Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai N. M. ir institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės globotinės vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 27).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Globėja nesitikėjo, kad pensijų fonde buvo kaupiamos lėšos. Ji tinkamai atlieka savo funkcijas. Pateiktoje išvadoje (b. l. 23-24) institucija nurodė, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį D. L. praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, pažeistų nepilnametės interesus. Tai, kad vaiko globėja, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo (teisės paveldėti praradimo).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012-01-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės D. L. vardu priimti jo motinos Ž. M., mirusios 2017-07-19 (b. l. 8), palikimą, atsiradusį po jo mirties, baigėsi 2017-10-19 ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-950 „Dėl laikinosios globos nustatymo D. L.“, nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta N. M., nustatyta globos vieta (duomenys neskelbtini), paskirta vaiko globos (rūpybos) išmoka (b. l. 9). Ž. M. 2015-08-27 buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB banke (b. l. 11). 2017-11-06 „Swedbank“ AB duomenimis Ž. M. „PF PENSIJA 4“ portfelio vertė sudaro 656,44 Eur (b. l. 12). Iš byloje esančių Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro 2017-11-06 nutarimo „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ matyti, jog notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti po Ž. M. mirties, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10).

Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių aplinkybių, pripažįsta svarbiomis. Pareiškėja paaiškino, kad D. L. motina vedė netinkamą gyvenimo būdą, pastovaus darbo neturėjo, dirbdavo tik atsitiktinius nelegalius darbus, jokio turto neįgijo. Buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Anūkę praktiškai augino pati, buvo sunkus periodas, T. L. išlaikymo neteikė. Žinojo, kad Ž. M. jokio nekilnojamojo ir privalomai registruotino turto neturi. Tik darant remontą, pradėjusi naikinti (plėšyti) dokumentus pastebėjo, kad vienas dokumentas vadinosi pensijų kaupimo sutartis. Jau suplėšytą minėtą dokumentą suklijavo, nuėjo į banką sužinojo, kad Ž. M. yra sukaupusi lėšų, tuomet kreipėsi į notarę.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str., 5.57 str.), nes tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 str.) ir nepilnametės globotinės interesus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (18 dienų) nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl vaiko nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų nėra registruota, nėra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 14). Institucija, teikianti išvadą byloje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymas visiškai atitinka vaiko interesus (b. l. 23-24). Byloje duomenų apie palikėjos turtą nėra. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad dėl jokių palikėjos piniginių prievolių niekas nesikreipė. Pareiškėja nurodė, kad palikėja buvo pareiškėjos dukra ir kartu su ja gyveno. Pareiškėjai žinoma, kad Ž. M. jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (be pensijų kaupimo lėšų) bei skolų neturėjo (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei pareiškėjai N. M. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu be antstolio sudaryto turto apyrašo po palikėjos Ž. M. mirties (CK 5.50 straipsnis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti jos nepilnametės globotinės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, po jos motinos Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), trims (3) mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės globotinės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), be antstolio sudaryto turto apyrašo.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.