Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-467-855/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
2-467-855/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02543-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
S. B.
Trečiasis asmuo
UAB „Atri Lt“
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2-467-855/2015Teismo proceso Nr. 2-52-3-02543-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 21.1.; 42.10.;63.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Galinai Tijūnelienei, dalyvaujant ieškovei S. B., ieškovės atstovei adv. Irenai Maksimovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei S. B., tretysis asmuo – UAB „Atri Lt“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. B., prašydama priteisti iš atsakovės 4054,68 € negrąžintos paskolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-01-01 iki pilno paskolos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. vasaros viduryje atsakovės prašymu paskolino jai 14000 Lt grynais pinigais per du kartus (vieną kartą perduodama 9000 Lt, o po kurio laiko – dar 5000 Lt per atsakovės sūnų R. B.) kiosko statybai, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti po 2-3 mėnesių, kai pastatys ir parduos kioską, tačiau iki šiol negrąžino, įforminti paskolą atsisako. Jokia rašytinė paskolos sutartis ar raštelis pasirašyti nebuvo, nes ieškovė pasitikėjo atsakove. Ieškovei kreipusis pagalbos į advokatą, atsakovė advokatui atsiųstame paaiškinime patvirtino, kad yra gavusi iš ieškovės 14000 Lt, todėl šis rašytinis įrodymas ir liudytojos E. B. – ieškovės dukters, dalyvavusios perduodant pinigus, parodymai įrodo ieškovės reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau parengiamųjų posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kadangi jokių pinigų sau iš ieškovės niekada nesiskolino, o iš ieškovės gauti pinigai buvo skirti UAB „Atri LT“, kurios akcininkės buvo šalys ir jų giminaičiai, veiklai. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai žinoma.

Tretysis asmuo UAB „Atri LT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 4 d., 130 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Reikšmingas paskolos teisiniams santykiams nustatyti ir įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudarančias aplinkybes, t.y. esmines paskolos sutarties sąlygas – pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti - privalo įrodyti ieškovas (pvz., Lietuvos A. T. 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011, LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis c.b. V.M. v L.B., Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).

Nors ieškovė S. B. paaiškino, jog 2010 m. vasarą paskolino atsakovei S. B. grynais pinigais 14000 Lt bendrą sumą per du kartus (iš pradžių perdavė 9000 Lt, o po kurio laiko – dar 5000 Lt), o atsakovė S. B. įsipareigojo grąžinti paskolintą sumą per 2-3 mėnesius, tačiau atsakovė S. B. 2014-11-05 ir 2015-01-14 parengiamųjų posėdžių metu neigė paskolos sutarties su ieškove sudarymo faktą bei savo valią pasiskolinti savo nuosavybėn pinigus iš ieškovės, ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės paaiškinimus ir leistų konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, o būtent ieškovės nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovės S. B. nuosavybėn bei atsakovės įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti ieškovei.

Teismas pažymi, kad pagal iki 2015-01-01 galiojusią CK 1.73 str. 1 d. 1 p. redakciją, fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu, turėjo būti sudaromi paprasta rašytine forma. CK 6.871 str. 1 d. numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymui nustatant privalomą sandorio formą. Nagrinėjamu atveju ieškovė S. B., teigianti, jog buvo sudarytas sandoris dėl 14000 Lt sumos, nepateikė teismui nei rašytinės paskolos sutarties, nei paskolos raštelio, nei kitokio sutarties sudarymo metu surašyto skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei bei atitinkančio rašytinės sutarties formos reikalavimus CK 6.871 str. 3 d. prasme, pripažino, jog joks rašytinis susitarimas pasirašytas nebuvo. Pagal CK 1.93 str. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama paskolos sutarties sudarymo su atsakove bei jo neįvykdymo faktus, negali remtis liudytojos I. B. parodymais, o teismas negali vertinti šios liudytojos parodymus ir jais remtis darydamas vienokias ar kitokias išvadas, juo labiau, kad ši liudytoja yra pačios ieškovės duktė, t.y. itin artimu giminystės ryšiu su ieškove susijęs asmuo, kas savo ruožtu, nesant byloje jokių kitų įrodymų, gali sukelti teismui abejonių dėl tokio liudytojo parodymų tikrumo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių CK 1.93 str. 6 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių reikėtų netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais: byloje nėra kitų rašytinių sandorio sudarymo įrodymų, nėra duomenų apie tokių įrodymų praradimą ar duomenų, kad šalys objektyviai negalėjo įforminti sandorio raštu ir pan. Tokiu būdu ieškovė, elgdamasi kaip rūpestingas ir apdairus tokioje situacijoje, savo teisėmis besirūpinantis protingas ir atidus asmuo (bonus pater familias), skolindama pakankamai didelę fiziniam asmeniui pinigų sumą, galėjo pasirūpinti tinkamu šio sandorio įforminimu, kaip to reikalauja teisinis reglamentavimas, ir taip išvengti galimų ginčų ateityje, o to neatlikusi, turėtų prisiimti neigiamas teisines pasekmes, juo labiau, kad tiek ieškinyje, tiek 2014-03-14 ieškovės adv. A. M. rašte, tiek teismo posėdžio metu ji nurodė, kad ilgą laiką vykdė ir tebevykdo individualią veiklą, šiuo metu turi kavinės verslą, kartu su atsakovės šeima buvo trečiojo asmens UAB „Atri lt“ akcininkai, t.y. ieškovė yra verslu užsiimantis atitinkamą patirtį sudarant įvairius sandorius ir siekiant pelno turintis asmuo.

Vienintelis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovės S. B. raštas – atsakymas į ieškovės atstovo adv. A. M. reikalavimą grąžinti 37000 Lt ir įforminti tarpusavio santykius (b.l. 7-10), negali būti laikomas nei paskolos gavėjo paskolos rašteliu CK 6.871 str. 3 d. prasme, nei paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą patvirtinančiu įrodymu, kadangi jame nėra nurodytas / įtvirtintas / užfiksuotas atsakovės S. B. įsipareigojimas grąžinti iš ieškovės paskolintus būtent 14000 Lt, jame apskritai nėra kalbama apie tai, jog S. B. būtų pasiskolinusi iš ieškovės S. B. pinigus ir įsipareigojusi juos grąžinti (per atitinkamą terminą). Nors atsakovė S. B. šiame rašte patvirtina 11000 Lt gavimo iš ieškovės S. B. faktą, tačiau nurodo, kad ieškovė šiuos pinigus paskolino ne atsakovei, o trečiajam UAB „Atri Lt“, kurios akcininkais, kaip teismo posėdyje patvirtino pati ieškovė, buvo ieškovės ir atsakovės šeimos, galimai atitinkamoms įmonės veiklai reikalingoms reikmėms, o jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti faktą, jog atsakovės gauti 11000 Lt buvo būtent jai 2010 m. vasarą paskolinti pinigai, t.y. jos pačios nuosavybėn perduoti pinigai, kuriuos ji buvo įsipareigojusi ieškovei grąžinti, o ne panaudoti kitiems galimai bendriems šalių tikslams, byloje nėra. Pažymėtina, kad ir pačios ieškovės S. B. atstovo 2014-03-14 rašte atsakovei kalbama apie bendrus turtinius reikalus, šalims dalyvaujant UAB „Atri Lt“ veikloje, apie 37000 Lt perdavimą atsakovei, kas taip pat kelia abejonių dėl tinkamos paskolos santykių šalies byloje (ieškovei parengiamojoje stadijoje buvo siūloma apsispręsti dėl tinkamo atsakovo byloje, ir ieškovė nurodė pasiliksianti ties atsakove S. B.) bei susitarimo dėl paskolos tarp ieškovės ir atsakovės buvimo, tokios paskolos sumos ir kitų sandorio sąlygų. Teismų praktikoje suformuota, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, tačiau taip pat ir į turinį, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas bei pinigų gavėjo įsipareigojimas pinigus grąžinti. Nagrinėjamu gi atveju atsakovės S. B. rašte nėra būdingų paskolos sutarčiai ar paskolos rašteliui formuluočių (pvz., „pasiskolinai“, „skolinuosi“, „įsipareigoju grąžinti“, „sugrąžinsiu“ ir kt.), nėra nieko kalbama apie atsakovės įsipareigojimą grąžinti pinigų sumą ieškovei ir pan. Vien atsakovės pripažinimas rašte, jog iš ieškovės buvo gauta tam tikra pinigų suma (11000 Lt) pats savaime neleidžia spręsti, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, t.y. buvo suderinta abiejų sandorio šalių valią dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo bei vėlesnio jos grąžinimo pinigų davėjui, o ne kiti teisinio pobūdžio santykiai tarp šalių ar jų/vienos jų ir trečiojo asmens (trečiųjų asmenų). Teismų praktikoje išaiškinta, jog kai paskolos sutartis, kuri turi būti sudaryta rašytine forma, tokia forma sudaryta nebuvo, o ieškovas sutarties sudarymui patvirtinti remiasi atsakovo išduotu dokumentu, neatitinkančiu CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai reiškia įstatymo reikalaujamos sutarties paprastos rašytinės formos nesilaikymą ir įrodymų leistinumo sutarties sudarymo faktui įrodyti ribojimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis c.b. V.M. v L.B., Nr. 3K-7-430/2013), o tokių įrodymų šiuo atveju ieškovė nepateikė.

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Civiliniame procese teismas savo išvadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.). Vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis vien pačios ieškovės S. B. paaiškinimais ir atsakovės S. B. raštu – atsakymu į ieškovės pretenziją, teismas negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados, jog tarp ieškovės S. B. ir atsakovės S. B. 2010 m. vasarą buvo sudaryta paskolos sutartis, t.y. jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 14000 Lt, t.y. 4054,68 Eur grąžinimo, o atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei šią pinigų sumą paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškovės ieškinys, jai neįrodžius jo patenkinimui reikšmingų aplinkybių, negali būti tenkinamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 5,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str.., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendė:

I. S. B. ieškinį atsakovei S. B., tretysis asmuo – UAB „Atri LT“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kalvarijų g. 98-23, Vilnius) 5,87 Eur (penkis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko