Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-604/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1185-372/2011Nutartis · 2011-11-07Šiaulių apygardos teismas
  2. B2-1132-372/2011Nutartis · 2011-11-07Šiaulių apygardos teismas
  3. B2-1234-372/2011Nutartis · 2011-11-07Šiaulių apygardos teismas
  4. B2-1359-372/2011Nutartis · 2011-11-14Šiaulių apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-03-08Lietuvos apeliacinis teismas
  6. B2-14-440/2018Nutartis · 2018-10-23Šiaulių apygardos teismas
  7. B2-14-440/2018Sprendimas · 2018-10-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
2-604/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00156-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“, akcinės bendrovės „DNB bankas“
Ieškovas
D. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių sauga“, akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-604/2012Proceso Nr. 2-58-3-00156-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.1.; 126.2; 126.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ ir akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui – uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ ir paskirtas administratorius - uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ civilinėje byloje Nr. B2-1123-372/2011 pagal ieškovų D. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių sauga“, akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus – E. S., V. S., J. G., R. K., R. A., akcinei bendrovei „DnB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Indebt“, uždarajai akcinei bendrovei „Dezinfa“, akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštynas“, H. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą atsakovui. Prašymuose nurodė, kad atsakovas yra nemokus, negali vykdyti įsipareigojimų.

Ieškovė D. Š. administratoriumi prašė paskirti UAB „Algsta“.

Ieškovas UAB „Šiaulių sauga“ administratoriumi prašė paskirti UAB „Draugo petys“.

Ieškovas AB „Joniškio grūdai“ administratoriumi prašė paskirti UAB „Atenergo“.

Ieškovas UAB „Conlex“ ir tretysis asmuo UAB „Dezinfa“ administratoriumi prašė paskirti UAB „Valeksa“.

Ieškovas VSDFD Šiaulių skyrius administratoriumi prašė paskirti UAB „Ritava“.

Tretieji asmenys R. K., J. G., R. A., V. S. administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto centras“.

Tretysis asmuo E. S. administratoriumi prašė paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Tretysis asmuo AB „DnB bankas“ administratoriumi prašė paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

Tretieji asmenys UAB „Indebt“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ administratoriumi prašė paskirti UAB „Ius Positivum“.

Tretysis asmuo H. V. administratoriumi prašė paskirti UAB „Lautus verslo sprendimai“.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino - iškėlė bankroto bylą UAB “Kužių agroįmonė“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Teismas konstatavo, kad bankroto byla keltina dėl atsakovo nemokumo.

