Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir B. T. V. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonėms Valstybinei miškų urėdijai ir Registrų centrui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. V. ir B. T. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. SP-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-1 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas Sprendimas ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir jame esantis vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo su priklausiniais (tvoromis, kiemo dangomis) statybos darbai pradėti 2007 metų vasarą ir truko dvejus metus. Po Gyvenamuoju namu 185,97 kv. m ploto rūsyje buvo įrengta ir teisiškai įregistruota slėptuvė (toliau – ir Slėptuvė), kuri karo atveju galėtų būti panaudota visuomenės poreikiams, tenkinant viešąjį interesą.

Paaiškino, jog 2019 metais gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu gyvenamuoju namu įsigijo M. P. ir jo sutuoktinė B. P., dėl kurių nepagrįstų skundų buvo atliekami įvairių institucijų patikrinimai dėl Žemės sklypo naudojimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) darbuotojai 2021 m. spalio 6 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas šiaurinėje dalyje naudojamas 46 kv. m didesniu plotu, o pietinėje dalyje – 24 kv. m didesniu plotu. NŽT įpareigojo imtis veiksmų šiems neatitikimams pašalinti.

Teigė, jog pareiškėjai, analizuodami šios situacijos atsiradimo priežastis, išsiaiškino, kad šiaurinėje dalyje privažiuoti iki Slėptuvės naudojamas 46 kv. m valstybinės žemės plotas neva patenka į valstybinės reikšmės miško ribas, nes taip jos yra įbraižytos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų kadastras).

Tvirtino, jog 46 kv. m naudojamame valstybinės žemės plote, esančiame šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, nei miško naudmenų, nei medžių niekada nėra buvę. Miškas ir medžiai faktiškai buvo (kaip ir dabar yra) didesniu nei 15 metrų atstumu nuo iškastos Gyvenamojo namo rūsio (Slėptuvės) duobės, o 46 kv. m ploto valstybinės žemės vietoje buvo ne miškas, bet sunkiasvorių automobilių išvažinėtas gruntinis kelias, kuriuo buvo naudojamasi Bajorų gyvenvietėje tuo metu intensyviai vykusių statybų metu.

Pareiškėjų teigimu, Miškų kadastre valstybinės reikšmės miško riba, kuri ribojosi su Žemės sklypu, buvo pažymėta netiksliai, jokių miško žemės transformacijų šioje konkrečioje teritorijoje nėra buvę. Dėl klaidingai įbraižytų miško ribų bei vykdydami ankstesnį NŽT nurodymą dėl pažeidimų pašalinimo pareiškėjai apie tai 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo NŽT, kuris buvo persiųstas Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

Paaiškino, jog Tarnyba, gavusi informaciją dėl iš esmės klaidingų duomenų Miškų kadastre, sudarė komisiją, kuri, atvykusi į vietą, atliko reikiamus matavimus, išanalizavo tiek esamą, tiek buvusią faktinę situaciją vietovėje ir 2022 m. rugsėjo 20 d. surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 2006, kuriame kompetentingai konstatavo pagrįstą išvadą, kad duomenys Miškų kadastre yra tikslintini. Patikrinimo pagrindu Tarnyba 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė pagrįstą sprendimą Nr. SP-2133 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo ištaisė Miškų kadastre buvusias klaidas ir patikslino valstybinės reikšmės miško ribą į tokią, kokia yra ir buvo. Tarnybos direktorius 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patikslino Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartalo, priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, grafines ribas išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,0049 ha plotą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pagal pridedamą Vilniaus miesto savivaldybės tikslinamų valstybinės reikšmės miškų plotų schemą.

Nurodė, jog pagal 2022 m. spalio 22 d. B. P. prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ (reg. Nr. AP-27296) 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą Nr. 2VI-125, kuriuo buvo reikalaujama iš Tarnybos imtis priemonių teisės pažeidimui pašalinti, atkuriant valstybės registruose buvusias, nepagrįstai išregistruotas 49 kv. m ploto miško naudmenas, esančias greta Žemės sklypo, imtis teisinių priemonių, įpareigojant kaltus asmenis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Teigė, jog šioje byloje ginčijami neteisėti Sprendimas ir Įsakymas buvo priimti besąlygiškai vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimą, jo aplinkybių nepatikrinus, nevertinant situacijai reikšmingų aplinkybių visumos. Tvirtino, jog nei Sprendime, nei Įsakyme, nei kitame dokumente nėra aiškiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai, nenurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios konkrečios aplinkybės, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius sprendimus.

Pareiškėjų teigimu, Tarnyba iš esmės net nenagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino, atsakovė be jokių motyvų nusprendė vykdyti nepagrįstus Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimus, nors anksčiau buvo priėmusi priešingus, objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstus sprendimus.

Pažymėjo, kad kartu su skundžiamais Sprendimu bei Įsakymu Tarnyba pareiškėjams nepateikė 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo Nr. 2VI-125 (toliau – ir Prokuratūros nutarimas), kuris buvo tariamu pagrindu šioje byloje skundžiamiems sprendimams priimti. Minėto nutarimo jiems nepateikė ir Prokuratūra. Apie nutarimą pareiškėjams tapo žinoma tik iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2049-994/2022, kai jį pateikė su pareiškėjais besibylinėjantys gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai M. P. ir jo sutuoktinė B. P., kurių iniciatyva siekiant palankaus įrodymo civiliniame procese ir buvo nepagrįstai inicijuota tariama viešo intereso gynimo procedūra.

