Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Proc. sprendimo kategorija 128.11.; 129.12.; 129.15.; 129.21.

2014 m. sausio 27 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) V. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0076/13/00688 patvarkymų panaikinimo ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-07 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas antstolės S. Ž. persiųstas pareiškėjo (skolininko) V. K. 2013-12-30 skundas dėl patvarkymų panaikinimo ir kt. reikalavimų ir 2014-01-03 skundo dėl antstolės S. Ž. veiksmų, patvarkymų panaikinimo, nušalinimo ir kita gauto 2013-12-30 reg. Nr.G-3557 papildymas.

2013-12-30 skunde nurodoma (skundėjo rankraštis netaisytas), kad tik įsikišus Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos specialistei E. G. man buvo pateikta patvarkymai ir kita medžiaga. Dirbu tolimųjų reisų vairuotoju sugrįžęs iš eilinės komandiruotės darbovietėjė sužinojau, kad antstolės S. Ž. naudai vykdomi išieškojimai. Dėl to nedelsdamas kreipiausi į antstolės kontorą. Ketindamas išsiaiškinti kas vyksta, tačiau nieko negavau t.y. negavau vykdomųjų dokumentų. Ir sekantį kartą antstolė man nepateikė dokumentus, kuriuos pati privalėjo man pasiūsti. Kaip jau nurodžiau dokumentaciją man pateikė įsikišus specialistei E. G., praėjus daugiau kaip 2 savaitėm po mano kreipimosi. Tai įrodo antstolės suinteresuotumą man kenkti vilkinant laiką, kad pati vėliau galėtų pasakyti kad mano skundai pavėluoti. Susipažinus su vykdomąja byla akivaizdus faktas byla nesutvarkyta nėra apyrašo bylos lapai nesunumeruoti. Antstolė pateikė tuos ,,patvarkymus“, šiuose dokumentuose aš vadinamas skolininku nors tokio pagrindo anstolė neturi. Taip pat dokumentuose nurodomas kažkoks tai trečios eilės išieškotojas VMI prie LR FM vietoj kodo daugtaškis. Tai aplamai mistinis išieškotojas ir dar trečios eilės. Normaliai turi būti konkretus pavadinimas, adresas, kodas jeigu tai įmonė, bei atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Šiek tiek vėliau vykdymo išlaidų paskaičiavime mistinis išieškotojas tampa jau tik išieškotoju. Taip pat be jokio konkretumo. Šiuo paskaičiavimu anstolė sau vykdymo išlaidų prisiskaičiavo 517 litų. Beveik 100 litų daugiau negu jau buvo paskaičiavus, ir abu šie paskaičiavimai byloje yra galiojantys. Darytina išvada, kad anstolė siekia bet kokiu būdu pasipinigauti. Kituose dokumentuose jau atsirado trečios eilės išieškotojas – VALSTYBĖ, kodas 0. Nesuprantama kas tai per VALSTYBĖ kodiniu pavadinimu ,,nulis“. Tai pat neaišku kaip toks darinys VALSTYBĖ gauna pinigus (kaip pasiima). Anstolė akivaizdžiai meluoja man nurodydama, kad su LR Teisingumo ministerija susirašinėjimas nebuvo vykdomas. Anstolės melagystę demaskuoja Lietuvos Respublikos Ministerijos raštai. Anstolė siekdama pasipelnyti pažeidė viešąjį interesą Vaiko Teises pasisavino netgi pinigus skirtus grįnai vaiko išlaikymui. Ši byla neturi juridinio pagrindo kadangi man, tik nutarta paskirti 400 (keturių šimtų) litų baudą, tačiau niekur nėra jokių įrodymų, kad bauda man būtų faktiškai paskirta. Net ir paskyrus baudą išieškojimas turi būti vykdomas pagas Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso nustatytą tvarką.

2014-01-03 skundo dėl antstolės S. Ž. veiksmų, patvarkymų panaikinimo, nušalinimo ir kita gauto 2013-12-30 reg. Nr.G-3557 papildyme nurodo, jog antstolė perėmė ir nusavino 357,48 Lt skirtus vaiko išlaikymui, 195 Lt sumos iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2013 m. gruodžio mėnesį nėra gavęs dėl ko, tikslina pirminio skundo pirmą reikalavimą prašant apginti viešąjį interesą, vaiko teises, pinigus skirtus vaiko išlaikymui sumoje 552,48 Lt grąžinant pareiškėjo žinion.