Spręsdamas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, teismas konstatavo, kad visos kandidatūros atitinka LR Įmonių bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas vertino pasiūlytų kandidatų patirtį, kvalifikaciją, darbo krūvį, jei bankroto administratorius yra juridinis asmuo - kiek darbuotojų realiai vykdo bankroto procedūras, kiek šis administratorius jau turi baigtų bankroto procedūrų. Dėl UAB „Karaliaučiaus grupė“ kandidatūros, teismas nurodė, kad įmonėje realiai dirba tik vienas administratorius. Vertindamas UAB „Bankroto centras“, teismas nurodė, kad gali iškilti problemų su šio administratoriaus kvalifikacija. UAB „Ius Positivum“ galimybes administruoti UAB „Kužių agroįmonė“ teismas vertino kritiškai, nes visi šioje įmonėje faktiškai dirbantys asmenys gyvena Vilniuje, o tai savaime sukelia problemų ne tik dėl administravimo išlaidų didinimo, bet ir pačių kreditorių galimybių susisiekti su administratoriumi. Įvertinęs UAB „Algsta“ galimybes administruoti UAB „Kužių agroįmonė“, teismas sprendė, kad ši įmonė nuo leidimo išdavimo 2009-09-07 baigė tik 7 bankroto procedūras, 5 vykdomos procedūros pradėtos iki 2010 metų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl bankroto procedūrų vilkinimo. UAB „Atenegro“ negali būti skiriama bankroto administratoriumi, kadangi joje dirba tik vienas darbuotojas, turintis labai didelį krūvį. Vertinant UAB „Valeksa“ galimybes administruoti UAB „Kužių agroįmonė“, teismas nurodė, kad joje dirbantys J. K. ir V. R. dirba ne tik UAB „Valeksa“, bet ir UAB „Šiauleksa“, o toks veiklos išskaidymas gali pakenkti darbo kokybei. Spręsdamas klausimą dėl UAB „Ritava“ kandidatūros, teismas nurodė, kad šis administratorius buvo pradėjęs UAB „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimo procedūrą ir tokiu atveju kreditoriams gali kilti abejonių dėl administratoriaus objektyvumo. UAB „Draugo petys“ kandidatūra teismo vertinimu atmestina, nes joje dirbantis R. V. administravo tik nedideles įmones, kuriose realiai buvo mažai kreditorių. Teismas darė išvadą, kad bankroto administratoriumi gali būti skirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nes šios įmonės patirtis iš visų pasiūlytų įmonių yra viena didžiausią. Nė vienas šios įmonės darbuotojų, teismo teigimu, neturi įsipareigojimų kitiems bankroto procedūras vykdantiems juridiniams asmenims, todėl nekyla klausimų dėl galimo lėšų perskirstymo keliems juridiniams asmenims. Vienas iš galimų šio administratoriaus įgaliotinių gyvena Radviliškio rajone, todėl laikytina, kad tokiu būdu būtų sumažintos išlaidos transportui ir šis administratoriaus įgaliotinis turėtų galimybę pagal poreikį skubiai atvykti į įmonę ar jos objektus, kurie išsidėstę keliose vietose. Teismas taip pat įvertino, kad šio administratoriaus kandidatūrą pasiūlė viena iš įmonės darbuotojų, nuo pat pradžių aktyviai dalyvavusių bankroto bylos procese.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kužių agroįmonė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad bankroto byla iškelta nepagrįstai. Vadovaujantis su atskiruoju skundu pateiktu 2011 m. gruodžio 15 d. įmonės balansu, kreditoriniai įsiskolinimai sudaro tik 37,30 proc. turimo turto vertės. Finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė yra veikiantis ūkio subjektas, joje dirba 20 darbuotojų, kuriems mokami atlyginimai, įmonė vykdo prekybą, be to, yra sudariusi patalpų nuomos sutartis ir už nuomą 2012 metais planuoja gauti 33 714,48 Lt pajamų.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Indebt“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskyrimo UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto administratoriumi pakeisti ir administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, vertindamas administratorių kandidatūras pagal darbo patirties kriterijų, pažeidė konstitucinį asmens ūkinės veiklos laisvės, taip pat lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai iškreipė konkurenciją įmonių bankroto administravimo srityje. Vertinant juridiniams bankroto administratoriams dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtį, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ neturi prioriteto UAB „Ius Positivum“ atžvilgiu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dirbantys asmenys neturi įsipareigojimų kitiems bankroto procedūras vykdantiems juridiniams asmenims. Todėl pagal šį kriterijų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ neturi prioriteto UAB „Ius Positivum“ atžvilgiu.Teismo argumentas, kad bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš galimų įgaliotinių gyvena Radviliškio rajone, todėl bus mažesnės išlaidos transportui ir šis administratoriaus įgaliotinis turėtų galimybę pagal poreikį skubiai atvykti į įmonę ar jos objektus, nesuteikia prioriteto teismo paskirtam administratoriui. UAB „Ius Positivum“ taip pat yra pajėgus kokybiškai ir operatyviai vykdyti UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto procedūras.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Dezinfa“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskyrimo UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto administratoriumi panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės - administratoriumi skirti UAB „Valeksa“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino kandidatų į bankroto administratorius darbo patirtį. Teismo paskirtas administratorius, vertinant pagal užbaigtų bankroto bylų skaičių, turi mažesnę patirtį, lyginant su UAB „Valeksa“.Teismas netinkamai vertino administratorių kandidatūras pagal teritorinį kriterijų. UAB „Valeksa“, turėdama filialus Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, turi susikūrusi geresnes sąlygas veikti visoje Lietuvos teritorijoje, lyginant su UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.Teismas netinkamai vertino administratorių – fizinių asmenų užimtumą. UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administratorius R. P., gyvenantis Radviliškio rajone, yra labiau užimtas negu UAB „Valeksa“ darbuotojas J. K., gyvenantis Šiaulių rajone. Be to, šis administratorius yra labiau patyręs.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo AB „DnB bankas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį dalyje dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskyrimo UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto administratoriumi panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“, taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 1 d. nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo paskirtas administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ neturi jokių privalumų, lyginant su UAB „Karaliaučiaus grupė“. Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“ pasiūlė pats didžiausias atsakovo kreditorius. AB „DnB bankas“ yra inicijavęs ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ direktoriaus galimai nusikalstamų veiksmų, administruojant BUAB „Gertauta“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011 yra konstatavęs, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiksmai yra neteisėti. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl paskirtojo administratoriaus sąžiningumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą tretysis asmuo E. S. prašo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirojo skundo argumentai dėl turto vertės perkainavimo pagal 2011 m. gruodžio 15 d. balansą yra nepagrįsti, pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos prieštaringos ir vertintinos kritiškai. Atskirojo skundo motyvai dėl įmonės turto ir finansinių įsipareigojimų santykio grindžiami vien didesne turto verte, nurodoma balanse, tačiau jokie realūs veiksmai, didinantys įmonės turtą ir/ar mažinantys įsipareigojimus nebuvo atlikti.Iš pateikto balanso matyti, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotojais, o tai yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą, nepaisant įmonės mokumo. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Tai yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Galiojančios sutartys, dirbantys darbuotojai, esami prekybiniai ryšiai nenulemia būtinybės atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir įmonė yra nemoki.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „DnB bankas“ prašo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Įmonė nėra pajėgi ir vėluoja sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio, o tai yra savarankiškas pagrindas bankroto bylos iškėlimui (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.). Atsakovo nemokumą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011 ir 2011-10-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2592/2011.Teismas pagrįstai atsakovo mokumą vertino, vadovaudamasis į bylą pateiktu 2011-11-30 balansu. Su atskiruoju skundu pateiktas pakeistas įmonės balansas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame nurodyti duomenys vertintini kritiškai. Atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas yra netikslus. Atsakovas neturėjo teisės išnuomoti įkeisto turto, be to, yra priimtos hipotekos teisėjo nutartys įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Indebt“ prašo UAB „Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl bankroto bylos UAB „Kužių agroįmonė“ iškėlimo palikti nepakeistą, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskyrimo UAB „Kužių agroįmonė“ bankroto administratoriumi ir administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Su atskiruoju skundu pateiktas atsakovo 2011 m. gruodžio 15 d. balansas, kuriame nurodytos padidintos nekilnojamojo turto kainos, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo mokumo. Dauguma atsakovo nekilnojamojo turto įkeista bankui, atsakovas nėra pateikęs duomenų dėl susitarimo su banku dėl skolos atidėjimo, todėl bankui pradėjus išvaržyti įkeistą turtą, turto kainos realiai bus mažesnės. Atsakovas nepateikė duomenų dėl skolos sumokėjimo darbuotojams, todėl konstatuotina, kad atsakovas pripažintinas nemokiu. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą nėra reikšminga, nes skolos kreditoriams yra žymiai didesnės už gaunamas ar gautinas pajamas ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra mokus.Su atskiruoju skundu pateiktame atsakovo 2011 m. gruodžio 15 d. balanse duomenys apie pradelstas skolas kreditoriams neatnaujinti, nenurodytos atsakovo skolos darbuotojams ir pelno (nuostolių) ataskaita 2011 m. gruodžio 15 dienai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Dezinfa“ ir UAB „Indebt“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo E. S. prašo UAB „Dezinfa“ ir UAB „Indebt“ atskiruosius skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskiruosiuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, kodėl teismo apskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūrų. Trečiojo asmens UAB „Dezinfa“ atskirojo skundo argumentas, kad teismo paskirtas administratorius yra mažiau patyręs už jo siūlomą UAB „Valeksa“, atmestinas, nes administratoriaus patirtis negali būti lemiamu kriterijumi, sprendžiant administratoriaus paskyrimo klausimą. Trečiojo asmens UAB „Dezinfa“ atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Valeksa“ turi geresnes sąlygas veikti visoje Lietuvos teritorijoje, atmestinas, nes teismo paskirto administratoriaus veikla taip pat apima visą Lietuvos teritoriją. Trečiojo asmens UAB „Dezinfa“ atskirojo skundo argumentas, kad teismas paskyrė labiau užimtą administratorių, atmestinas, nes tiek teismo paskirto, tiek trečiojo asmens siūlomo administratoriaus (juridinio asmens) užimtumas iš esmės nesiskiria. Be to, nėra reikalavimo, kad administratoriumi skiriamas asmuo vykdytų kuo mažiau bankroto procedūrų, tiesiog turi būti užtikrinama, kad skiriant dar vieną procedūrą, būtų užtikrinamas tiek vykdomų, tiek naujos bankroto procedūros operatyvus vykdymas. Atmestinas trečiojo asmens UAB „Indebt“ atskirojo skundo argumentas, kad teismas neturėjo vertinti administratorių darbo patirties. Vadovaujantis teismų praktika, siūlomo administratoriaus patirtis yra vienas iš kriterijų, kurį teismas privalo analizuoti. Trečiojo asmens UAB „Indebt“ atskirojo skundo argumentas, kad teismo paskirto administratoriaus darbuotojai administruoja įmones ir kitų juridinių bankroto administratorių pavedimu, yra nesąžiningas, nes trečiojo asmens siūlomo administratoriaus darbuotojai taip pat veikia tokiu principu.Tretysis asmuo UAB „Indebt“ nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl teritorinio administratoriaus veiklos principo. Teismo paskirto administratoriaus darbuotojai reziduoja įvairiuose Lietuvos regionuose, tuo tarpu trečiojo asmens siūlomo administratoriaus darbuotojai reziduoja tik Vilniuje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „Dezinfa“ ir UAB „Indebt“ atskiruosius skundus tretysis asmuo AB „DnB bankas“ su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Indebt“ atskiraisiais skundais nesutinka. Mano, jog tinkamiausias atsakovo bankroto administratorius yra UAB „Karaliaučiaus grupė“, atsižvelgiant į jo atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas dviem aspektais: dėl atsakovo UAB ,,Kužių agroįmonė“ mokumo (nemokumo) bei dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus. Taip pat, visais atvejais apeliacinės instancijos teismas privalo aptikrinti ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Dėl atsakovo nemokumo kaip pagrindo iškelti bankroto bylą.

ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti 3 bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovo finansinius duomenis bei padarė teisingą išvadą, jog atsakovas yra nemokus. Nepripažįstami pagrįstais ir teisingais apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2011-11-30 įmonės balanso duomenimis, nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumo būseną, kadangi apelianto pateiktas 2011-12-15 balansas įrodo, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai tesiekia 37 procentus turto vertės.

Aplinkybė, kad pagal atsakovo 2011 m. gruodžio 15 d. balanso (6 t., b.l. 7-8) duomenis, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo būsenos.

LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės balansas– tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Tai reiškia, jog balanso duomenys, kaip pagrindas spręsti apie įmonės mokumą (nemokumą) yra reikšmingi tiek, kiek jie iš tiesų atspindi įmonės finansinę padėtį, t.y. jeigu visas turtas, nurodytas balanse, iš tiesų priklauso įmonei, balanse teisingai nurodyta turto vertė, teisingai atspindėtas jos nuosavas kapitalas ir įmonės įsipareigojimai (tiek bendra jų suma, tiek ir pradelstų įsipareigojimų suma).

Apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai (2011-12-15 balansas, įmonės kreditorių sąrašas (6 t., b.l. 9), UAB ,,Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas Glausto turinio turto vertinimo ataskaitos (6 t., b.l. 20-65), ilgalaikio turto sąrašas (6 t., b.l. 101-104) liudija, kad 2011-12-15 balanse turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis pasikeitė ne dėl to, kad įmonė būtų padidinusi turto masę, pagerinusi jo kokybinius rodiklius (įsigijusi naujo, pridėtinę vertę kuriančio turto) ar sumažinusi pradelstų įsipareigojimų sumą, o tik dėl tos priežasties, kad įmonės užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas ir vertinimo ataskaitose nurodyta turto rinkos vertė balanse buvo atspindėta kaip turto balansinė vertė. Pažymėtina, kad remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, buvo atliktas ne viso įmonės turto, o tik kai kurių nekilnojamojo turto objektų (arkinio sandėlio, aštuonių kiaulidžių, parduotuvės- kavinės bei skerdyklos su mėsos perdirbimo cechu), vertinimas. Taigi, sprendžiant dėl 2011-12-15 balanso duomenų teisingumo, yra aktuali tik balanso skiltis ,,II.2 Pastatai ir statiniai“. 2011-12-15 balanse šios rūšies turto vertė nurodyta 2 278 228 Lt.

Atsakovas yra pateikęs teismui 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 m. kovo 31 d. balansus (2 t., b.l. 103-104) ir įmonės turto, kuris buvo apskaitomas šiuose balansuose, sąrašą (2 t., b.l. 100-101). 2010-12-30 balanso skiltyje ,,II.2 Pastatai ir statiniai“ šios rūšies turto vertė nurodyta 1 098 691 Lt, 2011-03-31 balanse- 1 094 757 Lt. 2011 m. lapkričio 30 d. balanse (5 t., b.l. 61-62) skiltyje ,,II.2 Pastatai ir statiniai“ šios rūšies turto vertė jau nurodyta 1 612 510 Lt, nors analizuojant kartu su šiuo balansu pateiktą ilgalaikio turto sąrašą (5 t., b.l. 63-68), akivaizdu, jog jame nurodyti visiškai tie patys pastatai ir statiniai, kurie buvo nurodomi ankstesniame nekilnojamojo turto sąraše (jau minėtas sąrašas, esantis 2 t., b.l. 100-101), išskyrus vieną objektą- stalių dirbtuves, kurios 2010 m. sąraše buvo ir jų vertė buvo nurodyta 3 810 Lt, o 2011-11-30 sąraše šio objekto nebėra. Pastebėtina, jog jau kartu su 2011-11-30 balansu pateiktame turto sąraše tų objektų, kurių vertinimą atliko UAB ,,Ober- Haus“ Nekilnojamasis turtas, vertė nurodoma būtent tokia, kokia nustatyta turto vertintojo (t.y., arkinio sandėlio- 60 000 Lt, vietoje buvusių 11 926 Lt, kiaulidžių vertės nurodomos 176 000 Lt, 141 000 Lt, 94 000 Lt ir t.t. vietoje buvusių 35 656 Lt, 91 110 Lt , 86 312 Lt ir t.t.). Vadinasi, jau sudarant 2011-11-30 balansą buvo įvertinta pastatų vertė, kurią nustatė nekilnojamojo turto vertintojas, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu sudarydamas 2011-12-15 balansą atsakovas visiškai tą patį, tos pačios vertės turtą balanse nurodo esant 2 278 228 Lt vertės. Šios aplinkybės aiškiai liudija, kad atsakovas manipuliuoja turto verte bei balanso duomenimis, siekdamas sau palankaus rezultato (turto ir įsipareigojimų santykio), nors realiai nei pati turto sudėtis nei jo kokybiniai kriterijai visiškai nekinta. Šią teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad 2010 m. turto sąraše nurodyta pastatų ir statinių vertė lyginant su jų verte 2011-11-30 sąraše, kuriame, minėta, turto vertės nurodytos jau po jų vertinimo, skiriasi vos 446 217 Lt (2010-12-31 sąrašo duomenimis bendra pastatų ir statinių vertė buvo 1 553 257 Lt, o 2011-11-30 sąrašo duomenimis- 1 999 474 Lt), kai tuo tarpu sudarydamas 2010-12-31 ir 2011-12-15 balansus atsakovas pastatų ir statinių bendros vertės skirtumą nurodo net 1 179 537 Lt. Vien šių duomenų analizė paneigia apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo balanso duomenis bei jo mokumą.

