- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-144-193/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02161-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Donatas Jatužis Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2014 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino D. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 2200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2013-08-31 apie 5.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė tikrintis girtumą, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono, registracijos liudijimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 16 ir 18 punktų, reikalavimus.
Taip pat D. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad 2013-08-31 apie 5.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir apgadino ne sau priklausantį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 133 ir 234 punktų reikalavimus, tačiau skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų buvo nutraukta, nesant D. J. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. J. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašymas yra argumentuojamas teiginiais, susijusiais su teismų praktika nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 126 straipsnį. Teigia, kad apylinkės teismo išvados dėl to, kad jo elgesys, kuomet jis tam tikrą laikotarpį vengė tikrintis girtumą, laikytinas neblaivumo patikrinimo vengimu ir vairuotojo pareigos, nustatytos KET 18 punkte, pažeidimu, neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos. Pristačius jį į policijos komisariatą ir pasikonsultavus su advokatu, nepraėjus valandai nuo įvykio, girtumas jo paties sutikimu, buvo patikrintas. Taip pat teismai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo kaltinamas ATPK 126 straipsnio pažeidimu, turi įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“) nuostatų. Šiuo atveju, šių reikalavimų siekiant jam patikrinti girtumą nebuvo laikomasi, tai yra policijos pareigūnai, kaip tai numatyta pirmiau paminėtų taisyklių 6.2 punkte, jam neišaiškino atsisakymo tikrintis teisinių padarinių ir šią informaciją gavo, tik jį pristačius į policijos komisariatą ir susisiekus su advokatu. Būtent sužinojęs atsisakymo tikrinti padarinius, tai yra, jog toks atsisakymas, pagal pažeidimo padarymo pavojingumą, įstatymų prilyginamas vidutiniam ir sunkiam girtumui, iškart sutiko pasitikrinti girtumą ir alkotesterio parodymais, iškvepiamame ore jam buvo nustatyta 0,34 promilių alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis vairavo transporto priemonę didesnio nei leistinas blaivumo laipsnio, o pareigūnai tikrindami jo blaivumą iškart po įvykio, pažeidė šios procedūros atlikimo tvarką, jis visiškai nepagrįstai yra nubaustas už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padarymą.
Dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo – vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono, registracijos liudijimo nepateikimo – nurodo, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis transporto priemonės nevairavo, tą patvirtina ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P., kad atvykus automobilis stovėjo ant vejos, o šalia stovėjo 4-5 jaunuoliai, todėl akivaizdu, jog jis automobilio nevairavo, todėl sulaikytas policijos pareigūnų prie savęs turėti minimų dokumentų neprivalėjo. Iš jo duotų parodymų, bei skundo 2013-11-06 Panevėžio apygardos teismui, matyti jog nurodytų dokumentų pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – kadangi jie buvo automobilyje, kuris buvo užrakintas, o automobilio raktelius ir piniginę pametė, kuomet buvo sulaikomas policijos pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutarimo nėra teisinio pagrindo.
Tenkinama dalis apeliacinio skundo.
Apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį (atsisakymas tikrintis neblaivumą) galimumo, kuomet neblaivumo patikrinimas vis gi yra atliekamas, klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie vairavo transporto priemones neblaivūs, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Patikrinimo vengimas yra viena iš ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų alternatyvių veikų, kuris laikomas pavojingu administraciniu teisės pažeidimu bei įstatymo leidėjo prilyginamas automobilio vairavimui esant neblaiviam, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Pažymėtina, kad pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, tai yra tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, taigi ir inkriminuojant tokį pažeidimą yra būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Tačiau negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas, Administracinių teismų praktika, Nr. 13, 2007 m., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-1712/2010; Nr. N62-6376/2010).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai tyrė bylos aplinkybes, tikrino surinktus faktinius duomenis, tačiau suklydo juos vertindamas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl D. J. kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (14-15 b.l.) nurodoma, kad 2013-08-31, 05.02 val. policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, kur rado jau sulaikytą D. J., kuris, anot pareigūnų, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. D. J. buvo pasiūlyta alkoholio matuokliu Drager alcotester 7510 Nr. ARCK 0030 nusistatyti girtumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Tačiau, kaip matyti iš Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK pateiktų duomenų, D. J. 2013-08-31, 05.48 val. alkotesteriu Lion 500 Nr. 18792 visgi buvo atliktas asmens blaivumo testas bei nustatytas alkoholio kiekis kraujyje – 0,34 promilės (57, 59, 62 b.l.). Nuo pranešimo apie eismo įvykį iki D. J. persigalvojimo pasitikrinti blaivumą praėjo apie 46 minutės. Pats D. J. savo atsisakymo pasitikrinti neblaivumą priežastis iš esmės aiškina tuo, kad policijos pareigūnai jam neišaiškino atsisakymo tikrintis teisinių padarinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“, ir šią informaciją jis gavo, tik jį pristačius į policijos komisariatą ir susisiekus su advokatu, po ko iš karto sutiko pasitikrinti neblaivumą.
Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. J. veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis, kadangi asmens blaivumas buvo patikrintas praėjus 46 minutėms nuo jo sulaikymo, be to, visą tą šį laiką šalia D. J. buvo policijos pareigūnai, todėl galimybės imtis priemonių alkoholio kiekiui iškvėptame ore sumažinti jis neturėjo, ir policijos komisariate visgi buvo nustatytas D. J. neblaivumo laipsnis – 0,34 promilės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. J. veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tai yra už neblaivumo tikrinimo vengimą, kvalifikuota nepagrįstai ir dėl šios priežasties administracinės bylos teisena dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo D. J. atžvilgiu nutrauktina.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktuose numatytos neblaivumo patikrinimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. J. atžvilgiu yra nutraukiama, plačiau dėl šių skundo argumentų nėra pasisakoma.
ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK. KET 61 punktas numato pareigą vairuotojui su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus, įstatymų nustatytą draudimo dokumentą. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (14-15 b.l.) nustatyta, kad šių dokumentų apeliantas po įvykio su savimi neturėjo ir jų policijos pareigūnams, jų reikalavimu, nepateikė. Pats D. J. tvirtina, kad vairuotojo pažymėjimo bei kitų dokumentų – privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono, registracijos liudijimo, pateikti negalėjo, kadangi visi dokumentai buvo palikti automobilyje, vairuotojo pažymėjimas buvo piniginėje, kurią kartu su automobilio rakteliais pametė, kuomet buvo sulaikomas policijos pareigūnų (21, 74 b.l.). Nepaisant to, kad D. J. iš esmės analogiškos versijos laikėsi nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius, kadangi nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų apie D. J. aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti, jo teigimu, pamestą piniginę su vairuotojo pažymėjimu, pavyzdžiui skelbimo į laikraštį įdėjimas, kreipimasis į VĮ „Regitra“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir pan., ko paprastai imtųsi apdairus bei rūpestingas asmuo analogiškoje situacijoje, todėl šie teiginiai yra vertinami kritiškai. Be to ir versija apie tai, kad minimi dokumentai buvo automobilyje atsirado tik apeliaciniame skunde dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimo. Visos šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei Panevėžio miesto apylinkės 2014-02-11 nutarimu nuobauda paskirta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarimo dalį, kuria D. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir šioje dalyje bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, D. J. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2200 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiamas.