Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos technologijų skyriaus vadovu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2023 m. spalio 27 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,81 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 27 d. apie 15–16 val. vairavo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes turėjo vykti krepšinio varžybos ir nebuvo, kas galėtų parvairuoti jo automobilį. Jį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namais. Pats nustebo dėl jam nustatyto neblaivumo, nes jautėsi pakankamai gerai, su alkoholiu problemų neturėjo, tačiau su nustatytu 2,81 promilių neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra lizinguojamas iš banko. Su automobilio verte nesutinka, nes įmonė pirko virš 100–150 automobilių tiesiogiai iš Belgijos, todėl jų vertė buvo mažesnė. Be to, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su važinėjimu po visą Lietuvą, per mėnesį nuvažiuodavo apie 5 000 – 7 000 km ir dėl nuolatinio važinėjimo automobilis nusidėvėjo. Savo elgesį vertina labai neigiamai, yra kaltas prieš savo šeimą, gimines, nuvylė darbdavius ir dėl šio įvykio jam iki dabar yra didžiulis šokas. Dėl šio įvykio pablogėjo šeimos santykiai, sutuoktinei teko didelis krūvis, nes tik ji viena gali nuvežti vaikus į įvairius užsiėmimus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotoja skirti tetą, su kuria betarpiškai bendrauja, kartu švenčia šventes, susitinka ir savaitgaliais. Teta jam yra autoritetas (2 t., b. l. 24).

Iš 2023 m. spalio 27 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad fiksuotas J. D. neblaivumas (1 t., b. l. 71–75).

Iš Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. apžiūrėtas automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta likutinė vertė 18 060 Eur (1 t., b. l. 190–200, 2 t., b. l. 2–22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis J. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis J. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 127–128), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 122–126), dirba (1 t., b. l. 120–121), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2021 m. rugpjūčio 1 d. suteikta stebėjimo paslauga (1 t., b. l. 130), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas 2022 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 135), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 140), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 186–187), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių pasekmių, turtinė žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. J. N. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b. l. 179–180). V. J. N. neteista (1 t., b. l. 181), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 185), dirba, kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad V. J. N. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos V. J. N. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog J. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,81 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors J. D. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 7 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).‏‏‎ Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad J. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. J. D. vairavo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, transporto priemonės valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 55). Transporto priemonės savininkas ir valdytojas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 29 170 Eur (1 t., b. l. 56). Pagal Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. lapkričio 24 d. yra 18 060 Eur (1 t., b. l. 190–200, 2 t., b. l. 3–22).

Šiame kontekste pažymėtina, kad viešoji įstaiga „Emprekis“ pateikia bendrą tos kategorijos transporto priemonių vertę, o vertinimo ataskaitoje – konkrečios transporto priemonės vertę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. D. teiginius, kad automobilio vertė mažesnė nei nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, kadangi automobilis, nors ir naujas, pirktas už mažesnę sumą, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog naujo automobilio pirkėjui buvo pritaikyta ženkli nuolaida, automobilio rinkos vertės nemažina.

Remiantis teismų praktika, nustatinėjant konfiskuotino turto vertę, remiamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nusikalstamos veikos darymo metu padaryti automobilio apgadinimai, nustatant automobilio vertę, teisinės reikšmės neturi.

Iš paminėtos Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis turi eilę apgadinimų, automobiliui būtinas remontas, kurio išlaidos, pagal 2023 m. spalio 22 d. kainyną, sudarytų 5 960,27 Eur. Iš paminėtos ataskaitos matyti, kad atlikus automobilio remontą ir investavus nurodytą sumą automobilio remontui, jo vertė padidėtų iki 24 022,99 Eur, t. y. koreguotos analogiško automobilio bazinės vertės (įvertinus automobilio ridą).

Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog minėta automobilio vertinimo ataskaita buvo parengta 2023 m. lapkričio 24 d. Nusikalstama veika padaryta – 2023 m. spalio 27 d., o 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu, automobilis grąžintas automobilio savininkui. Taigi, kaltinamojo pateikta ataskaita buvo atlikta praėjus savaitei po automobilio grąžinimo savininkui. Nors automobilio savininkas įsipareigojo šią transporto priemonę saugoti iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau tai netrukdė automobilio savininkui naudotis šia priemone, kaip matyti, automobiliu ir buvo naudojamasi, kadangi vertinimo dieną automobilio rida sudarė 54124 km, tuo tarpu nusikaltimo padarymo metu rida sudarė 54087 km. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu, transporto priemonės būklė buvo tokia pati kaip ir atlikto vertinimo metu. Be to, duomenų, kurie iš transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytų apgadinimų ir kurios remonto išlaidos susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, byloje nepateikta. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog pateiktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta iš esmės jokių techninių defektų dėl kurių, transporto priemonės eksploatavimas būtų negalimas ar apsunkintas, ar dėl to automobilis prarastų didelę savo vertę. Be to, iš ataskaitoje pateiktų duomenų matyti, jog analogiškos transporto priemonės bazinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma nustatytos vidutinės automobilio vertės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba keliose darbovietėse, gauna pastovias pajamas, turi du mažamečius vaikus, ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kelioms kredito įstaigoms, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarinius, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, tai, kad automobilį naudoja bendrovė, kaltinamojo individualią situaciją ir jo galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo J. D. išieškotina dalis, konfiskuotino automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 000 Eur.

Kaltinamajam J. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 107–114), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, J. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“ .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui V. J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. D., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. D. ir laiduotojai V. J. N., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 7 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J. D. valstybės naudai konfiskuoti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.