Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį dėl to, jog jis 2014-09-29 apie 9 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė prekių (aštuoniolika pakelių kavos „Jacobs Kronung“ ir du pakelius kavos „Jacobs Golden edition“), kurių bendra vertė 72,46 Eur, ir praėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjęs.

S. A. apie teismo posėdžio laiką (2015-05-12, 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laivės pr. 79A, Vilnius) žinoma. Jis į šį teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį, byla nagrinėjama nedalyvaujant pažeidėjui (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K., teismui paaiškino, jog ji dirba parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vadove. 2014-09-29 apie 9.00 val. buvo pastebėtas asmuo, kuris paėmė kelis pakelius kavos, tačiau, paklausus minėto asmens, kas čia vyksta, jis su savimi turėtus kavos pakelius padėjo atgal į lentyną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo pastebėta, kad vėliau šis asmuo paėmė du pakelius kavos, o dar vienas asmuo paėmė 18 ar 20 pakelių kavos ir nesumokėję už paimtas prekes praėjo pro kasas. Liudytoja nurodė, kad po kurio laiko Šalininkų miestelyje ji pastebėjo asmenį, kuris iš parduotuvės buvo pagrobęs du pakelius kavos ir apie tai pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai minėtą asmenį sulaikė. Posėdžio metu liudytojai G. K. parodžius teisumui pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-02401-14 esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip liudytojas I. Š. atpažįsta S. A., kaip asmenį, kuris 2014-09-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius pagrobė 18 pakelių kavos, pareiškė, kad būtent I. Š. tuo metu pagrobė du pakelius kavos, o apie nuotraukoje užfiksuotą S. A. ji nieko negali pasakyti.

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad remiantis ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, nė vienas įrodymas teismui neturi išankstinės galios. Visus įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime S. A. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. negalėjo pasakyti, kad jai pateiktose fotonuotraukose esantis S. A. 2014-09-29 d. apie 9.00 val. buvo jos vadovaujamoje parduotuvėje ir pagrobė 18 pakelių kavos. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, jog iš esmės S. A. kaltė grindžiama tik Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame be kita ko nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Š. iš kartotekos atpažino S. A. kaip asmenį 2014-09-29 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį smulkų svetimo turto pagrobimą, kurio matu iš parduotuvės buvo pavogta prekių už 72,46 Eur., tačiau kaip jau buvo aukščiau pažymėja būtent pats liudytojas I. Š. tą pačią dieną iš parduotuvės pavogė du pakelius kavos ir vėliau buvo sulaikytas, todėl teismo vertinimu jo parodymai negali būti pakankamai objektyvūs ir nešališki. Teismui susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02401-14 medžiaga nustatyta, jog I. Š. yra asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, pažymėta, kad jo gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybė todėl teismas neturi galimybių jo iškvieti į teismo posėdį ir apklausti dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat nustatyta, jog 2014-09-29 vaizdo įrašas iš parduotuvės negali būti pateiktas, kadangi per klaidą buvo sunaikintas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Taigi vien ikiteisminio tyrimo metu apklausto I. Š. parodymai, kuriuos iš esmės paneigia teisme apklausta liudytoja G. K., negali būti pagrindas konstatuoti, jog S. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog S. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties ir jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas,

nutarė:

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal LR ATPK 50 str. pradėtą administracinės bylos teiseną nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02401-14 medžiagą (1 segtuvas) grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.