Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janina Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsieniečiui) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. G. sulaikymą iki 2026 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje. Teismo posėdžio metu atstovė prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Byloje nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 10 d. 20.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio rinktinės pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Pakistano Islamo Respublikos pilietį S. G. ne ilgiau kaip 48 val. Asmuo kartu su kitais 3 Pakistano piliečiais kaip keleivis vyko keliu Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, kol ties (duomenys neskelbtini) km. ribų buvo sustabdytas Marijampolės AVPK Kalvarijos PK patrulio, pagal iš anksto gautą informaciją. Keleivius vežęs Ukrainos pilietis paaiškino pareigūnams, kad už piniginį atlygi turėjo nuvežti 4 asmenis į Lenkijos Respublikos pasienį, už tai jam būtų apmokėta kelionė, nakvynė viešbutyje ir kitos išlaidos. Užsienietis pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną tinkamų dokumentų neturėjo. Užsieniečiai perduoti VSAT prie LR VRM.

4. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad asmuo į Lietuvos Respubliką pateko 2025 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai, t. y. asmenų grupėje su gumine valtimi perplaukdamas Nemuno upę iš Baltarusijos į Lietuvą, neturėdamas visiškai jokių dokumentų, asmens tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis buvo sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pažadėjimas neišvykti.

5. 2025 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu asmeniui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo iki 2026 m. sausio 2 d. Asmuo išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamentas prie LR VRM 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o 2025 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Asmuo turi prieglobsčio prašytojo statusą.

6. S. G. Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą išeiti 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. iš laikinos apgyvendinimo vietos. Asmeniui buvo suteiktas leidimas, tačiau asmuo nustatytu laiku negrįžo, o buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

8. Byloje nustatyta, kad užsienietis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje, todėl jis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai.

9. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai, be to, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimu nustatytų sąlygų, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus. Minėtas užsienietis nesiekia pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvų, nors Lietuva yra saugi šalis visgi jis siekia išvykti iš jos teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų laikymuisi tuo apsunkindamas tiek Lietuvos tiek kitų šalių institucijų darbą dėl minėto užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės nebuvo pakankamos, ir neleis pasiekti Įstatymo nustatytų tikslų nesulaikius užsieniečio. Pažymėtina ir tai, kad užsieniečiui buvo jau taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis jos nesilaikė ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktu, 5 dalies 6-11 punktu, 114 straipsnio 2 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti Pakistano Islamo Respublikos pilietį S. G., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.