Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

P. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti 2 metus, konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2023 m. birželio 6 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu su žmona R. Ū. panaudojo fizinį smurtą prieš R. Ū., t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka griebė R. Ū. už kairės rankos, suko į įvairias puses, po ko paėmė už kairės rankos pirštų ir juos pradėjo išsukinėti, tokiu būdu nukentėjusiajai R. Ū. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais P. Ū. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 7 d. įtariamuoju apklaustas P. Ū. parodė, kad kuo yra įtariamas, pilnai supranta, prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą išdėstytų aplinkybių. Jo psichinė sveikata gera, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre nesigydė. Alkoholį vartoja retai, narkotinių medžiagų nevartoja. Dėl pranešime apie įtarimą nurodyto įvykio gali paaiškinti, kad tarp jo ir žmonos R. Ū. konfliktas tęsiasi jau apie savaitę laiko, ji jam priekaištauja, kad neva jis bendrauja su kitomis moterimis, tačiau jis iš darbo grįžta tiesiai namo, daugiau niekur neina, todėl jos tokie kaltinimai nėra pagrįsti. 2023 m. birželio 5 d. jie su žmona vakare susipyko, 2023 m. birželio 6 d. jis išėjo į darbą, o po darbo grįžo namo išgėręs, dėl to ant jo žmona supyko. Po to tarp jų namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, jis buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, todėl tikrai gali būti, kad paėmė jai stipriai už rankos, gal pasuko jos ranką, to neneigia, tačiau tikslios įvykių sekos neprisimena. Po įvykio jis nuėjo miegoti, ir tikriausiai tuo metu žmona iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavę jį pakėlė iš lovos ir nusivežė į areštinę. Gailisi dėl šio konflikto, nenorėjo sužaloti žmonos, tikisi su ja susitaikyti ir atsiprašyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 29 d. įtariamuoju apklaustas P. Ū. parodė, kad pilnai supranta, prisipažįsta dėl pranešime apie įtarimą išdėstytų aplinkybių. Jo psichinė sveikata gera, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre nesigydė. Alkoholį vartoja retai, narkotinių medžiagų nevartoja. Dėl pranešime apie įtarimą nurodyto įvykio gali paaiškinti, kad 2023 m. birželio 5 d. tarp jo ir žmonos R. Ū. vakare įvyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, jis buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. 2023 m. birželio 6 d. išėjo į darbą, o po darbo grįžo namo išgėręs, dėl to ant jo žmona vėl supyko, tada tarp jų su žmona vėl kilo konfliktas, tai buvo apie 14 val. Tada konflikto metu jis paėmė jai stipriai už rankos, pasuko jos ranką, to neneigia, tačiau tikslios įvykių sekos neprisimena, taip pat negali pasakyti, kuria ranka sugriebė jai už rankos. Po įvykio nuėjo miegoti ir tikriausiai tuo metu žmona iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavę jį pakėlė iš lovos ir nusivežė į areštinę. Nori patikslinti, kad ranką žmonai pasuko 2023 m. birželio 6 d., tą pačią dieną, kada jį ir išvežė į areštinę. Jo žmona apklausoje nurodė, kad įvykis buvo 2023 m. birželio 5 d., tikriausiai dėl patirto streso sumaišė dieną, kadangi birželio 5 d. taip pat buvo susipykę. Gailisi dėl šio konflikto, nenorėjo sužaloti žmonos, tikisi su ja susitaikyti ir atsiprašyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 7 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. Ū. parodė, kad su sutuoktiniu P. Ū. kartu gyvena 41 metus, bute adresu (duomenys neskelbtini), šis butas registruotas jos vardu. 