Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų išieškotojos E. B., skolininkų K. B. ir I. P., atstovaujamos advokato Raimondo Kalverš atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5594-584/2013, kuria skolininkams K. B. ir I. P. paskirta bauda už sprendimo dalies dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį nevykdymą bei nustatytas naujas Kauno apygardos teismo 2011-12-14 sprendimo dalies įvykdymo terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Byloje atskiruosius skundus pateikė tiek išieškotoja, tiek skolininkai.

Atskiraisiais skundais skolininkai K. B. ir I. P., atstovaujama advokato Raimondo Kalverš prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti. Apeliantas K. B. prašo priimti naują nutartį – antstolės pareiškimo paskirti baudą dėl sprendimo neįvykdymo netenkinti; be to, prašo paskirti statybinę teismo ekspertizę. Apeliantė I. P. prašo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 36-39, 56-59). Atskiruosius skundus apeliantai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais:

1. Teismas pažeidė skolininkės I. P. teises į gynybą, kadangi jai nebuvo žinoma apie antstolės pareiškimo nagrinėjimą ir ji neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos. I. P. nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje. I. P. apie posėdį tinkamai nebuvo pranešta. Šios aplinkybės laikytinos absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

2. Teigia, kad bauda skolininkams paskirta nepagrįstai, nes jie neturi galimybės pilnai įvykdyti sprendimą, kadangi jo dalis dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį yra negalima įvykdyti dėl statybos darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurie yra taikytini tiek statant naujus statinius, tiek remontuojant senus. Už šių reikalavimų pažeidimą numatytos griežtos sankcijos. Be to, reikalavimas patalpas atstatyti į pirmykštę padėtį yra neapibrėžtas, kadangi nėra patikimų žinių, kokia padėtis laikytina pirmykšte. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo paskirti statybinę-techninę ekspertizę, nes didžioji dalis įsipareigojimų yra įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl baudos už dalies teismo sprendimo nevykdymą skolininkams paskyrimo pagrįstumo, jos dydžio nustatymo bei naujai nustatyto termino sprendimo daliai įvykdyti trukme.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantas K. B. atskirajame skunde išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskiriesiems skundams išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto K. B. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo. Skolininkė I. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – lėktuvo bilietų, municipalinių mokesčių sąskaitų, Gyventojų registro tarnybos pažymos kopijas, pažymą iš darbovietės. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šie dokumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad juos priimti atsisakytina.

Dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantas K. B. teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo paskirti statybinę-techninę ekspertizę ir atskirajame skunde prašė paskirti statybinę ekspertizę, kurio tenkinti nėra pagrindo. Eksperto išvada, išdėstyta ekspertizės akte, yra vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą (CPK 177 str. 2d., 216 str. 1d.), tačiau ekspertizės aktai nėra yra vertinami kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais ir neturi teismui didesnės įrodomosios ar iš anksto nustatytos galios. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu, byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, o ne tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumas. Be to, apelianto prašymas nebuvo aiškiai išreikštas nei pirmosios instancijos teisme, nei yra pakankamai motyvuotas atskirtajame skunde. Apelianto nurodyti klausimas yra daugiau teisinio pobūdžio, o teismo ekspertizė negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus, nes teismas privalo spręsti juos savarankiškai vadovaudamasis nepriklausomumo principu (CPK 21 str.). Esant visoms šioms aplinkybėms prašymas skirti ekspertizę atmestinas.

Dėl apeliantų skundų. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Antstolės S. V. kontoroje vykdoma Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta įpareigoti atsakovus K. B. ir I. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti pagal VĮ „Registrų centras“ 2000-03-30 III aukšto patalpų planą į pirmykštę padėtį pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo patalpas II-75, II-76, II-77, atstatant jose sanitarinius įrenginius, išgriautas sienas, atnaujinti vandens tiekimą ir nukanalizavimą (vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00040, b.l. 1, vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00038, b.l. 3). Antstolis M. P. 2012-11-09 skolininkams išsiuntė įpareigojimą (raginimą) nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą (vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00038, b.l. 1-2). Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo 2013-01-23 aktu konstatuota, kad K. B. ir I. P. Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimo dalyje dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį, neįvykdė (vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00038, b.l. 20-21). Kauno miesto apylinkės teismas 2013-03-28 nutartimi už minėtos sprendimo dalies nevykdymą skolininkams K. B. ir I. P. skyrė po 10,00 Lt iš kiekvieno už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-24 iki teismo sprendimo įvykdymo, išieškotojos E. B. naudai, be to, nustatė naują Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-1883-584/2011 įvykdymo terminą (b.l. 22-24).

Dėl skolininkų K. B. ir I. P. atskirųjų skundų.Apeliantai K. B. ir I. P. su teismo jiems skirta bauda nesutinka. Teigia, kad šios sprendimo dalies įvykdyti neturi galimybės, be to, bauda už teismo sprendimo neįvykdymą negali būti taikoma, kol nepasibaigęs jo įvykdymo terminas Apeliantų teigimu skolininkei I. P. apie antstolės pareiškimą bei teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta, kadangi apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), ir taip pažeista jos teisė byloje ginčo klausimu pareikšti savo poziciją, ir tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

Iš byloje esančių dokumentų apeliantų skundus nagrinėjantis teismas nustatė, kad antstolė, teikdama pareiškimą dėl baudos skolininkams paskyrimo teismui, jį siuntė ir skolininkams K. B. ir I. P. antstolei žinomu adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Be to, teismas skolininkams šiuo adresu išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo bei teismo pranešimus apie teismo poėdį (b.l. 6, 8-9). Iš prie bylos pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 0114/13/00040 ir Nr. 0114/13/00038 medžiagos matyti, kad antstoliui buvo žinomas tik vienintelis skolininkės I. P. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). CPK 644 straipsnio 4 punktas skolininkui nustato pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Tokių duomenų byloje nėra. Jei apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (CPK 644 str. 2 d.). Antstolės pareiškimą nagrinėjančiam teismui duomenų apie skolininkės I. P. gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą irgi nebuvo pateikta. Nagrinėjamos bylos duomenimis vienintelis teismui žinomas skolininkės I. P. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad skolininkui K. B., kuris yra skolininkės I. P. artimas giminaitis – jos tėvas, neabejotinai buvo žinomas apeliantės I. P. gyvenamosios vietos adresas, tačiau jis šių duomenų nei antstolei, nei teismui nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos (bendrininkavimo) principas numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Skundus nagrinėjančio teismo nuomone, skolininkai šio principo nesilaikė. Be to, CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad išieškotojo ir skolininko neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pranešimai skolininkei I. P. apie antstolės pareiškimą bei jo nagrinėjimą nelaikytini netinkamais, apeliantės teisės nebuvo pažeistos, todėl bylą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

Apeliantai laiko, kad bauda už teismo sprendimo dalyje dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį nevykdymo jiems buvo skirta nepagrįstai, kadangi jie neturi galimybės įvykdyti šią sprendimo dalį dėl teisės aktų, reglamentuojančių statybas, reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantų argumentą laiko nepagrįstu.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.). Bauda yra pagrindinė nuobauda, kurią teismai skiria už procesinių pareigų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo 2013-01-23 aktu konstatuota, jog Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimo dalis dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį neįvykdyta (vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00038 b.l. 20-21). Šios sprendimo dalies neįvykdymo fakto, kaip matyti iš bylos medžiagos, neneigia ir patys skolininkai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išieškotojos atsiliepime į apelianto K. B. atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad skolininkų nurodomos aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo yra nepagrįstos, kadangi šios aplinkybės buvo išspręstos civilinėje byloje Nr. 2-1883-584/2011.

Be to, apeliantai teigia, kad bauda jiems negalėjo būti paskirta, kadangi dar nesibaigė sprendimo įvykdymo terminas. Šis skolininkų atskirųjų skundų argumentas juos nagrinėjančio teismo nuomone yra atmestinas.

Nesutiktina, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė 2011-12-14 teismo sprendimo vykdymo tvarką - jo įvykdymo terminą, todėl sprendimo įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. 2011-12-14 teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo nustatytas sprendime – 3 mėnesiai nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012-06-08. Todėl jo įvykdymo terminas buvo jau pasibaigęs. 2013 m. kovo 28 d. nutartimi skolininkams buvo nustatytas papildomas terminas neįvykdytam teismo sprendimui įvykdyti, tačiau šis terminas nelaikytinas CPK 284 straipsnio normų taikymu. Kadangi 2011-12-14 teismo sprendimo neįvykdymas buvo konstatuotas Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo 2013-01-23 aktu, teismas pagrįstai nustatė, kad bauda skaičiuotina nuo sekančios dienos po sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto 2013-01-23 surašymo dienos.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bauda skolininkams K. B. ir I. P. po 10,00 Lt iš kiekvieno už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2013-01-24 iki teismo sprendimo įvykdymo, išieškotojos E. B. naudai buvo paskirta pagrįstai.

Dėl išieškotojos E. B. atskirojo skundo. Apeliantė nesutinka su teismo skolininkams paskirtos baudos dydžiu ir papildomai sprendimo įvykdymui nustatyto termino trukme. Apeliantės nuomone tokio dydžio bauda nepasieks jos skyrimo tikslų, o naujai nustatytas terminas yra nepagrįstai ilgas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Skirdamas skolininkams baudą, teismas atsižvelgė į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, tačiau kartu tokia bauda atlieka drausminantį poveikį, kuris yra nukreiptas į ateitį - skatina skolininką įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkai K. B. ir I. P. nevykdė 2011-12-14 teismo sprendimo dalies dėl patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį. Teismas skolininkams paskyrė baudą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad tokio dydžio bauda nebus pasiekti jos tikslai ir taip toleruojamas skolininkų elgesys ir toliau nevykdyti teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, atsižvelgė į nevykdomo sprendimo pobūdį bei skirtina bauda siekiamus tikslus. Skolininkams bauda už šio sprendimo dalies nevykdymą skiriama pirmą kartą(CPK 771 str. 5 d.). Nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada dėl skirtinos baudos dydžio ir naujai nustatytino sprendimo įvykdymo termino trukmės, sprendžia, kad skolininkams paskirtoji 10,00 Lt iš kiekvieno už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną bauda yra pakankama satisfakcija išieškotojai dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat pakankama paskata skolininkams tinkamai įvykdyti prievolę. Teismo įsitikinimu ja bus pasiekti prevenciniai tikslai.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirųjų skundų motyvais pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.