- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2-2592/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“
- Kategorijos
- 127.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“ direktorės M. I. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1025-372/2011, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“ direktorės M. I. K. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kužių agroįmonė“ direktorė M. I. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Kužių agroįmonė“ akcininkai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie šį sprendimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims buvo pranešta nustatyta tvarka bei pateikti šiame įstatymo straipsnyje nurodyti dokumentai. Anot ieškovės, UAB „Kužių agroįmonė“ ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, tik šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo šią veiklą vykdyti sėkmingai. Laikini finansiniai sunkumai, pasak ieškovės, kilo dėl bendro pobūdžio priežasčių, kurias iš dalies nulėmė pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas, apyvartinių lėšų trūkumas, ypatingai sugriežtintos kreditavimo sąlygos, pirkimų apimties sumažėjimas, darbuotojų skaičiaus optimizavimas. Dėl to atleistiems darbuotojams per 2010 m. išmokėta daugiau nei 500 tūkst. Lt. Įmonė investavo virš 2 mln. Lt į naujas gyvulių šėrimo, priežiūros, klimato technologijas, pasistatė naują mėsos perdirbimo cechą, raguočių ir kiaulių skerdyklas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti atsakovui UAB „Kužių agroįmonė“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
Teismas nustatė, kad pateiktame UAB „Kužių agroįmonė“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog įmonės turtas sudaro 2 134 274 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 325 266 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas kreditorius AB „DnB NORD bankas“ patvirtino, jog atsakovo skola bankui ir UAB „DnB NORD lizingas“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. sudarė 740 356,01 Lt, teismas nustatė, kad atsakovas kreditorių sąraše nurodė mažesnę banko skolą ir apskritai neįtraukė į kreditorių sąrašą lizingo įmonės. Net neįtraukus banko nurodytos skolos, pasak teismo, pradelstų skolų sumos sudaro 984 296,52 Lt. ir tai reiškia, kad 2011 m. kovo 31 d. balansas neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. balanse įmonės turto vertė sudarė 2 134 274 Lt, kuri žymiai sumažėjo, lyginant su 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Teismas įvertino ir tai, kad teisme nagrinėjamos kelios bylos, kuriose kreditoriai reikalauja iškelti bankroto bylą atsakovui, be to, buvusių įmonės darbuotojų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas atsižvelgė į tai, kad grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011 konstatavo, kad įmonė yra nepajėgi išmokėti net pakankamai mažas sumas darbuotojams, kurie, nesumokėjus darbo užmokesčio, visų pirma kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o vėliau - dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasak teismo, atsakovės negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais savaime nebūtų esminis pagrindas kelti bankroto bylą, tačiau surinkti įrodymai patvirtina, kad ši įmonė yra nemoki ir jos restruktūrizavimas būtų nepagrįstas siekis išvengti galimybės kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, įvertinęs 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, konstatavo, kad įmonės grynojo pelno rodikliai balansuoja ant nuostolių ribos. Anot teismo, turto įvertinimas galimai didesnėmis kainomis savaime nesuteiktų galimybės įmonei išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti. Teismas įvertino ir tai, kad nemažai gamybinių patalpų bei įmonei priklausanti kavinė yra įkeistos bankui bei padarė išvadą, kad UAB „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimas negalimas, nes įmonė yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
UAB „Kužių agroįmonė“ direktorė M. I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą iškelti UAB „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimo bylą.
