- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-548-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15732-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Šatijai“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20227-584/2012 pagal V. R. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šatijai“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
V. R. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2012 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo į valdybą buvo išrinkti: N. I., T. P., N. L., A. B., I. Z., K. Č., P. K., J. S., S. B., iš jų valdybos pirmininku – J. S., įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeitimus, kylančius iš ankstesnio reikalavimo patenkinimo.
Kartu su ieškiniu V. R. pateikė prašymą atleisti jį nuo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Prašymą grindė aplinkybe, jog ieškinys pareikštas viešajam interesui apginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino V. R. prašymo atleisti jį nuo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo, įpareigojo V. R. iki 2012 m. gruodžio 28 d. sumokėti 144 Lt žyminį mokestį. Sprendė, kad V. R. prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo jo sumokėjimo. Pažymėjo, kad V. R. nepateikė kitų duomenų apie savo socialinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu V. R. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai netaikytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ir kiti asmenys, ieškinį pareiškiantys viešajam interesui apginti. Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, matydamas akivaizdžiai neteisėtus veiksmus sodininkų bendrijos „Šatijai“ visuotinio susirinkimo metu. Sodininkų bendrija yra viešasis juridinis asmuo (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.), turinti veikti vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 2 d). Kai šiuos principus pažeidžia bendrijos valdymo organai, su ieškiniu dėl valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais į teismą gali kreiptis bet kuris bendrijos narys, tuo būdu apgindamas viešąjį interesą bendrijoje. Kadangi V. R. kreipėsi su tokiu ieškiniu, todėl jis turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio.
Nurodžius 7 dienų nutarties apskundimo terminą, skaičiuotiną nuo nutarties gavimo dienos, nepagrįstai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas nustatytas fiksuota data iki 2012 m. gruodžio 28 d. Fiksuota data pati savaime paneigia galimybę laiku sumokėti žyminį mokestį, jei skundas dėl šios nutarties būtų atmestas.
Prašo panaikinti nutartį ir atleisti V. R. nuo žyminio mokesčio, nusprendus nuo žyminio mokesčio neatleisti, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo arba nustatyti protingą terminą jo sumokėjimui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliantas motyvuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
Viešasis interesas – tai visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikrų visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinių mažumų, nepilnamečių, valstybės interesai ir kita). Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas), todėl įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teisme. CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų numatytais atvejais ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Šią nuostatą konkretizuoja CPK 49 straipsnis. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieškinius, pareiškimus, prašymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu šie asmenys kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007).
Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti sodininkų bendrijos „Šatijai“ 2012 m. rugsėjo 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo išrinkta nauja sodininkų bendrijos valdyba. Šį ieškinį jis pareiškė savo vardu, ieškinio pagrindas yra neteisėti, apelianto teigimu, sodininkų bendrijos narių veiksmai. Kaip minėta, ieškinio viešajam interesui ginti turinys turi tam tikrų ypatumų, t. y., be bendrųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, turi nurodyti įstatymą, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį. Apeliantas tokio įstatymo nenurodė. Sodininkų bendrijų įstatyme nenumatyta sodininkų bendrijos nario teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal CPK 49 straipsnio 6 dalį viešajam interesui ginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.
Darytina išvada, kad apeliantas nėra įgaliotas asmuo reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
CPK 84 straipsnis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 5 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Apeliantas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nenurodė šį prašymą pagrindžiančių argumentų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo apeliantui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl pagrįstai netenkino šio prašymo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas apelianto prašymo atleisti jį nuo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo ir įpareigodamas apeliantą sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 73 straipsnio 2 dalį terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, procesiniams dokumentams neatitinkant jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesant sumokėtam žyminiam mokesčiui, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kadangi šioje teisės normoje nėra nurodytas konkretus termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti nustatymo būdas, darytina išvada, kad teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti, kurį iš jų taikyti. Dėl to nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje nustatė tikslią kalendorinę datą ieškinio trūkumui pašalinti.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nustatyti V. R. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 144 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.