Kita vertus, sprendžiant apie realią atsakovo turto vertę, svarbu pažymėti, jog atliekant apelianto nekilnojamojo turto vertinimą, nebuvo atsižvelgiama į aplinkybę, kad didelė dalis UAB ,,Ober- Haus“ Nekilnojamasis turtas vertinto atsakovo nekilnojamojo turto yra įkeistas AB DnB Nord bankui, be to, turto vertinimo metu jau buvo priimtos hipotekos teisėjo nutartys areštuoti turtą (parduotuvę- kavinę ir tris pastatus- kiaulides), o šiuo metu yra priimtos ir įsiteisėję hipotekos teisėjo nutartys šį turtą priverstinai parduoti iš varžytynių (6 t., b.l. 157-160). Aplinkybę, kad į turto įkeitimą bei jo areštą, siekiant išieškoti skolą, nebuvo atsižvelgiama, patvirtina turto vertės nustatymo pažymų dalis ,,sąlygos, aplinkybės ir prielaidos, darančios įtaką turto vertinimui“, kuriose nurodoma, jog turtas yra prieinamas atviroje rinkoje, turto atžvilgiu nėra jokių turtinių įsipareigojimų; kad turto vertintojai neprisiima jokios atsakomybės, susijusios su vertinamo turto nuosavybės teisėmis, jų apsunkinimu bei suvaržymais (6 t., b.l. 14-15, 30-31, 47-48). Bankui įkeistas turtas, juo labiau, kai yra pradėta turto priverstinio realizavimo procedūra, nėra laisvai prieinamas rinkoje, tokio turto pardavimas bei kainos pardavimui nustatymas turi savo specifiką, aptartą CPK normose, reglamentuojančiose priverstinį teismo sprendimų vykdymą, todėl akivaizdu, jog nei apelianto pateiktos turto vertės nustatymo pažymos nei jų pagrindu naujai sudarytas 2011-12-15 balansas neįrodo įmonės mokumo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad įmonė vykdo veiklą, gauna iš jos pajamas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jau aptartų išvadų dėl įmonės finansinių sunkumų pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog dalį atsakovo turto (pastatų), iš kurių nuomos ar naudojimo ūkinėje komercinėje veikloje apeliantas nurodo gaunantis pajamas, įsiteisėjusia hipotekos teisėjo nutartimi yra nutarta parduoti iš varžytynių, todėl pajamų iš komercinės- ūkinės veiklos, vykdomos naudojant šį turtą, įmonė nebegalės gauti.

Taigi, konstatuotina, kad įmonės nemokumas, kaip pagrindas kelti atsakovui bankroto bylą, šiuo atveju egzistavo kaip ir kitas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas- įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Šis bankroto bylos iškėlimo pagrindas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kada įmonė vėluoja atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, kadangi šiuo atveju reikalavimų atsiradimo pagrindas bei jų tenkinimo eilė yra analogiška kaip ir dirbančių darbuotojų (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tiek darbo užmokesčio dirbantiems darbuotojams skola, tiek ir skola darbuotojams, su kuriais darbo santykiai yra pasibaigę, egzistuoja jau labai ilgą laiką (pvz., D. Š. atveju- nuo 2010-08-16, R. A. atveju- nuo 2010-10-04, E. S. atveju- nuo 2010-10-22 ir pan. (2 t., b.l. 47, 6 t., b.l. 9). Ta aplinkybė, kad atsakovas tokį ilgą laiką nesugeba išmokėti santykinai nedidelių, lyginant su jo deklaruojama turto verte, darbo užmokesčio skolų atleistiems darbuotojams, taip pat liudija atsakovo nemokumą ir patvirtina, kad jo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

