Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkis (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 68-72; 2) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 8-5-133.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad skundą pareiškėjo Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio vardu pasirašė J. B., tačiau iš prie skundo pridėto įgaliojimo matyti, kad J. B. nėra įgaliotas vesti konkrečią administracinę bylą administraciniame teisme, todėl sprendė, kad jis neturi teisės pasirašyti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

III.

Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti kitam Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui.

Pareiškėjas nurodo, kad prieš atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą teismas turėjo nurodyti skundo trūkumus ir įpareigoti pareiškėją juos ištaisyti. Todėl mano, kad teismas skundą atsisakė priimti nepagrįstai ir tokiu būdu vilkino teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad terminas skundo trūkumams pašalinti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo (prašymo) padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, bet nepateikė juos patvirtinančių dokumentų. Todėl priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, netinkamas atstovo įgaliojimas nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams pašalinti.

Šiuo atveju skundą pareiškėjo vardu pirmosios instancijos teismui pasirašė įgaliotas atstovas J. B., pateikęs teismui 2006 m. spalio 17 d. notarine tvarka patvirtintą Įgaliojimą. J. B. pateiktame Įgaliojime nenumatyta jo teisė (suteikta pareiškėjo) paduoti ir pasirašyti skundą administraciniam teismui pareiškėjo vardu (apskritai nenurodyta, jog atstovui pareiškėjas paveda vesti teisme bylą). Todėl nebuvo pagrindo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes atstovas pateikė dokumentą, kuriuo rėmėsi, paduodamas skundą kito asmens vardu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundą Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio vardu padavė Įgaliojimų neturintis atstovas, dėl ko skundas negali būti priimtas nagrinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas 2012 m. balandžio 11 d. Įgaliojimas, kuriuo J. B. yra įgaliojamas atstovauti pareiškėją Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkį teismuose, rašyti pareiškėjo vardu skundus ir kitus procesinius dokumentus bei juos pasirašyti (b. l. 19-21).

Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2012 m. balandžio 11 d. Įgaliojimo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas skundo padavimo metu Įgaliojimu buvo aiškiai išreiškęs savo valią ir įgaliojęs J. B. kreiptis jo vardu į teismą bei atstovauti jį byloje, tačiau manytina, kad paduodant skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjo atstovas per klaidą pateikė seniau sudarytą Įgaliojimą, kuris suteikia J. B. teisę atstovauti pareiškėją kitose valstybinėse institucijose, tačiau ne teisme. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui negali kilti su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Ilonos Vidrinskienės veislinės avininkystės ūkio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.