2023 m. birželio 5 d. apie 14 val., tiksliai laiko nepamena, į namus grįžo neblaivus jos sutuoktinis, kuris namuose pradėjo ieškoti pinigų, neradęs užsipuolė ją, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, priekaištauti, kad ji paėmė jo pinigus. Tuo metu, kai ji buvo virtuvėje, P. Ū. sugriebė jai už dešinės rankos pirštų, pradėjo juos laužti į išorę, tuo jai jis sukėlė fizinį skausmą, todėl ji išbėgo į laiptinę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad mušasi sutuoktinis. Darbuotojai jai patarė laukti laiptinėje, kol atvyks policijos pareigūnai. Maždaug po 15 min. atvyko policijos pareigūnai, su kuriais užėjo į butą. Sutuoktinis jau buvo nusirengęs ir atsigulęs į lovą. Policijos pareigūnai jos sutuoktinį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Sutuoktinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, 2023 m. birželio 4 d. vakare apie 18 val., tiksliai laiko nepamena, namuose neblaivus jos sutuoktinis ją užsipuolė dėl nepagrįsto pavydo, kai ji buvo koridoriuje, jis jai sugriebė rankomis už kairės rankos alkūnės ir ją užlaužė už nugaros, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą peties srityje, kai pradėjo šaukti, jis ją paleido ir nuėjo į kambarį. Po šio įvykio į policiją nesikreipė. Dėl šio įvykio su pareiškimu į policiją nesikreips, civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 4 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji R. Ū. parodė, kad parodymus davė ankstesnėje apklausoje, tačiau ankstesnėje apklausoje nurodė, kad smurtą patyrė 2023 m. birželio 5 d. ir jai buvo užlaužta bei pasukta dešinė ranka, tačiau buvo susijaudinusi ir sumaišė aplinkybes. Nori patikslinti, kad 2023 m. birželio 6 d. apie 14 val. į namus grįžo neblaivus sutuoktinis P. Ū., kuris namuose pradėjo ieškoti pinigų, neradęs užsipuolė ją, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, priekaištauti, kad ji paėmė jo pinigus. Tuo metu, kai ji buvo virtuvėje, P. Ū. sugriebė jai už kairės rankos pirštų, pradėjo juos laužti į išorę, sukinėti jos ranką, ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, išbėgo į laiptinę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad mušasi sutuoktinis. Kuomet pareigūnai atvyko, jie išsivežė vyrą į areštinę. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, pagalba reikalinga nebuvo, jokio civilinio ieškinio ar kitų pretenzijų nereiškia.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. Z. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. birželio 6 d. apie 15.03 val. patruliuojant su Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. K. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo, jog Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), agresyvus sutuoktinis P. Ū., (duomenys neskelbtini) metų, stumdo, muša. Vaikų nėra. Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) nereikalinga. Pranešėja laiptinėje, baiminasi dėl savo saugumo. Teigė, kad vyras turi namuose daug peilių, laukia. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja R. Ū., kuri buvo išsigandusi, drebėjo, teigė, kad jos sutuoktinis P. Ū. yra neblaivus, grasina jai susidorojimu. Ant moters kairės rankos pastebėjo kraujosruvą, teigė, kad tai padarė jos vyras. Moteris dar skundėsi kairės rankos peties skausmu, taip pat kairės rankos pirštų skausmais, nes vakar grįžęs neblaivus jos vyras pradėjo žodiškai konfliktuoti su ja, taip pat pradėjo jai laužyti kairiąją ranką bei kairės rankos pirštus. Moteris kategoriškai atsisakė teikti parodymus ir rašyti pareiškimą dėl vyro, teigė, kad jo gaila ir nenori teikti parodymų prieš jį. Užėjus į butą kambaryje gulėjo jos vyras P. Ū., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, vyras buvo neadekvatus, nuolat vartojo necenzūrinius žodžius ant moters, grasino, kad grįžęs susidoros su ja. Vakar moteris policijos nekvietė, bet šiandien, kai pamatė, kad vyras vėl grįžo neblaivus į namus, paskambino ir prašė pagalbos, nes bijojo, kad vyras smurtaus, nes grįžęs grasino, taip pat ją keikė necenzūriniais žodžiais. Moteris GMP pagalbos atsisakė. Moteriai patikrinus blaivumą, nustatyta 0,00 promilės, vyrą patikrinus, nustatyta 1,85 promilių neblaivumas. Moteris GMP pagalbos atsisakė, vyras sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas 15.40 val., pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. Z. surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Iš 2023 m. birželio 6 d. pateiktų alkotesterio kvitų matyti, kad R. Ū. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451, nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, P. Ū. patikrinus neblaivumą nustatyta – 1,85 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1886840, galioja iki 2023 m. liepos 9 d.

