- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-543-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02161-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutarimu D. J. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. – 110 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3050 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2050 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 25 Lt bauda. Vadovaudamasis ATPK 33 str., D. J. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., galutinai paskyrė 3300 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trim) mėnesiams.
Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013-08-31 apie 5.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (atsisakė tikrintis girtumą), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir apgadino ne sau priklausantį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono, registracijos liudijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. J. prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimą administracinėje byloje ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba administracinę bylą nutraukti, nesant jo veikoje teisės pažeidimų sudėties. Nurodo, kad įvykio vietoje atsisakė tikrintis girtumą, tačiau po ne daugiau kaip 5-7 minučių buvo pristatytas į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK, esantį A. S. gatvėje ir ten buvo nustatytas 0.37 promilių neblaivumas, t.y. KET 14 p. bei ATPK 126 str. 1 d. reikalavimų nepažeidžiantis alkoholio kiekis, tačiau paprašius Panevėžio m. apylinkės teismo išreikalauti šiuos atsakomybę teisinančius duomenis, teisėja šį jo prašymą visiškai neteisėtai protokoline nutartimi atmetė, nurodydama, jog yra ir kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų. Po eismo įvykio, patyrė kūno sužalojimą - dėl automobilyje sprogusios į veido sritį oro pagalvės sukelto galvos sumušimo, negerai jautėsi, momentaliai apsvaigo galva. Todėl iš automobilio išlipo nelabai orientuotas, o kadangi kiti iš automobilio išlipę pažįstami pasakė „bėgam“, negalvodamas tik pabandė pabėgėti ir pabėgėjęs apie 5-7 metrus nuo automobilio buvo jėga pertrenktas policijos pareigūno. Užrakinus ir išmetus automobilio raktelius, jame liko ir visi dokumentai. Ir šias aplinkybes teismas galėjo patikrinti, jeigu teismas būtų buvęs aktyvus kaip to reikalauja tiek procesinis įstatymas, tiek suformuota teismų praktika administracinės teisės pažeidimų bylose - tereikėjo užklausi UAB „Automera“, ar automobilis „Mercedes-Benz C200“, v/n (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos buvo transportuojamas užrakintas, ar jis buvo atrakintas ir ar jame buvo automobilio bei jo asmeniniai dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, civilinės atsakomybės draudimo dokumentai, techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas. Todėl pirmosios instancijos teismas buvo visiškai neobjektyvus ir šališkas, t.y. su išankstine nuostata jo atžvilgiu, nesiekiantis ir visiškai nesuinteresuotas objektyviai nustatyti tiesą byloje. Būtent dėl objektyvių priežasčių - negalėjo patekti į automobilį ir policijos pareigūnams pateikti dokumentų, nes dėl panaudoto jo atžvilgiu smurto, pametė mašinos užvedimo spynelės raktelį su signalizacijos ir centrinio užrakto pulteliu.
Teismas visiškai nesvarstė jo atžvilgiu taikytino pasikėsinimo pasišalinti iš įvykio vietos dispozicijos normos. Kadangi pasikėsinimas pasišalinti iš įvykio vietos dėl to, kad nelabai suprato įvykio situaciją dėl jam sumuštos iššovusia oro pagalve galvos, buvo nedelsiant nutrauktas policijos pareigūno, kuris jį sulaikė.
Nesutinka, su teismo nutarimo turiniu, kad apgadino ne sau priklausantį automobilį. Šį automobilį buvo nusipirkęs iš savo sesers, sumokėjęs visus pinigus už jį ir jis faktiškai priklausė jam. Teismas visiškai nesiėmė priemonių išsiaiškinti šios aplinkybės, akivaizdu, jog tik faktinė teisinė registracija dėl automobilio priklausomybės nėra teisiškai reikšminga civilinėje apyvartoje kai nėra tarp šalių ginčo dėl kilnojamojo daikto priklausomybės. Jei teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų buvę nustatyta, kad automobilis priklauso jam, tai nebūtų ir teisės pažeidimo sudėties dėl eismo įvykio nebuvimo, nes nebuvo sugadintas svetimas turtas (ATPK 250 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4., 124¹ str. 7 d. padarymo.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, kurią D. J. 2013 m. rugpjūčio 31 d. apgadino nuvažiavęs nuo kelio, jam nuosavybes teise nepriklauso, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. J. tvirtino, kad ši transporto priemonė registruota jo sesers D. I. vardu, o jis yra teisėtas šios transporto priemones savininkas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar D. J. įvykio metu buvo teisėtas automobilio „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas.
Be to, nesant eismo įvykio metu sužalotų asmenų, eismo įvykio dalyvis turi pasilikti eismo įvykio vietoje ar pranešti policijai priklausomai nuo to, ar šio pažeidimo metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus arba padaryta žala kitų amenų turtui ( KET 231.4 p., 232 p., 234 p.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo žalos kitų asmenų turtui padarymo fakto, o duomenų apie eismo įvykio dalyvių patirtus sužalojimus nėra. Taigi neišsiaiškinta, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš viso turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje arba apie eismo įvykį pranešti policijai.
ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog po įvykio dėl objektyvių priežasčių vengė pasitikrinti blaivumą, tačiau po ne daugiau kaip 5-7 minučių tų pačių pareigūnų buvo pristatytas į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK, esantį (duomenys neskelbtini) ir jam buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas. Nors D. J. prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti šiuos duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atmetė pažeidėjo prašymą ir tuo pažeidė ATPK 248 str., kuris numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Ši nutartis neskundžiama.