Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. atstovo advokato Povilo Gruodžio (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos A. S. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK) 2015-03-02 nutarimas Nr. 10-ATI-1795 neatnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato tyrėjas G. P. A. S. 2014-06-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-05-17, apie 14.00 val., Pažagiškių gatvėje, Vilniuje, jai priklausantis šuo mirtinai sužalojo Rolando B. B. grifonų veislės šunį, tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 110 str. 10 d., už ką A. S. 2014-06-27 nutarimu Nr. 18N-14473358-14 buvo paskirta 600 Lt bauda.

2015-02-04 A. S. atstovas advokatas Povilas Gruodis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK viršininkui pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 0114000258156.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas D. N. 2015-03-02 priėmė nutarimą Nr. 10-AT1-1795 neatnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Nesutikdamas su 2015-03-02 nutarimu Nr. 10-AT1-1795 neatnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos, A. S. atstovas advokatas Povilas Gruodis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl šio nutarimo panaikinimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-29 nutartimi paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK 2015-03-02 nutarimą Nr. 10-ATI-1795 neatnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kurie negalėjo būti žinomi ir pateikti bylos nagrinėjimo metu, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta laikantis jos nagrinėjimui taikomų ATPK reikalavimų, bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto procesinio sprendimo.

Skunde pažymima, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. B. ar kitas žuvusio šuns savininkas/ laikytojas nedalyvavo įvykyje, įvykį matė tik O. S., kuri byloje nebuvo apklausta, bei liudytoja R. R., kuri, kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo, nurodė tik žuvusio šuns spalvą ir dydį. Iš byloje surinktų duomenų neįmanoma nustatyti, kieno šuo iš tiesų žuvo. Kadangi žuvęs šuo lakstė laisvai, be šeimininko ir be pavadėlio, antkaklio ar kitokių skiriamųjų ženklų, neatmetama galimybė, jog įvykio metu buvo sužalotas visiškai kitas, o ne R. B. priklausęs, šuo. Nurodo, jog O. S. šunį vedžiojo pamiškėje, toliau nuo gyvenamųjų namų ir už pavadėlio, t. y. buvo elgiamasi rūpestingai ir atidžiai, tuo tarpu mirtinai sužalotas šuo buvo neprižiūrimas savo šeimininkų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėja apie šias aplinkybes sužinojo tik civilinės bylos metu, kuomet pasitelkė teisinę pagalbą. Pažymi, kad patys šuns šeimininkai buvo neapdairūs ir elgėsi nerūpestingai, kadangi jų šuo lakstė neprižiūrimas ir be pavadėlio, dėl ko jie turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 10 d., o ne Pareiškėja.

Skunde akcentuojama, kad šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis suformuota teismų praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - ne Pareiškėja, o O. S., kadangi įvykio metu šuo buvo pastarosios žinioje, o O. S., remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 12 str. 3 d., gali būti šuns savininke ir atsakyti administracine tvarka. Nurodo, kad teismo argumentas, neva, norėdama pagrįsti O. S., kaip savininkės, teises, Pareiškėja privalėjo pateikti šuns registracijos ar kitus dokumentus, pagrindžiančius šuns nuosavybės teisės priklausymą O. S., yra visiškai nepagrįstas. Kita vertus, net ir sprendus, jog ·gyvūno savininkė yra Pareiškėja, įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato ir neriboja gyvūno savininkų skaičiaus.

Anot advokato, Pareiškėjai 2015 m, vasario 2 d. susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pagrindžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (Pareiškėją) yra nekaltas. Nurodo, kad akivaizdu, jog šiuo atveju Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK viršininkas pažeidė ATPK 257 str. įtvirtintą pareigą, kadangi byloje esantys įrodymai buvo tirti atsietai vienas nuo kito bei neobjektyviai, todėl konstatuotina, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Motyvuojamoji dalis

A. S. atstovo advokato P.Gruodžio skundas netenkintinas.

ATPK 302²⁰ straipsnis reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajam pareigūnui, o kai tokio pareigūno nėra, - teismui. Aukštesniojo pareigūno sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti teismui šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) savo sprendimu tyrimą nutraukia.

ATPK 302¹⁷ str. nustatyti konkretūs atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta ir šis sąrašas yra baigtinis.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Kaip naujai atsiradusią aplinkybę pareiškėjas tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui įvardija tai, jog tik gavus civilinėje byloje A. S. atžvilgiu priimtą sprendimą už akių paaiškėjo, kad pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos neteisingai, A. S. nubausta be kaltės, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo surastas ir apklaustas žuvusio šuns savininkas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo kontekste, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, 2014-05-19 R. B. kreipėsi į policiją prašydamas išaiškinti šuns, sukandžiojusio jo Briuselio grifono veislės šuniuką, šeimininką (b.l.9-11), pareiškime nurodoma, kad įvykį matė kaimynė, pateikiamas jos telefono numeris; 2014-04-20 Vilniaus apskrities VPK 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.tyrėjo A. S. rezoliucija pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (b.l.9). Įvykį betarpiškai mačiusi liudytoja R. R. buvo apklausta policijos pareigūnų, ji apibūdino merginą, vedžiojusią šunį, iš apklausos protokolo turinio matyti, kad liudytoja kalbėjosi su šunį vedžiojusia mergina, matė, kad į įvykio vietą atėjo vyresnio amžiaus moteris, todėl, kaip teisingai konstatavo teismas, aplinkybė, jog įvykio metu šunį vedžiojo ne pati A. S., o jos dukra, buvo akivaizdžiai žinoma tiek įvykį tyrusiems policijos pareigūnams, tiek pačiai A. S..

Be to, pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo A. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 10 d., buvo pasirašytinai jai įteiktas, A. S. protokole pasirašė: dėl kokio pažeidimo pažeidėja yra traukiama atsakomybėn; jog su protokolu A. S. yra susipažinusi, protokolo kopiją gavusi, jai teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., išaiškintos, taip pat kad bylos nagrinėjimo data (2014-06-27), laikas (9.30 val.) ir vieta (Vilniaus apskrities VPK 5 PK, Mėnulio g.11, Vilniuje) jai yra žinoma (b.l. 15). Nepagrįstas skundo argumentas, jog aplinkybės, reikšmingos bylai nagrinėti, paaiškėjo tik gavus sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl turėjo visas galimybes aktyviai pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, taip pat ir teises susipažinti su visa bylos medžiaga, pateikti prašymus į teismo posėdį kviesti liudytojus, apskųsti nutarimą byloje ir pan. Kaip matyti iš bylos, savo teisėmis ji nesinaudojo, į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Vilniaus apskrities VPK 5 PK neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant (b.l.14). Be to, procesinėmis teisėmis A. S. pasyviai naudojosi ir nagrinėjant civilinę bylą teisme bei tik įvertinusi tai, jog jos atžvilgiu priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas sukėlė neigiamas pasekmes, siekė proceso atnaujinimo.

Tiek skunde apylinkės teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teigiama, jog ne A. S., o jos dukra O. S. yra šuns savininkė, todėl A. S. buvo netinkamas subjektas, patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 8 p., gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Byloje A. S. nepateikė neginčytinų duomenų, kad šuo priklauso būtent O. S., todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. yra šuns, 2014-05-17 mirtinai sužalojusio R. B. šunį, laikytoja. Be to, Civilinio kodekso normos įgalina šešiolikos metų sulaukusį asmenį atsakyti už padarytą žalą neeliminuoja pilnamečio šeimos nario pareigos užtikrinti tinkamą ir maksimaliai rūpestingą šuns priežiūrą, sąlygojančią, kad nepilnamečio šeimos nario vedžiojamo šuns veiksmai nesukeltų žalos žmonėms ar kitiems gyvūnams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai Pareiškėjų paaiškinimus nelaikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir pagrįstai konstatavo, kad žinant jas nebūtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujinti, kadangi A. S. kaltė pagal ATPK 110 str. 10 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo visiškai įrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartį palikti nepakeistą ir A. S. atstovo advokato Povilo Gruodžio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.