ĮBĮ 10 str. 3 d. nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš nurodytų pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą, kadangi atsakovas ne tik neatsikaitė su bankrotą jam inicijavusiais kreditoriais, bet iš jo pateikiamų duomenų matyti, kad skola kreditoriams tik didėja (pvz., 2011-04-28 pradelstos skolos buvo 309 611,90 Lt (2 t., b.l. 47), o 2011-12-15- 1 125 965, 53 Lt (6 t., b.l. 9); apelianto inicijuotą restruktūrizavimo bylą UAB ,,Kužių agroįmonė“ buvo atsisakyta iškleti, motyvuojant tuo, kad įmonė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio ir ši Šiaulių apygardos teismo 2011-08-25 nutartis yra įsiteisėjusi (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1025-372/12 1 t., b.l. 159-161, 2 t., b.l. 12-16). Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo tenkinti atsakovo UAB ,,Kužių agroįmonė“ atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo naikinti.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikė teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, viena vertus, teismui suteikta diskrecijos teisė parenkant administratoriaus kandidatūrą, antra vertus, ši teismo teisė nėra absoliuti. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar nėra Įmonių bankroto įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Be to, teismas privalo įvertinti ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kas įpareigoja teismą imtis visų įmanomų priemonių, jog jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje būtų ginami visų potencialių kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesai, bankroto procedūros būtų pradėtos vykdyti laiku ir vyktų sklandžiai bei operatyviai. Norint įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu, jog dėl teismo paskirto administratoriaus nešališkumo, objektyvumo bei sąžiningumo nekiltų abejonių nei vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Todėl teismas, skirdamas bankroto administratorių turi ne tik nustatyti, ar administratorius atitinka Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus reikalavimus, bet ir vadovaudamasis paminėtais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais įvertinti kiekvieną aplinkybę, kuri gali neigiamai įtakoti administratoriaus patikimumą bei sukelti abejones dėl administratoriaus tinkamumo administruoti konkrečią bankrutuojančią įmonę.

Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011).

Apelianto AB „DnB bankas“ argumentas, kuriuo grindžiamos abejonės dėl teismo paskirtojo administratoriaus sąžiningumo, pripažįstamas reikšmingu, sprendžiant šio administratoriaus tinkamumo klausimą: apeliantas pateikė įrodymus apie jo inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ direktoriaus galimai nusikalstamų veiksmų, administruojant BUAB „Gertauta“. Ir nors nėra pateikta duomenų apie šio ikiteisminio tyrimo baigtį, aplinkybė, kad tarp didžiausio įmonės kreditoriaus ir teismo paskirto administratoriaus yra susiklosčiusi konfliktinė situacija būtent dalykiniu pagrindu (dėl administratoriaus veiksmų, kuriuos jis atliko administruodamas kitą įmonę, kurioje apeliantas AB „DnB bankas“ taip pat buvo kreditorius), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali turėti neigiamos įtakos sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų atlikimui, taip pat, galimai nebūtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditoriaus (kreditorių) dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo. Aplinkybę, kad šioje byloje administratoriumi paskirto UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiksmai, administruojant BUAB „Gertauta“, neatitiko ĮBĮ nuostatų, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1791/2011 konstatuotos aplinkybės, jog į administravimo išlaidų sąmatą, pateiktą tvirtinti kreditorių susirinkimui, nepagrįstai buvo įtrauktos tam tikros išlaidos (už advokato paslaugas, lizingo, draudimo įmokos bei kitos su automobilių priežiūra susijusios išlaidos), taip pat, kad administratorius nepagrįstai ir neteisėtai negrąžino lizinguojamų automobilių savininkui. Nors šios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleistos ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo galimybės jų įvertinti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl teismo pareigos visais būdais vengti galimų konfliktų tarp administratoriaus ir kreditorių, konstatuoja, jog tokio pobūdžio aplinkybes nustačius apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas naikinti nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir klausimą dėl administratoriaus paskyrimo išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Nors, minėta, teismo nesaisto kreditorių pasiūlytos administratorių kandidatūros, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą administratoriaus kandidatūrą parinkti tiek iš tų kandidatų, dėl kurių kandidatūrų atmetimo paduoti atskirieji skundai, tiek ir iš tų, kurie buvo pasiūlyti kreditorių svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teisme, įvertinant tai, kad atskiraisiais skundais nėra ginčijami pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remdamasis, jis atmetė kreditorių siūlytas administratorių UAB „Bankroto centras“, UAB „Algsta“, UAB „Atenegro“, UAB „Ritava“, UAB „Draugo petys“ kandidatūras, teisėjų kolegija, pripažindama iš esmės pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, detaliau dėl šių kandidatūrų tinkamumo (netinkamumo) nepasisako.

Todėl konstatavus, kad teismo paskirtas administratorius negalės tinkamai vykdyti savo funkcijų dėl konflikto su vienu iš kreditorių, teismas pasisako dėl UAB ,,Karaliaučiaus grupė“, UAB ,,Ius Psitivum“ bei UAB ,,Valeksa“ kandidatūrų tinkamumo.

Kadangi ĮBĮ aiškūs kriterijai teismui iš keleto kandidatūrų parenkant administratorių, nėra nustatyti, šių kriterijų visetą yra suformavusi teismų praktika konkrečiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliantų argumentus, taip pat- atsiliepimuose į atskiruosius skundus kitų kreditorių nurodytus argumentus, jog nei darbo patirties kriterijus (tiek vykdomų ir baigtų bankroto procedūrų, tiek veiklos trukmės prasme), nei teritorinis kriterijus (įmonės buveinės, jos filialų ar darbuotojų gyvenamoji vieta), nei administratorių funkcijas realiai vykdančių fizinių asmenų užimtumas, nei konkretaus administratoriaus kandidatūrą pasiūliusių kreditorių skaičius ar jų reikalavimų dydis, patys savaime nėra tie kriterijai, kurie lemia administratoriaus kandidatūros parinkimą, tačiau teismas, turėdamas pareigą paskirti administratorių, turi įvertinti paminėtų aplinkybių visumą ir nuspręsti, kuri kandidatūra galės geriausiai atlikti administratorius funkcijas konkrečioje bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog bankrutuojanti įmonė yra tam tikra prasme specifinis subjektas- žemės ūkio veikla užsiimanti įmonė, kurią administruojant gali prireikti specifinių žinių (ne vien teisnių ar ekonominių), todėl apelianto AB „DnB bankas“ argumentas dėl jo siūlomo administratoriaus UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ vadovo turimo teisinio išsilavinimo bei buhalterinės apskaitos sutarties su atitinkamas paslaugas teikiančia įmone sudarymas negalėtų lemti šio administratoriaus skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokio subjekto administravimui reikalinga didesnė praktinė administravimo patirtis, negu ją turi UAB ,,Karaliaučiaus grupė“, todėl šis administratorius neskiriamas, nors jį ir siūlo didžiausias kreditorius, kartu pažymint, jog AB „DnB bankas“ būdamas didžiausiu įmonės kreditoriumi turi pakankami ĮBĮ numatytų svertų užtikrinti, kad teismo paskirto administratorius veikla būtų teisėta, skaidri ir nepažeistų šio bei kitų kreditorių interesų.

Vertindama UAB ,,Valeksa“ ir UAB ,,Ius Positivum“ kandidatūras, teisėjų kolegija pažymi, jog abi šios kandidatūros yra tinkamos tiek įvertinant juridinių asmenų patirtį vykdant bankroto procedūras, tiek šiose įmonėse dirbančių fizinių asmenų- bankroto administratorių patirtį (duomenys iš įmonių bankroto valdymo departamento tinklapio). Taip pat, abi šios įmonės yra įkūrusios filialus Šiauliuose, kas sukuria prielaidas mažinti administravimo išlaidas, geriau užtikrinti kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, operatyviai reaguojant į bankroto procedūrų metu kylančias aktualijas. Taigi, pagal kriterijų, reikšmingų skiriant administratorių, visumą, aptariamos kandidatūros iš esmės yra analogiškos, bet kurio iš šių administratorių paskyrimas gali užtikrinti sklandžią, ĮBĮ reikalavimus atitinkančią bankroto proceso eigą, todėl, apeliacinės instancijos teismas, detaliau nepasisakydamas dėl konkrečių faktinių aplinkybių, tokių kaip bankroto administratorių- fizinių asmenų vykdomų/įvykdytų bankroto procedūrų skaičius, kiekvieno iš aptariamose įmonėse dirbančių asmenų faktinis užimtumas ir pan., įgyvendindamas teismui suteiktą diskrecijos teisę, administratoriumi paskiria UAB ,,Ius Positivum“.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo paliekama nepakeista, panaikinant jos dalį, kuria paskirtas įmonės bankroto administratorius ir šioje dalyje klausimą dėl administratoriaus paskyrimo išsprendžiant iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria UAB ,,Kužių agroįmonė“ iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą.

Nutarties dalį, kuria UAB ,,Kužių agroįmonė“ administratoriumi paskirta UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- administratoriumi paskirti UAB ,,Ius Positivum“.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėKonstantinas Gurinas