UAB „Kužių agroįmonė“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu atidėti restruktūrizavimo bylos svarstymą tam, kad būtų įvertintas įmonės turtas, tačiau įmonei tokia galimybė nebuvo suteikta. Be to, kaip matyti iš prie atskirojo skundo pateiktų VĮ Registrų centro duomenų, įmonės turto vertė yra didesnė negu nurodyta balanse. Šią sumą pridėjus prie UAB „Kužių agroįmonė“ pateiktame 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto nekilnojamojo turto vertės, t. y. 2 134 274 Lt, bendra nekilnojamojo turto vertė būtų 2 988 714 Lt. Taigi UAB „Kužių agroįmonė“ finansiniai įsiskolinimai siekia tik 30,36 proc. viso įmonės turto. UAB „DnB NORD lizingas“ nebuvo įtraukta į UAB „Kužių agroįmonė“ kreditorių sąrašą, nes lizingo bendrovė atsiėmė 2 transporto priemones, už kurias jai jau buvo sumokėta 86 proc. lizinginės sumos. AB „DnB NORD bankas“ nusavino transporto priemonę „Kraisler“, kai buvo likę mokėti tik 4 000 Lt. UAB „DnB NORD lizingas“ liko bendrovei skolingas vien už transporto priemonę „Kraisler“ 61 000 Lt.Įmonės restruktūrizavimo matmenyse numatytas paukščių auginimas, mėsos perdirbimas ir realizacija, ji pajėgi per ketverius metus sumokėti visus įsiskolinimus. Anot apeliantės, bendrovei reikalingas restruktūrizuojamos įmonės statutas tam, kad galėtų nuosekliai dirbti, plėsti gamybą. Pažymėjo, kad įmonė turi Europos Sąjungos sertifikatus, visa įranga yra europinio lygio, susiformavęs kolektyvas.Nepagrįstas Šiaulių apygardos teismo teiginys, jog įmonė yra nepajėgi išmokėti atlyginimų savo darbuotojams: per 2010 metus įmonės darbuotojams jau buvo išmokėta virš 534 000 Lt, be to, atsiskaitoma ir su buvusiais darbuotojais (pavedimais, pašto perlaidomis išmokėta 4 000 Lt).Finansiniai sunkumai yra laikini, nes įmonėje vyksta gamyba, auginami paukščiai, kurie parduodami UAB „Arvi kalakutai“, atidaromi nauji prekybos taškai. Pavyzdžiui, 2011 m. rugpjūčio 20 d. atidaryta rekonstruota įmonės kavinė Šiaulių miesto centre, Tilžės g. 128. Be to, sudarytos patalpų nuomos sutartys, pagal kurias už mėnesį bus gaunama 3 700 Lt, per metus – 44 000 Lt, o per ketverius metus – 176 000 Lt. Šios įplaukos bus naudojamos įsiskolinimams padengti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys AB „DnB NORD bankas“ ir UAB „DnB NORD lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Apelianto pateikti argumentai neįrodo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nors teisės normos nenumato laikinus finansinius sunkumus kvalifikuojančio termino, aplinkybės, kad įmonė ilgą laiką turi žymių pastovių finansinių sunkumų, dėl kurių negali atsiskaityti su kreditoriais, bendrovės finansinius sunkumus leidžia vertinti kaip tęstinius, kuriems esant įmonės restruktūrizavimas negalimas.Bankroto bylos iškėlimo sąlyga, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, apima ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Todėl vertinant ar įmonė nemoki, turi būti vertinama ir ši savarankiška bankroto bylos iškėlimo sąlyga dėl vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą, o ne tik aplinkybės, susijusios su įmonės nemokumo nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011, kurioje konstatuota, kad atsakovas yra nemokus bei, įvertinęs atsakovo finansinius dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad įmonei negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto vertinimas galimai didesnėmis kainomis savaime nesuteiktų galimybės įmonei išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti. Be to, AB „DnB NORD bankas“ yra pradėjęs priverstinę skolos išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliantės nurodytos nekilnojamojo turto vertės neatitinka tikrovės, nes iš trečiųjų asmenų pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad turto vertė yra mažesnė, nei nurodo apeliantė.Iš ieškovės pateiktų metmenų nėra aišku, kokiomis dalimis ir terminais bus atsiskaitoma su kreditoriais. Neturint šių duomenų, nėra aišku, ar gaunamų pajamų užteks atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei dirbti pelningai. Nenurodoma, kaip bus atkurtas atsakovo pelningumas, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad ateityje įmonė dirbs pelningai ir iš gaunamo pelno galės atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizavimo tikslas nebus pasiektas. Pateikti metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nes kreditorių sąraše nėra UAB „DnB NORD lizingas“, nėra nurodytas įsipareigojimo jam dydis ir šio įsipareigojimo terminas, be to, neteisingai nurodytas įsipareigojimų AB „DnB NORD bankas“ įvykdymo terminas (kaip minėta, sutartys su banku yra nutrauktos).Nepagrįstai apeliantė teigia, kad UAB „DnB NORD lizingas“ yra atsakovo debitorius, o ne kreditorius. Nei įstatymas, nei lizingo sutartys nenumato, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju, lizingo davėjui atsiėmus lizingo objektą, būtų grąžintos sumokėtos lizingo įmokos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Kužių agroįmonė“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį, finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonės restruktūrizavimo tikslui pasiekti taikomas ištisas priemonių kompleksas, gaunant kreditorių pagalbą.