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 6 d. 15.02 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. Ū. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), agresyvus sutuoktinis P. Ū., (duomenys neskelbtini) amžiaus, stumdo, muša. Vaikų nėra. GMP nereikalinga. Pranešėja laiptinėje, baiminasi dėl savo saugumo. Teigė, kad vyras turi namuose daug peilių. Laukia.

Iš 2023 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas „BODY“ kameros įrašas pavadinimu „PSS-20230606-151819UTC+0300 – kopija“, vaizdo įrašo trukmė 15.43 min. Atidarius įrašą matoma, kaip du pareigūnai, vyras ir moteris eina į laiptinę, lipant laiptais juos pasitinka moteris, kuri yra tamsių surištų plaukų, apsirengusi rožinės spalvos suknelę, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Moteris pareigūnus palydi į butą, jie paklausia, kur yra vyras. Vienas iš pareigūnų paklausia moters, ar tai yra jos sugyventinis, ji atsako, kad vyras. Visi įeina į butą, pareigūnas klausia moters, ar vyras yra nepageidaujamas, matoma, kad moteris susigraudinusi. Matoma, kaip kitas pareigūnas nueina į priešais esantį kambarį, kur ant lovos guli vyras, jį kalbina. Kol vienas pareigūnas bendrauja su gulinčiu vyru, moteris kito pareigūno prašo išvežti vyrą. Tuomet du pareigūnai nueina prie vyro, sako jam, kad yra nepageidaujamas, liepia keltis. Vyras atsikelia, klausia, ką jis padarė, moteris jam atsako, kad smurtavo. Pareigūnas klausia, ar moteris pajuto fizinį skausmą, ji teigia, kad jai ir dabar skauda, pareigūnui paklausus, kaip pajuto fizinį skausmą, moteris atsako, kad užlaužė jai ranką, ir parodo veiksmą, kuris buvo atliktas. Po to pareigūnas liepia vyrui rengtis, kadangi bus išvežtas į areštinę, vyras atrodo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai sutrikę, vyras vis kartoja, kad pareigūnas gaus į „snukį“. Girdima, kaip kitas pareigūnas klausia moters, kur įvyko įvykis, ji atsako, kad virtuvėje. Girdima, kaip moteris kalba su pareigūnu, o vyras tuo tarpu šaukia ant moters, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas vyrui pasako, kad jis bus sulaikytas iki rytojaus. Vyras toliau rengiasi, vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas „BODY“ kameros įrašas pavadinimu „PSS-20230606-153529UTC+0300“, vaizdo įrašo trukmė 01 min. 14 sek. Atidarius įrašą matoma, kaip pareigūnai su vyru išeina iš buto, leidžiasi laiptais žemyn į lauką, lauke vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas „BODY“ kameros įrašas pavadinimu „PSS-20230606-153653UTC+0300“ vaizdo įrašo trukmė 01 min. 40 sek. Atidarius įrašą matoma kaip pareigūnas kalba su vyru, matoma, kaip pareigūnas vyro prašo eiti iki automobilio pasitikrinti blaivumą, vyras įpučia į alkoholio kiekio matuoklį, kiek asmuo įpūtė, nėra matoma, įpūtęs jis toliau keikia moterį, sako, kad ją papjaus. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. Ū. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios R. Ū. parodymai, policijos įvykių registracijos kortelės duomenys, pareigūnų tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo P. Ū. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. birželio 6 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus žodinio konflikto metu su žmona R. Ū. panaudojo fizinį smurtą prieš R. Ū., t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka griebė R. Ū. už kairės rankos, suko į įvairias puses, po ko paėmė už kairės rankos pirštų ir juos pradėjo išsukinėti, tokiu būdu nukentėjusiajai R. Ū. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę P. Ū., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo P. Ū. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. Ū. – brandaus amžiaus, vedęs, šiuo metu niekur nedirbantis, teistas už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam P. Ū. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 6 mėnesiai laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimą, kuris padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. Ū. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.

Pažymėtina, jog kaltinamasis P. Ū. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, P. Ū. į skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 6 d. 17.18 val. iki 2023 m. birželio 7 d. 14.05 val. (viena diena) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Ū. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, įpareigoti P. Ū. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, P. Ū. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. Ū. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 6 d. 17.18 val. iki 2023 m. birželio 7 d. 14.05 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. Ū. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti P. Ū., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti P. Ū., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.