Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjai-administracinėn atsakomybėn patrauktai V. M. ir jos atstovui adv. Stasiui Lileikiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo (nukentėjusysis – A. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) specialistas 2010-11-04 V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 88P-569964-10 už tai, kad ji 2010-08-07 13.00 val. (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės r. sav., savavališkai užtvėrė kelią, kuris jai nepriklauso ir nėra įskaičiuotas į jos sklypo plotą, t. y. įkasė medinius kuolus, pasodino eglutes, kai tai trukdė eismui, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 10 punkto reikalavimus (b. l. 6, 35).

Išnagrinėjus V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK 2010-11-04 priėmė nutarimą Nr. 88N-569982-10, kuriame nustatė, kad V. M. padarė KET 10 punkto reikalavimų pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 1 d., ir skyrė administracinę nuobaudą – 500 litų baudą (b. l. 7, 36).

V. M. padavė teismui skundą (b. l. 1–4), ir prašoė panaikinti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK 2010-11-04 nutarimą Nr. 88N-569982-10 ir jos atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja V. M. ir jos atstovas adv. S. Lileikis skundą išdėstytais motyvais palaikė, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo. Pil. V. M. papildomai teismui paaiškino, kad ginčo vietoje jokio kelio nėra, ginčo vieta nuosavybės teise priklauso V. M., eglutes susodino ir kuolus sukalė ji tikslu, kad ten keturračiu nevažinėtų kaimynas A. K..

Nukentėjusysis A. K. ir institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovas į teisminį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pastariesiems buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga tvirtina, kad nukentėjusysis A. K. 2010-08-26 skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK viršininką dėl to, kad nuosavybės teise valdo sklypą Ukmergės rajone Šešuolių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime ir privažiavimas į jo sklypą yra tik per gretimą sklypą Nr. 17, registruotą K. K. vardu. Minėtame sklype yra lauko keliukas, vedantis per mišką, tačiau K. K. dukra V. M. draudžia važinėti minėtu keliuku bei pridėjo rąstų (b. l. 38).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK pareigūnai, atlikę tyrimą (2010-09-28 tarnybinis pranešimas (b. l. 39), 2010-10-08 tarnybinis pranešimas (b. l. 40), 2010-09-07 tarnybinis pranešimas (b. l. 41), 2010-09-01 A. K. paaiškinimas (b. l. 42), 2010-09-06 V. M. paaiškinimas (b. l. 43), 2010-09-21 A. K. paaiškinimas (b .l. 44), 2010-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas (b. l. 45), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas (b. l. 46-47), pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b. l. 48) liudijimas (b. l. 49), laikinas žemės sklypo planas (b. l. 50), 2010-08-27 V. M. pareiškimas (b. l. 51), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 52-53) foto nuotraukos (b. l. 54-55 )), 2010-11-04 V. M. vadovaujantis ATPK 145 str. 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6), kuriame nurodė, kad 2010-08-07 pilietė V. M. savavališkai užtvėrė kelią, t. y. įkasė medinius kuolus, pasodino eglutes, kai tai trukdė eismui. Kelias nepriklauso pil. V. M. ir į jos sklypo plotą neįskaičiuotas. Minėto protokolo pagrindu Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK 2010-11-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-569982-10, pil. V. M. skyrė 500 Lt (penkių šimtų litų) piniginę baudą.

Pil. V. M., nesutikdama su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK 2010-11-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-569982-10 jai paskirta pinigine bauda, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-01-14 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, - V. M. skundo netenkino, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK 2010-11-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-569982-10, paliko nepakeistą (b. l. 68-69).

Pareiškėja V. M. 2011-01-21 apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT), kuris 2012-08-13 nutartimi, pirmosios instancijos teismo 2011-01-14 nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo (b.l. 84-87). Minimoje LVAT nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad vertinant V. M. veiką pagal ATPK 145 str. 1 d. buvo netinkamai nustatinėjami ir tiriami pažeidimo sudėties elementai, dėl ko nebuvo išpildyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, taisydamas V. M. veikos kvalifikavimo klaidą, šioje byloje naujai vertina šalių pasisakymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, rašytinę bylos medžiagą, faktinei situacijai taiko kitą teisinį kvalifikavimą ATPK ribose.

Bylos medžiaga tvirtina, kad žemės sklypas, esantis Ukmergės r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, su pastatais,- nuosavybės teise priklauso V. M. (b. l. 9-11). Kitas žemės sklypas, taip pat esantis Ukmergės r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, taip pat nuosavybės teise priklauso V. M. (b. l. 12-13). Žemės sklypas, esantis Ukmergės r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr . (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, nuosavybės teise priklauso V. M. (b. l. 14-15).

VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo pažymėjimas (b. l. 52) tvirtina, kad žemės sklypas, esantis Ukmergės rajone Šešuolių seniūnijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties nuosavybės teise priklauso A. K..

Anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai tvirtina faktinę aplinkybę, kad V. M. ir A. K. valdomi žemės sklypai yra toje pačioje vietoje, t. y. Ukmergės r. sav. Šešuolių seniūnijos ribose, o iš laikino žemės sklypo plano (b. l. 25) ir žemės sklypo planų (b. l. 31,21) matyti, kad minimi sklypai yra gretimybėje t. y. sklypas Nr. 17 – priklausantis V. M. ir žemės sklypas Nr. 58, priklausantis A. K. yra greta.

Byloje esančio ginčo vietos fotonuotraukos tvirtina, kad ginčo vietovė yra miško teritorijoje, matyti suartas miško keliukas (b. l. 54), ant miško keliuko susodintos eglutės ir sukalti mediniai kuolai (b. l. 55).

Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-18 rašto Nr. V5-231, privažiavimo kelias prie sklypo Nr. 58, priklausančio A. K. eina per kaimyninį sklypą Nr. 17. Šis 4 m. pločio ir 600 m. ilgio kelias yra įsiterpęs į sklypą Nr. 17 ir į sklypo plotą neįskaičiuotas, t. y. sklypo Nr. 17 savininkui nepriklauso. Taip pat rašte paaiškinta, kad 1993 metais ženklinant sklypą Nr. 17, jam nebuvo nustatytas kelio servitutas, kadangi kelias iš šio sklypo buvo išjungtas kaip bendro naudojimo kelias, o servitutai tuo metu nebuvo rašomi (b. l. 61).

Valstybės įmonė Registrų centras 2010-11-11 rašte Nr. (1.1.13)S-4630 informavo, kad žemės sklypo, kad.Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje, pažymėtos 1999-01-12, atitinka šio žemės sklypo plane, parengtame 1998 m. įbraižytas ribas. Kadastro žemėlapyje, šio žemės sklypo teritorijoje, nėra pažymėta jokių kitų naudotojų, kurie būtų suformuoti kaip atskiri žemės sklypai (b. l. 62).

Iš byloje esančio VĮ Vilniaus regioniniai keliai Ukmergės kelių tarnybos 2011-01-24 rašto Nr. UK-PJT-8-12 matyti, kad Ukmergės rajone Šešuolių seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose valstybinės reikšmės kelių nėra (b. l. 81).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Šešuolių seniūnijos seniūnas 2011-01-24 raštu Nr. D2-10 patvirtino, jog Ukmergės rajono Šešuolių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo ribose vietinės reikšmės viešojo kelio nėra (b. l. 82).

Bendrinanti rašytinių įrodymų analizė leidžia nustatyti faktinę aplinkybę, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype Nr. 17 yra vietinės reikšmės miško keliukas, kuriame, kaip ji pati to neneigia prisodino eglaičių ir sukalė medinius kuolus, kad nevažinėtų kaimynas.

Aplinkybė, nurodyta Valstybės įmonės Registrų centras 2010-11-11 rašte Nr. (1.1.13)S-4630, kad pareiškėjos žemės sklypo teritorijoje, nėra pažymėta jokių kitų naudotojų, kurie būtų suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, nepaneigia fakto egzistuojant miško keliuką, nes kaip tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-18 raštas Nr. V5-231 tuo metu servitutai nustatomi nebuvo.

Kelių įstatymo 3 str. numato, kad Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į: 1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai; 2) krašto kelius. Jie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Taigi apibendrinant darytina išvada, kad ginčo vieta priskirtina vietinės reikšmės vietiniam miško keliui.

Atsižvelgiant į nustatytąją šioje byloje esminę reikšmę turinčią minėtą faktinę aplinkybę, bei ištyrus ir sistemiškai - logiškai išanalizavus bylos rašytinių įrodymų turinį, taip pat įvertinus pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teisėja sprendžia, jog faktiniai pareiškėjos veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoti yra tinkamai, tačiau kvalifikacija pagal ATPK 145 str. 1 d. neatitinka jų pobūdžio, todėl V. M. veika iš ATPK 145 str. 1 d. perkvalifikuojama pagal ATPK 188 str., kuris nustato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą tam tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, kas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pagal ATPK 284 str. 2 d., nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau keisdamas veikos kvalifikavimą teismas turi atsižvelgti į non reformato in peus principą ir negali bloginti asmens padėties dėl paduoto skundo.

ATPK 30 str., nustatančiame bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad juo nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams, administracinėn atsakomyn patrauktas asmuo nėra baustas administracine tvarka, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti V. M. paskyrus ATPK 188 str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais teisėja

nutarė:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2010-11-04 nutarimą Nr. 88N-569982-10, kuriuo V. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda.

Pripažinti V. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Dėl nutarimo per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.