2014-01-13 priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, suinteresuotiems byloje asmenims antstolei S. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nustatytas terminas iki 2014-01-26 nuomonei dėl skundo pareikšti. Suinteresuotų asmenų nuomonės dėl skundo negautos, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vienu iš reiškiamų reikalavimų prašoma apginti viešąjį interesą, vaiko teises, nedelsiant grąžinti pinigus sumoje 552,48 Lt skirtus vaiko išlaikymui.

Bylos duomenis nustatyta, kad antstolei atliekant priverstinio vykdymo veiksmus (LR CPK 661 str. 1d.), buvo areštuotos skolininko V. K. sąskaitos esančios bankuose 917,00 Lt sumai. Nuo skolininkui V. K. priklausančių sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos sumoje 1099,18 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato ,,jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui“. Nustatyta, kad skolininkas V. K. 2013-12-30 pristatė banko išrašus, patvirtinančius, jog dalis į antstolės S. Ž. depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų yra skirtos vaiko išlaikymui, t.y. gautos iš Vaikų išlaikymo fondo ir iš V. K., kurios atitinkamai 2014-01-02 sumoje 239,40 Lt ir 2014-01-03 sumoje 302,08 Lt grąžintos skolininkui V. K. į jam priklausančią sąskaitą. Pažymėtina, jog šis skolininko V. K. reikalavimas dėl piniginių lėšų skirtų vaiko išlaikymui grąžinimo, patenkintas, antstolės S. Ž. 2014-01-06 priimtu patvarkymu vykdomojoje byloje, kuriuo atsisakyta iš dalies tenkinti skundą Nr.0076/13/00688/S-00379 (vykdomosios b.l. 161), todėl teismo vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjas (skolininkas) V. K. prašo pripažinti faktą, kad vykdomoji byla Nr.0076/13/00688 užvesta, pradėta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje. Materialiuoju požiūriu tai reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teismo sprendimu šalių ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės ir daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas.

Antstolio vykdymo proceso veiksmus reglamentuoja CPK VI dalis. CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos A. Š. 2011-03-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-59-564/2011 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 400 Lt bauda (vykdomosios b. l. 2–4). Nutarimas įsiteisėjęs, todėl tai yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 3 p.). Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pažymėtina, jog šio nutarimo neteisėtumą konstatuoti instancine tvarka teisę turėjo tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2012-08-22 nutartimi atmetė V. K. apeliacinį skundą ir paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimą nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-660/2012). Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi V. K. paskirtos 400 Lt baudos sumokėjimą išdėstė 4 mėnesių laikotarpiui (vykdomosios b.l.5). Tačiau V. K. nesumokėjus paskirtos baudos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovada ginčo nutarimą dėl baudos išieškojimo su 2013-03-29 lydraščiu perdavė vykdyti antstolei S. Ž. (vykdomosios b. l. 6), todėl pareiškėjo (skolininko) argumentai, jog bauda jam nebuvo paskirta, vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog dėl to paties skolininko V. K. reikalavimo klausimas jau yra išspręstas 2013-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo priimta įsiteisėjusia nutartimi priimta civilinėje byloje Nr.2-2018-91/213, kurios teisėtumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013-10-09 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1956-527/2013, kartu atkreipiant dėmesį, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti.

Antstolei S. Ž. buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo (teisėjos A. Š.) administracinėje byloje Nr. A2.11-59-564/2011 priimtas 2011-03-24 nutarimas, kuris įstatymu priskiriamas vykdytiniems dokumentams.

V. K. nurodo, jos nesutinka, kad skundžiamuosiuose procesiniuose dokumentuose išieškotoju nurodoma Valstybė, VMI prie LR FM , jis nurodomas skolininku.

Kadangi bauda paskirta Valstybės naudai, vykdomojoje byloje 400 Lt baudos išieškotoja ir yra Valstybė, plačiąja prasme įgyvendinanti savo teisę į nuosavybę, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sutinkamai su LR CPK 642 str. 1 d., skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-59-564/2011 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą 400 Lt bauda nubaustas būtent V. K., kuris atsižvelgiant su aukščiau nurodytu ir turi atlikti įstatymu nustatytus veiksmus, t.y. sumokėti nustatyto dydžio baudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą dėl ko V. K. procesinė padėtis yra skolininkas.

