Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1097-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
2S-1097-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06751-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
R. P., G. P.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Swedbank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1097-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06751-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.1; 3.1.10.4; 3.1.10.7; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9387-1042/2017 pagal pareiškėjų R. P. ir G. P. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Swedbank, akcinė bendrovė, bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pagrįstumo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams R. P. ir G. P..2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjų R. P. ir G. P. prašymas atnaujinti terminą skųsti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. P. ir G. P. prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismas nurodė, kad civilinė byla buvo nagrinėjama 2017 m. spalio 30 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant abiem pareiškėjams, tą pačią dieną 15 val. teismas priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjų R. P. ir G. P. pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjams buvo žinoma, kada bus priimta teismo nutartis. Nutartyje nurodytas apskundimo terminas ? per 7 dienas nuo jos priėmimo ? atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, pareiškėjai dėl subjektyvių priežasčių nebuvo aktyvūs ir netinkamai vykdė savo procesines pareigas, nepagrindė savo prašymo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.Teismas nurodė, kad pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pareikšti nepateikė teismui šio skundo, todėl šio termino atnaujinimas būtų formalus ir konkrečiai neapibrėžtas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai R. P. ir G. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti. Teismas neįvertinimo, kad tokiu atveju užkertamas kelias, kad pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas. Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, todėl jiems negali būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir šios srities specialistams. Pareiškėjai sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis: dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl tekdavo išsiprašyti iš darbo. Paaiškinus, kad nėra būtina dalyvauti teismo posėdyje, kuriame skelbiamas procesinis sprendimas, nusprendė nebelaukti, tikėjosi nutartį gauti registruota pašto siunta. Iki 2017 m. lapkričio 7 d. negavę nutarties paskambino į teismą ir sužinojo, kad 2017 m. spalio 30 d. nutartis jiems buvo išsiųsta neregistruotu laišku, kad teismas atsisakė iškelti bankroto bylą. Nedelsdami atvyko į teismą ir gavo įsiteisėjusią 2017 m. spalio 30 d. nutartį, todėl pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties. Teismas neįvertino, kad nuo nutarties priėmimo iki jos įsiteisėjimo praėjo tik 4 darbo dienos, nes lapkričio 1 d. yra nedarbo diena. Pareiškėjai manė, kad būtent dėl to galėjo užtrukti nutarties siuntimas. Prašymas dėl termino atnaujinimo pateiktas tą pačią dieną, kai įsiteisėjo 2017 m. spalio 30 d. nutartis, kad pareiškėjai aktyviai naudojasi procesinėms teisėmis.Nustatęs, kad prašymas dėl termino atnaujinimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti, o ne atsisakyti atnaujinti terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008). Taigi viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 78 straipsnis). Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2017).Nagrinėjamu atveju skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis priimta žodinio proceso tvarka. Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas, atliekant procesinį teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo veiksmą, posėdžio forma nesikeičia. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-236/2016). Taigi minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d., nes per CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą nuo procesinio dokumento priėmimo ir paskelbimo dienos, t. y. iki 2017 m. lapkričio 6 d., teisme nebuvo gautas atskirasis skundas. Jau kitą dieną po to, kai pasibaigė įstatyme numatytas terminas procesiniams veiksmams atlikti, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjai padavė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl termino atnaujinimo. Iš prašymo dėl termino atnaujinimo bei atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai terminą praleido, nes jie per 7 dienų terminą nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis priėmimo ir paskelbimo dienos neturėjo galimybės susipažinti su minėta teismo nutartimi, jos argumentais, ir tai turėjo įtakos termino paduoti atskirąjį skundą praleidimui.Apeliacinio teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų elgęsi nerūpestingai (nesąžiningai) ir piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Dalyvavo dvejuose teismo paskirtuose teismo posėdžiuose, kuriuos žodinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 30 d. Nors 2017 m. spalio 30 d. 14 val. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo abu pareiškėjai, posėdis truko apie 11 min., o procesinio sprendimo paskelbimas buvo atidėtas vėlesniam laikui, t. y. 2017 m. spalio 30 d. 16 val. Skelbiant procesinį dokumentą pareiškėjai nedalyvavo. Nors nutartis kitą darbo dieną, t. y. 2017 m. spalio 31 d., buvo išsiųsta, tačiau pareiškėjai ją gavo tik 2017 m. lapkričio 8 d. Iš pareiškėjų aiškinimų matyti, kad pareiškėjai iki 2017 m. lapkričio 7 d. (antradienio) negavę teismo nutarties paskambino į teismą ir sužinojo, kad įsiteisėjo nutartis atsisakyti jiems iškelti bankroto bylą, kad nutartis buvo išsiųsta neregistruota pašto siunta, kad terminas skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo, o ne nuo jos įteikimo pareiškėjams dienos. Tą pačią dieną pareiškėjai nuvyko į teismą ir jiems buvo įteikta įsiteisėjusi 2017 m. spalio 30 d. nutartis. Pareiškėjų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau pareiškėjai neturėjo galimybės susipažinti su teismo motyvais, kodėl atsisakyta jiems iškelti bankroto bylą, suformuoti nesutikimo argumentų, todėl prašė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad nutartis pareiškėjams įteikta 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. jau susėjus apskundimo terminui, kad kreipėsi į teismą 2017 m. lapkričio 7 d. dėl prašymo atnaujinimo bei visumą nustatytų aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais siekė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, supratę, kad praleido terminą skundui paduoti nedelsiant kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą pareiškėjai neatliko procesinio veiksmo, t. y. nepadavė atskirojo skundo (CPK 78 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjai netinkamai įgyvendino procesines teises. Tačiau sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad tuo atveju, jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo nebuvo atliktas procesinis veiksmas – paduotas atskirasis skundas – daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto. Įvertinus aplinkybę, kad iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienos pareiškėjams nebuvo įteikta skundžiama nutartis, iš dalies sutiktina, kad jie neturėjo galimybės parengti atskirojo skundo. Todėl įvertinęs susidariusią situaciją bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga buvo pareiškėjams nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjams pateikus atskirąjį skundą, laikoma, kad jis paduotas pirminio kreipimosi į teismą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d., o nepadavus – būtų pagrindas prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino pratęsimo atsisakyti priimti ir jį grąžinti padavusiems asmenims.Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas per formaliai taikė įstatymo nuostatas, nepagrįstai netaikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, nors nustatė, kad pareiškėjų R. P. ir G. P. prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo neatitinka CPK 78 straipsnio 3 dalyje numatytų turinio ir formos reikalavimų, nes kartu su prašymu nepaduotas atskirasis skundas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų R. P. ir G. P. procesinio dokumento – prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo – priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjų R. P. ir G. P. prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė