- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2YT-31267-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Šis juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motinos mama (senelė) A. Č.. Po pastarosios mirties atsirado palikimas, kurį sudaro butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat pareiškėjo senelės asmeniniai daiktai: indai, drabužiai, avalynė bei kitos buitinės smulkmenos. Palikėja A. Č. turėjo du vaikus – L. R. (pareiškėjo motiną), kuri mirė (duomenys neskelbtini)ir V. Č. (V. Č.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina mirė anksčiau nei palikėja, todėl pareiškėjas, būdamas mirusios L. R. sūnus bei A. Č. vaikaitis, yra mirusiosios senelės palikimo paveldėtojas, kadangi V. Č. palikimo nepriėmė, palikimu nesirūpino. V. Č. mirė išsituokęs ir vaikų neturėjo. Pareiškėjas rūpinosi senele bei jai priklausančiu turtu. Pareiškėjas su savo žmona bei palikėja gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai, pareiškėjas ir toliau minėtame bute gyvena. Pažymi, kad rūpinosi ir rūpinasi šiuo turtu kaip savo – atliko būsto remontą, moka komunalinius mokesčius, todėl palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti turtą.
Atsiliepimas
Pareiškimas, teismo pranešimas atsiliepimams pateikti suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas įteikti 2016-08-01 (b. l. 50). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 42-43).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių gimimo liudijimų bei asmens tapatybės kortelės duomenų (b. l. 8-11, 15) nustatyta, jog pareiškėjas R. R. yra palikėjos A. Č. vaikaitis. Byloje pateikti mirties liudijimai rodo, kad pareiškėjo senelė (palikėja) ir jos vaikai - L. R. (pareiškėjo motina) ir V. Č. yra mirę (b. l. 16-18). L. R. be pareiškėjo kitų vaikų neturėjo (b. l. 40). V. Č. mirė ištuokoje ir vaikų neturėjo (b. l. 6). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. Č. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 str. 3 d., b. l. 52). Iš byloje esančio 2016-03-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausė palikėjai A. Č. (b. l. 21). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po senelės mirties visą laiką minėtą butą prižiūrėjo – remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 23-35). Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 7).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus A. Č. pareiškėjas ir toliau aukščiau minėtą butą valdė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po senelės (A. Č.) mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausiusį butą su rūsiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas po palikėjos A. Č. mirties turtą – butą su rūsiu – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 5.12 str.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl R. R. po A. Č. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą pastarosios palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Lietuvos A. T. išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos A. T. 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.