Skunde minimos frazės ,,trečios eilės išieškotojas – VALSTYBĖ, kodas 0“, trečios eilės išieškotojas VMI prie LR FM vietoj kodo daugtaškis“ ir kt.

Skundžiamų dokumentų šablono formą, kaip ir kitus Sprendimų vykdymo instrukcijoje išvardintas procesinių dokumentų formas, yra sudariusi ir patvirtinusi LR teisingumo ministerija. Visi antstolių siunčiami proceso šalims dokumentų šablonai yra ruošiami Vykdomųjų bylų apskaitos programoje. Antstolis, pildydamas minėtas procesinių dokumentų formas, užpildo tik kai kuriuos laukus, kitos dokumento dalies keisti savo nuožiūra antstolis neturi teisės.

Skunde taip pat nurodoma, jog skolininkui V. K. susipažinus su vykdomąja byla ji nebuvo sutvarkyta, t.y. nebuvo jos apyrašo, bylos lapai nesunumeruoti. Tokie skundo argumentai taip pat vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Antstolis tvarkydamas vykdomąsias bylas savo veikloje vadovaujasi Antstolių veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklėmis. Minėtų taisyklių 26 p. numato, jog laikino saugojimo bylos neįrišamos, nepertvarkomos, jų lapai nenumeruojami. Šiuo atveju, kadangi ši vykdomoji byla priskirtina laikino saugojimo bylų kategorijai, ją užbaigus ji neturi būti pertvarkoma, jos lapai neturi būti sunumeruojami. Tik tais atvejai, kai laikino saugojimo bylos ar atskiri dokumentai iš bylos išduodami teismui, teisėsaugos ar finansinius patikrinimus atliekančioms institucijoms, bylos lapai turi būti sunumeruojami, parašomas bylos baigiamasis įrašas (Antstolių veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 27 p.). Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismui vykdomoji byla Nr.0076/13/00688, perduota sunumeruota, t.y. atitinkanti teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Skolininkas V. K., taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstus, neteisėtus, niekinius 2013-11-12 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.S-25519, 2013-11-12 patvarkymą areštuoti lėšas Nr.S-25527, 2013-11-12 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr.25527, 2013-11-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimą S-25514.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė S. Ž. vykdo paskirtos baudos išieškojimą iš V. K. į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ (angl. „possession“) Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba “reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. B. v. Russia, no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad būtų įgyvendintas galutinis sprendimas, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. F. v. Ukraine, par. 89-91; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus B. v. Russia, par. 40; J.v. Lithuania, par. 45). Todėl, esant teisėtai išduotiems vykdomiesiems dokumentams, juos vykdant įstatymo nustatyta tvarka, turi būti užtikrinta išieškotojų teisė į nuosavybę, tai yra teisė įstatymo nustatyta tvarka gauti jiems priteistas baudas, pinigines lėšas.

Teismas patikrinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad nėra akivaizdžių kliūčių antstolei pagal pateiktą vykdomojoje byloje vykdomąjį dokumentą atlikti vykdymo veiksmus. Antstoliui vykdymo išlaidų apmokėjimas nustatytas sprendimų vykdymo instrukcijoje, turėtos antstolio išlaidos yra atlyginamos iš skolininko. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos. Darytina išvada, kad antstolės S. Ž. skundžiami 2013-11-12 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr.S-25519, 2013-11-12 patvarkymas areštuoti lėšas Nr.S-25523, 2013-11-12 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr.25527, 2013-11-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimas S-25514, nepažeidžia skolininko teisių bei užtikrina kitų asmenų teises, neprieštarauja teisės normoms, yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti, atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimas priimti atskirąją nutartį dėl antstolės S. Ž. veikos informuojant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrą yra išvestinis, todėl atmetus aukščiau aptartus reikalavimus, minėtas reikalavimas taip pat atmestinas.

V. K. kartu reiškia prašymą nušalinti antstolę S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/00688. Antstolis gali būti nušalinamas esant LR CPK 65 str. numatytiems pagrindams. V. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių nors vieną įstatymo numatytą pagrindą antstoliui nušalinti. Remiantis išdėstytu šis prašymas atmestinas.

Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad antstolės S. Ž. atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. IR-261/IK-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 7,39 litų dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo (skolininko) V. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės S. Ž. vykdomojoje byloje 0073/13/00688 veiksmų, atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.