- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- A-3102-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00701-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Iveta Pelienė (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. G. (toliau – ir užsienietis) sulaikymą iki 2026 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir teikimas).
2. Centras teikime nurodė, kad nors užsienietis buvo informuotas apie tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, be to, jo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tačiau nepaisant šių aplinkybių, užsienietis nusprendė išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, teikdamas prioritetą savo norams, o ne įstatymų laikymuisi, todėl Centras darė išvadą, kad prieglobsčio prašymo pateikimas nebuvo užsieniečio tikslas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centro teigimu, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu ir piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra prieglobsčio prašymą pateikė tikslu gauti prieglobsčio prašytojui teikiamas garantijas, kurių viena galimybė išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos bei kita – išvengti atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą.
3. Centras, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, jo prašymas bus pradėtas nagrinėti, į tai, kad jo prašymas buvo pateiktas tik siekiant sutrukdyti jo gražinimą į kilmės šalį ir pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje, teigė, kad sulaikymu būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Centre, užkardyta pasislėpimo arba pabėgimo rizika ir netrukdomai būtų išnagrinėtas jo prašymas.
Šalies argumentai
4. Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
II.
5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. G., gim. 1989 m. balandžio 17 d., VSAT iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.
6. Teismas nustatė šias aplinkybes:
6.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio rinktinės pareigūnas 2025 m. gruodžio 10 d. 20.30 val. priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. G. ne ilgiau kaip 48 val. Asmuo kartu su kitais 3 (duomenys neskelbtini) piliečiais kaip keleivis vyko keliu (duomenys neskelbtini) riba buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) patrulio, pagal iš anksto gautą informaciją. Keleivius vežęs (duomenys neskelbtini) pilietis paaiškino pareigūnams, kad už piniginį atlygį turėjo nuvežti 4 asmenis į Lenkijos Respublikos pasienį, už tai jam būtų apmokėta kelionė, nakvynė viešbutyje ir kitos išlaidos. Užsienietis pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau kirsti Lietuvos–Lenkijos sieną tinkamų dokumentų neturėjo. Užsieniečiai perduoti VSAT.
6.2. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad asmuo į Lietuvos Respubliką pateko 2025 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai, t. y. asmenų grupėje su gumine valtimi perplaukdamas (duomenys neskelbtini), neturėdamas visiškai jokių dokumentų, asmens tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis buvo sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pažadėjimas neišvykti.
6.3. Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 5 d. sprendimu asmeniui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo iki 2026 m. sausio 2 d. Asmuo išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamentas 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o 2025 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Asmuo turi prieglobsčio prašytojo statusą.
6.4. S. G. Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą išeiti 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. iš laikinos apgyvendinimo vietos. Asmeniui buvo suteiktas leidimas, tačiau asmuo nustatytu laiku negrįžo, o buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
7. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad užsienietis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje, todėl jis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl yra Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai.
8. Teismas nurodė, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai, be to, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimu nustatytų sąlygų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus. Teismo vertinimu, užsienietis nesiekė pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvų, nors Lietuva yra saugi šalis visgi jis siekė išvykti iš jos teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų laikymuisi, tuo apsunkindamas tiek Lietuvos tiek kitų šalių institucijų darbą dėl minėto užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Teismo vertinimu, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės nebuvo pakankamos, ir neleis pasiekti Įstatymo nustatytų tikslų nesulaikius užsieniečio. Teismas pažymėjo ir tai, kad užsieniečiui buvo jau taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis jos nesilaikė ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
11. Užsienietis pažymėjo, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad su išduota užsieniečio registracijos kortele negali važinėti po Lietuvą, nurodė neturėjęs ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio vertinimu, jam neturint tyčios išvykti iš Lietuvos ir nesant duomenų apie jo išvykimą į kitą Europos Sąjungos šalį, Centro pažymėjimui suteikiant teisę būti Lietuvoje, nesant duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai / valstybės saugumui, jam esant prieglobsčio prašytojui, laikoma, kad proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Tokiu būdu būtų užtikrinama užsieniečio interesų ir įstatyme numatytų tikslų pusiausvyra, t. y., būtų užtikrinta, kad nebūtų daugiau apribota jo judėjimo laisvė negu reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, nes pritaikius prašomą priemonę asmuo be Centro vadovo leidimo negalėtų išvykti iš Centro teritorijos ir nejudėtų už jo ribų iki kol bus baigta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.
Atsiliepimas
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
13. Centras nurodo, kad užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vėliau, gavęs leidimą laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, bandė neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir tokiais savo veiksmais galėjo sutrukdyti kompetentingai Lietuvos institucijai išnagrinėti ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Tokie užsieniečio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o pagrindinis užsieniečio tikslas yra gauti judėjimo laisvę, jog įvykdytų savo asmeninius tikslus, t. y. pasiektų norimą Europos Sąjungos valstybę. Centro nuomone, šiuo atveju, tikslinga įvertinti užsieniečio elgesio modelį ir apriboti užsieniečio judėjimo laisvę laikotarpiui kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.
14. Centras pažymi, kad užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo pasiekti Įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas užsieniečiui pritaikė sulaikymą. Centras taip pat pažymi, jog VSAT užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, sveikatos priežiūra, socialinės bei psichologinės paslaugos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, užsieniečiui taikė sulaikymą, kadangi jis nesilaikė pareigos elgtis sąžiningai ir nesilaikė jam nustatytų įsipareigojimų. Užsienietis buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, dideliu atstumu, transporto priemonėje kartu su kitais užsieniečiais. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad užsienietis sąmoningai siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip vengdamas Lietuvos Respublikos institucijų nustatytos prieglobsčio procedūros ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Tokie užsieniečio veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ar formalus nusižengimas – tai sąmoningas ir piktavališkas institucijų sprendimų nepaisymas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apibrėžtą nebendradarbiavimo ir piktybiškumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Centro vertinimu, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu. Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsienietis buvo sulaikytas VSAT iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą, o tai yra pagrindas sulaikymui.
18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
20. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
22. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant jam pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba netaikyti judėjimo apribojimų.
23. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta (jis nepateikė jokių kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų), į Lietuvos Respubliką pateko 2025 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai, t. y. asmenų grupėje su gumine valtimi perplaukdamas (duomenys neskelbtini), užsienietis, būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, gavęs vadovo leidimą, 2025 m. gruodžio 12 d. išvyko iš centro ir nustatytu laiku (iki 12 val.) negrįžo, vėliau (18:10 val.) buvo sulaikytas kelyje (duomenys neskelbtini) riba Marijampolės AVPK Kalvarijos PK patrulio. Taigi, nors užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, užsienietis ją pažeidė – išėjęs iš apgyvendinimo vietos bandė neteisėtai, su dar 4 asmenimis, automobiliu, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, už piniginį atlygį, išvykti į Lenkijos Respubliką, bei buvo sulaikytas ir grąžintas.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 1–2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Ši išvada darytina įvertinus ir aplinkybę, kad anksčiau užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepasiekė jos tikslų, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių.
26. Pasisakydama dėl užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, kad jis nesuprato, jog negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra pateiktas 2025 m. spalio 9 d. VSAT pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad užsienietis buvo supažindintas su jo teisine padėtimi Lietuvoje, be kita ko, paaiškinta, jog kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad užsienietis neturėjo ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos.
27. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, kiti jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nėra nustatyta, kad jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai / valstybės saugumui ir kiti, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nekeičia jų teisinio įvertinimo.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, dėl to užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.