I. L.“, prie netoliese esančio miškelio, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros pusės prie M. A., su metaline grandine ne mažiau 5 kartų sudavė pastarajam per galvą ir veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. A. poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje su muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje, dešinės akies vokuose ir kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kas yra vertinama nežymu sveikatos sutrikdymu, dėl ko M. A. nugriuvo ant žemės ir, pastarajam praradus sąmonę, pavogė prie kelnių diržo pritvirtintą dėklą su mobiliojo ryšio telefonu Samsung Trend Lite S7390 Black, IMEI: 358538062202772 su jame buvusia OMNITEL SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 70 eurų vertės, ir butelį vyno „Cento“, 5 eurų vertės. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam D. B. į nosies sritį, galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atėmęs nukentėjusiajam D. B. galimybę priešintis, pagrobė D. B. priklausančius 7 eurus ir materialinės vertės neturinčią viešojo transporto kortelę, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešąją tvarką, tai yra ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas iš chuliganiškų paskatų, stumdė nukentėjusįjį D. B., sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiu pastarajam į galvą, nugarą, dėl ko padarė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinės plaštakos V-e piršte, kairės pėdos III-e piršte. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, civilinius ieškinius atmesti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminių materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai taikė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Visų šių teisės normų pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Teismas nesilaikė pareigos objektyviai išnagrinėti bylą, nenagrinėdamas visų byloje esančių įrodymų, nevertindamas jų viseto, o padarydamas išvadas tik iš pavienių įrodymų, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje yra esminių prieštaravimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Įrodymai, kurie paneigia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir turi reikšmės išspręsti bylą teisingai, rinkti nebuvo, o tai prieštarauja nešališkumo ir proporcingumo principams bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 20 straipsnio nuostatoms.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl pirmo kaltinimo epizodo nuteistasis prisipažino ir prašė teismo patvirtinti taikos sutartį, sudarytą su M. A., tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių taikos sutarties nepatvirtino. Pasisakant dėl kitų epizodų, apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kokius priešingus teisei veiksmus padarė M. S.. Pirmosios instancijos teismas besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiojo D. B. pozicija ir visiškai atmetė jo poziciją, nors konflikto tarp jų nebuvo. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. B. nurodė, kad neatpažįsta prieš jį smurtavusio asmens, kitą kartą nurodė, kad smurtą prieš jį panaudojo būtent M. S.. Toks nukentėjusiojo elgesys yra nesuprantamas, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo išsamūs ir nuoseklūs. Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. B. sumušė nepažįstami asmenys, t. y. nenurodytas asmuo, padaręs veiką. Jokių kitų nuteistojo kaltės įrodymų nėra. Liudytojas I. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d., kai buvo sumuštas D. B., pastarasis sakė, jog jį sumušė trys vyrai, nors kitur figūruoja keturi, vaizdo įraše, parodytame D. B., jis M. S. nematė, nežino, kodėl apklausos protokole parašyta, kad jis nuteistąjį atpažino. Esant šiems prieštaravimams, teismas turėjo visas abejones aiškinti nuteistojo naudai, ko nepadarė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.
7. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas papildomai prašė švelninti paskirtas bausmes, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
10. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais ar nuteistojo interesų neatitinkančių sprendimų priėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti priimtas atlikus tiesioginį žodinį įrodymų tyrimą teisme, įvertinus visus iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, padarytos išvados turi būti logiškai susijusios su tiriant ir vertinant įrodymus gautais duomenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius ir M. S. pagrįstai pripažino kaltu, panaudojant fizinį smurtą pagrobus svetimą, M. A. ir D. B. priklausantį, turtą bei pažeidus viešąją tvarką. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiųjų ir eksperto parodymai, nukentėjusiųjų pareiškimai, tarnybiniai pranešimai, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos protokolai, specialistų išvados, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
11. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje nėra taikos sutarties instituto, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nukentėjusiojo M. A. ir nuteistojo M. S. susitaikymo sutartį (t. 3, b. l. 55) įvertino BK 38 straipsnio kontekste ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą tinkamai motyvavo, nurodydamas, kad nuteistasis per gana neilgą laikotarpį (nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d.) padarė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų analogiškos, taip pat teismas įvertino ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikaltimai smurtiniai, padaryti iš chuliganiškų paskatų, taip pat pagrobtas ir svetimas turtas), kaltinamojo asmenybę ir kitus jo padarytus teisės pažeidimus (praeityje teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą bei nedidelį chuliganizmą). Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis M. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra būtinu pagrindu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui.
12. Vertinant nukentėjusiojo D. B. poziciją, pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu D. B. išsamiai papasakojo 2015 m. rugpjūčio 13 d. įvykio aplinkybes, nurodė, kad jį sumušė du ar trys nepažįstami vaikinai, apie 25 metų amžiaus, vienas buvo apie 170 cm ūgio, kitas aukštesnis, o į trečią neatkreipė dėmesio, atpažinti galėtų (t. 1, b. l. 73). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis iš veido bruožų ir plaukų atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2015 m. rugpjūčio 13 d. jį sumušė, apiplėšė ir įmetė į tvenkinį (t. 1, b. l. 85-87). 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškime D. B. nurodė, kad tarp jį 2015 m. rugsėjo 21 d. sumušusių vaikinų buvo ir tas, kuris jį sumušė ir apiplėšė 2015 m. rugpjūčio 13 d. (t. 1, b. l. 64). Apklausos metu D. B. nurodė, kad ir 2015 m. rugpjūčio 13 d., ir 2015 m. rugsėjo 21 d., be kitų asmenų, prieš jį smurtavo tas pats vaikinas su raudonu skruostu (t. 1, b. l. 123-124). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis iš veido bruožų ir šukuosenos atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2015 m. rugsėjo 21 d. jį užpuolė ir sumušė (t. 1, b. l. 68-70). 2016 m. birželio 21 d. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. B. išsamiai papasakojo tiek 2015 m. rugpjūčio 13 d., tiek 2015 m. rugsėjo 21 d. įvykių aplinkybes, nurodė, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko M. S. (vaikinas su raudonu skruostu) (t. 1, b. l. 90-91). Tą pačią dieną D. B. dar kartą iš veido bruožų, veido ir nosies formos, kūno sudėjimo atpažino M. S. kaip asmenį 2015 m. rugpjūčio 13 d. jį sumušusį prie tvenkinio (t. 1, b. l. 92-93). 2016 m. lapkričio 2 d. vykusios akistatos metu D. B., gyvai matydamas M. S., jį atpažino (t. 2, b. l. 64-65). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes, vėl atpažino M. S. kaip prieš jį smurtavusį asmenį (t. 3, b. l. 21-23). Nukentėjusiojo parodymai sutampa ir su jo rašytiniais paaiškinimais ir fotonuotraukomis, pateiktais pirmosios instancijos teismui (t. 3, b. l. 46-54). Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad prekybos centro „I.“ apsaugos darbuotojas I. Č. 2015 m. rugsėjo 21 d. iš karto po įvykio D. B. parodė apsaugos kameromis nufilmuotą 2015 m. rugpjūčio 26 d. vaizdo įrašą, kuriame D. B. atpažino ir jį 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. mušusį asmenį (t. 1, b. l. 65). Kad apsaugos darbuotojo pateiktame vaizdo įraše matė labai panašų vyrą į jį užpuolusį, D. B. patvirtino apklausų metu (t. 1, b. l. 123, t. 3, b. l. 94). Apeliaciniame skunde cituojamuose liudytojo I. Č. parodymuose, kur jis nurodo, kad D. B. vaizdo įraše M. S. neatpažino, kalbama ne apie tą patį vaizdo įrašą. Iš teisminio nagrinėjimo metu vykusių apklausų matyti, kad nukentėjusiajam prekybos centre „I.“ apsaugos darbuotojas rodė kelis vaizdo įrašus – viename iš jų M. S. nebuvo, kitame, kuriame buvo užfiksuotas vaikinas su mergina prie alkoholio skyriaus, D. B. atpažino M. S. (t. 3, b. l. 92-95).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo D. B. parodymus laiko išsamiais ir nuosekliais, jie sutampa tiek tarpusavyje, tiek yra patvirtinami kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis ne vieną kartą atpažino M. S. kaip asmenį, kuris prieš jį smurtavo 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d., nurodė, pagal ką jis šį asmenį atpažįsta. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo parodymus ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus patikimais ir jais vadovavosi. Vertinant liudytojo I. Č. parodymus, darytina išvada, kad juose nėra esminių prieštaravimų, trukdančių tinkamai išnagrinėti bylą. Apeliaciniame skunde pateikiama subjektyvi šių parodymų interpretacija. Be to, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai kitų M. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
14. Tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 2 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 130-131) skiltyje „įvykio aplinkybės“ užfiksuota, kad D. B. nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. jį sumušė nepažįstami asmenys, nereiškia, kad jis tarp tų asmenų neatpažino M. S., kuris jį buvo užpuolęs ir anksčiau. Nukentėjusysis nuteistojo iki įvykių nepažinojo, jo nuotrauką buvo matęs tik atpažinimo metu, vardo ir pavardės nežinojo, todėl natūralu, kad specialistui nurodė, kad prieš jį smurtavo nepažįstami asmenys.
15. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. B. panaudojo ir jam priklausantį turtą pagrobė, be kita ko, ir M. S.. Taip pat būtent šis asmuo 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas iš chuliganiškų paskatų, smurtavo prieš D. B. ir taip pažeidė viešąją tvarką. Tokie M. S. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius.
16. Pasisakant dėl nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, ankstesnį teistumą) ir pagrįstai nusprendė M. S. skirti bausmes, mažesnes už straipsnio sankcijose numatytus bausmių vidurkius, taip pat pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti. Tokiu būdu, tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis M. A. susitaikė, nukentėjusiajam yra atlyginta padaryta žala, teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau nėra pagrindas dar labiau švelninti jo teisinę padėtį. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. (M.) S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.