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai, kada teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Pagal įstatyminį reglamentavimą teismas atsisako kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant įmonės nemokumą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs, jog įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog, pasak jos, įmonė turi daugiau turto, nei yra nurodyta teismui pateiktame balanse, ji yra pajėgi per ketverius metus sumokėti visus savo įsiskolinimus, taip pat ir darbuotojams neišmokėtus darbo užmokesčius. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovas nėra skolingas UAB „DnB NORD lizingas“, atvirkščiai, ši įmonė yra atsakovo debitorius, be to, atsakovas vykdo veiklą, atidaro naujus prekybos taškus, yra sudaręs patalpų nuomos sutartis, iš kurių bus gaunama papildomai pajamų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 2 134 274 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 325 266 Lt. Įvertinusi atsakovo pateikto 2011 m. kovo 31 d. balanso duomenis (1 t., 56 b. l.), kuriuose nurodyta, kad įmonės turtas sudarė 2 130 553 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 338 255 Lt, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo skola UAB „DnB NORD bankas“ ir UAB „DnB NORD lizingas“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. sudarė 740 356,01 Lt (1 t., 153-158 b. l.), tačiau atsakovas pateiktame 2011 m. gegužės 1 d. kreditorių sąraše (1 t., 40-41 b. l.) banko reikalavimus nurodė kaip nežymiai pradelstus, o lizingo įmonės kaip kreditoriaus iš viso nenurodė. Apeliantė teigia, kad UAB „Kužių agroįmonė“ nėra skolinga UAB „DnB NORD lizingas“, atvirkščiai ši lizingo įmonė yra atsakovui įsiskolinusi. Tačiau šie argumentai pripažintini nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Iš 2011 m. birželio 8 d. pažymos (1 t., 42 b. l.) matyti, kad atsakovas teismą buvo informavęs, jog jis 2011 m. birželio 1 d. neturi debitorinių įsiskolinimų. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo pateiktas 2011 m. kovo 31 d. balansas neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad atsakovo pateikto balanso duomenys neatitinka kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų, patvirtina ir paties atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas su įsiskolinimų dydžiais (1 t., 40-41 b. l.), iš kurio matyti, jog atsakovas pripažino savo pradelstą įsiskolinimą kreditoriams 984 296,52 Lt sumai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovas yra pajėgus atsiskaityti su savo darbuotojais. Šį argumentą apeliantė grindžia pateiktomis paprastosiomis pašto prielaidomis, iš kurių matyti, kad atsakovas iš dalies yra atsiskaitęs su savo darbuotojais (1 t., 201 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pinigų sumos buvo išmokėtos tiems darbuotojams, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas galimybę atsakovui iškelti bankroto bylą, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-1946/2011) konstatavo, kad pagal paties atsakovo pateiktus įmonės finansinius duomenis įmonė negali visiškai atsiskaityti su savo darbuotojais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo skola darbuotojams sudarė - 75 953 Lt, o pagal 2011 m. kovo 31 d. balansą - 156 919 Lt. Taigi, negalima sutikti su atsakovo teiginiais, jog jis yra pajėgus atsiskaityti su darbuotojais, nes jo pateikti finansiniai dokumentai rodo kitokią situaciją – su darbo teisiniais santykiais susijęs įsiskolinimas tik didėja.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, jog įmonės turimo turto vertė yra žymiai didesnė, negu nurodyta 2010 m. gruodžio 31 d. balanse. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą negali atspindėti dabartinės turimo turto vertės, nes jie pateikti 2004 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. kovo 19 d. datomis, o vertės nustatytos dar anksčiau. Be to, kaip matyti iš trečiųjų asmenų AB DnB NORD banko ir UAB DnB NORD lizingo pateikto 2011 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t., 4-9 b. l.) ir atsakovo pateikto ilgalaikio turto sąrašo (b. l. 28-30), beveik visas atskirajame skunde išvardintas turtas yra įkeistas.
Įvertinus 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitas, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-1946/2011) padaryta išvada, jog įmonės pajėgumai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą žymiai pablogėjo, nes tiek atsakovo pajamos, tiek pelnas žymiai mažėjo.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra nemokus, taip pat konstatuoja, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo finansinė būklė atitinka ir kitą ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte nurodytą bankroto bylos iškėlimo sąlygą, o būtent, kad įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atskirojo skundo argumentai apie tai, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, yra sudariusi nuomos sutartį ir pan., taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra nemokus ir tuo pagrindu atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą.