Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariate buvo gautas K. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023-12-16 apie 10.15 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), V. L. užpuolė jį (K. G.), tąsė už kuprinės ir drabužių, buvo apribota jo judėjimo laisvė, jis buvo prispaustas prie apledijusio šaligatvio, tuo sukeliant pavojų jo sveikatai ir pažeidžiant orumą bei sukeliant neigiamus psichologinius išgyvenimus.

2. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025-02-07 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį nutraukta, Institucijai nustačius, kad V. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas K. G. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tiek Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuria netenkinus pareiškėjo skundo, minėtas Institucijos nutarimas paliktas galioti.

7. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos nutarimo, tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje ir konstatuoja, kad Institucijos 2025-02-07 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį, nutraukta pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, remiantis vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. G. apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

9. ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. šios teisės normos esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų nustatytos teisės realizavimo tvarkos pažeidimas taip pat turi atitikti pavojingumo kriterijų (būti pavojingas). Tačiau negali būti formuojama tokia praktika, kad įvykus incidentui, konkrečiai ne dėl asmens neteisėtų veiksmų, o būtent dėl asmens pilietiškumo siekiant sulaikyti asmenį galimai padariusį teisės pažeidimą, t. y. asmeniui suklydus dėl sąžiningos klaidos, tokie asmens veiksmai būtų kriminalizuojami kaltinant jį savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitiktų ir baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-357/2014, 2K-470/2014 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad dėl to paties įvykio, įvykusio 2024-12-16 parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ikiteisminis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, kuris buvo nutrauktas prokuroro 2024-04-17 nutarimu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro nutarimu, pastarasis ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024-06-20 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Klaipėdos apygardos teismo 2024-07-19 nutartimi, kurioje konstatuota, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą, įvertintos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, o padarytos išvados dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paremtos duomenų visuma. Be to, dėl to paties įvykio, pareiškėjas K. G. 2024-07-21 kreipėsi į (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 294 straipsnį, tačiau vyresniosios tyrėjos 2024-08-12 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavusi, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, kada baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, tai yra, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas prokurorės nutarimu, pastarasis ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024-09-10 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Klaipėdos apygardos teismo 2024-10-07 nutartimi. Šioje nutartyje konstatuota, kad aukštesnysis prokuroras 2024-05-21 nutarimu, sutikdamas, jog prokuroro 2024-04-17 nutarimu pagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir atmesdamas pareiškėjo K. G. skundą, išsamiai išanalizavo bei aptarė išskirtinai ir BK 294 straipsnio 1 dalies dispoziciją bei padarė išvadą, jog V. L. veiksmuose nėra ir BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl nėra jokio pagrindo pradėti baudžiamojo persekiojimo. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad prokuroro 2024-04-17 nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl vyresnioji tyrėja 2024-08-12 nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnį, konstatavusi, kad yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė.

11. Taigi, remdamasis byloje esančiais duomenimis, apylinkės teismas (o taip pat ir Institucija, priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. G. siekia V. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, dėl to paties įvykio, įvykusio 2024-12-16 parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl kurio V. L. atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje yra minimi kiti procesiniai sprendimai, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu dėl fizinio skausmo sukėlimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad juose išsamiai yra išspręstas savavaldžiavimo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais. Pažymėtina, jog iš pirmiau aptartų procesinių sprendimų, priimtų ikiteisminio tyrimo metu, turinio matyti, kad šiuose procesiniuose sprendimuose buvo įvertintos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, be kita ko, buvo įvertintos aplinkybės ir dėl BK 294 straipsnio. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (BPK 214 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnį buvo atsisakyta pradėti, nustačius, kad yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, šie ikiteisminio tyrimo subjektų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo duomenų ir apie administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju incidentas įvyko ne dėl V. L. neteisėtų veiksmų, o dėl V. L. pilietiškumo siekiant sulaikyti galimai vagystę įvykdžiusį asmenį iki kol atvyks policijos pareigūnai, kai jis turėjo pagrindą manyti, kad galbūt yra padarytas teisės pažeidimas, todėl ir pasirinkti atitinkamą elgesio variantą, kuris buvo adekvatus susidariusios situacijos (jos neaiškumo) pobūdžiui, ir šioje situacijoje buvo suklysta būtent dėl sąžiningos klaidos. Taigi apylinkės teismo priimtas sprendimas palikti galioti Institucijos 2025-02-07 nutarimą pripažįstamas teisingu, kadangi V. L. veika iš tiesų neatitinka savavaldžiavimo požymių.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau padarytos išvados nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde minimame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje padaryta išvada. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 518 straipsnį, o ne dėl baudžiamosios atčsakomybės taikymo pagal BK 294 straipsnyje. Pažymėtina, kad tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, nesivadovautina vien tik kaltininko subjektyviu gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimu, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. L. veiksmai (asmens (pareiškėjo K. G.) sustabdymas ir laikymas) po to, kai pastarasis pamatė, jog prie parduotuvės buvo pastumta moteris, dėvinti parduotuvės aprangą, bei suvokus, kad ji turi komunikacijos sutrikimą ir, kad galimai yra padarytas teisės pažeidimas, neturi pavojingumo požymio, kuris yra privalomas, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, ar teisės pažeidimu. Šiuo atveju darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad V. L. savavaldžiavo pareiškėjo K. G. atžvilgiu, kadangi V. L. siekdamas sulaikyti galimai vagystę įvykdžiusį asmenį (K. G.) iki kol atvyks policijos pareigūnai, turėdamas pagrindą manyti, kad galbūt yra padarytas teisės pažeidimas, ir pasirinkdamas atitinkamą elgesio variantą, adekvatų susidariusios situacijos (jos neaiškumo) pobūdžiui, sąžiningai suklydo. Priešingas susidariusios situacijos vertinimas reikštų, kad bet kokia sąžininga pilietiško asmens klaida, siekiant sulaikyti galimai teisės pažeidimą padariusį asmenį turėtų būti traktuojama kaip savavaldžavimas, kas akivaizdžiai neatitiktų administracinės teisės paskirties. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Svarbu paminėti, jog tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, negali būti sprendžiama taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, sąžiningai suklydus, negali būti vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Institucijos 2025-02-07 nutarimu teisingai taikytos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai pagal K. G. pareiškimą administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį nutraukta. Abejoti tokiu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, o vien tik pareiškėjo subjektyvus V. L. veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei nubausti jį ANK nustatyta tvarka, ir juo labiau nėra pagrindo grąžinti bylos medžiagą Institucijai tolimesniam tyrimui. Esant tokioms išvadoms, naikinti skundžiamą nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą pagrindo nėra, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.