Pareiškėjų nuomone, Prokuratūros nutarimas buvo priimtas jį grindžiant neišsamiais, prieštaringais duomenimis, neįsigilinus į situacijos esmę, objektyviai neišnagrinėjus faktų, neišklausius pareiškėjų, nesudarius galimybės pateikti objektyvius duomenis, prokurorei nesusipažinus su faktine situacija, kaip yra numatyta Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218, 19, 22 punktuose, tačiau remiantis išskirtinai civilinės bylos baigtimi suinteresuotų asmenų Prokuratūrai pateikta melaginga informacija, todėl jo pagrindu priimti skundžiami Sprendimas ir Įsakymas negali būti laikomi teisėtais. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.

Nurodė, jog Tarnyba 2022 m. gruodžio 28 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2VI-125 „Taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 2 ir 4 punktuose“, kuriuo buvo nutarta reikalauti iš Valstybinės miškų tarnybos vadovo imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti, atkuriant valstybės registruose buvusias, nepagrįstai išregistruotas 49 kv. m ploto miško naudmenas, esančias greta Žemės sklypo.

Teigė, jog, vykdydama Prokuratūros nutarimą, Tarnyba šioje byloje skundžiamu Sprendimu panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. SP-2133 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir atstatė 2022 m. rugsėjo 21 d. galiojusius Miškų kadastro grafinius ir aprašomuosius duomenis apie Nemenčinės r. p. (NMN) Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksacinį sklypą. Šioje byloje skundžiamu Įsakymu pripažino netekusiu galios Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ ir atstatė 2022 m. rugsėjo 25 d. galiojusias Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų grafines ribas Nemenčinės r. p. (NMN) Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksaciniame sklype.

Tvirtino, jog Sprendime ir Įsakyme nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, taip pat ir Prokuratūros nutarimas, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami teisės aktai, todėl nepagrįsti pareiškėjų skunde nurodomi argumentai, kad skundžiami administraciniai aktai neva prieštarauja viešojo administravimo principams ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

Pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų, kad Prokuratūros nutarimas Nr. 2VI-125 būtų panaikintas ar pakeistas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė miškų tarnyba jį privalomai turėjo įvykdyti.

Pažymėjo, jog pareiškėjai iniciavo administracinį ginčą dėl 0,0049 ha ploto teritorijos, esančios Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksaciniame sklype (toliau – ir Ginčo teritorija). Ginčo teritorijoje yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti valstybinė žemė, kurios patikėtinė yra NŽT. Atsakovės nuomone, pareiškėjai Ginčo teritorijos nevaldo jokiais teisiniais pagrindais, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį neturi reikalavimo teisės ginčyti Tarnybos priimtus šioje byloje skundžiamus sprendimus, ir vien šiuo pagrindu jų skundas turi būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka.

Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi gretimo žemės sklypo savininkų skundą, 2021 m. spalio 6 d. atliko ginčo Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas šiaurinėje dalyje naudojamas 46 kv. m didesniu plotu, o pietinėje dalyje – 24 kv. m didesniu plotu. Patikrinimo metu surašytas 2021 m. spalio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-645-(14.49.81.). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. 49SD-2460-(14.49.136 E.) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ įpareigojo pareiškėjus imtis veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Teigė, jog NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjų prašymas „Dėl žemės sklypo Nr. 120, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo ribų patikslinimo su Paežerio girininkijos miško dalimi, kuri ribojasi su šiuo sklypu, ir miško ploto atitikties sureguliavimo bei išmiškinimo“ (dokumento registracijos Nr. 49FP-4527). Jų prašymas buvo persiųstas Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

Pažymėjo, jog 2022 m. spalio–gruodžio mėnesiais NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gauti keli Vilniaus apygardos prokuratūros užklausimai ir prašymai pateikti prašomą informaciją, dokumentus, suteikti tarnybinę pagalbą, patikrinti Žemės sklypo ribas, jas žyminčių posūkio taškų koordinates ir pan. Minėti prašymai patenkinti.

Nurodė, jog 2023 m. vasario 1 d. atliktas pakartotinis Žemės sklypo patikrinimas. 2023 m. vasario 2 d. buvo surašytas Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-36-(14.49.81.), kuriame nustatyta, kad tvora (B) pastatyta žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), užimamas plotas – 27,59 kv. m. Tvora (A, C) pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užimami plotai 46,71 kv. m ir 24,76 kv. m.

Tvirtino, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai dažniausiai pagal gretimo žemės sklypo savininkų skundus atliko ne vieną Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje, kurių metu buvo užfiksuota žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Buvo nustatyta, jog pareiškėjai savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. NŽT 2023 m. vasario 13 d., atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. NŽT ragino pareiškėjus atlaisvinti valstybinę žemę, esančią šalia Žemės sklypo, tačiau ji iki šiol neatlaisvinta. Valstybinės žemės valdymas ir naudojimas ir su tuo susijusių pažeidimų pašalinimas laikomi viešojo intereso dalimi, todėl šioje byloje skundžiami Tarnybos sprendimai buvo priimti pagrįstai pagal Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 3 dalį vykdant teisėtą prokuroro reikalavimą.

Pažymėjo, jog Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 453 ,,Dėl Bajorų gyvenamojo kvartalo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) galiojimo teritoriją. Nagrinėjamu atveju žemės valdos projektas negali būti rengiamas, o turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas (arba keitimas).

Paminėjo, jog NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjų prašymas „Dėl įsiterpusio žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini) suformavimo, pirkimo“. Trečiojo asmens tvirtinimu, laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima sujungti su Žemės sklypu, nėra, nes sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su Detaliojo plano sprendiniais suplanuota žaliąja zona, skirta rekreacijai. Taip pat šis plotas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, kuri yra neprivatizuojama, o pietinėje pusėje pažymėtas plotas patenka į Detaliojo plano sprendiniais suplanuotą bendrojo naudojimo žemę, skirtą gatvėms ir keliams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir VĮ) Valstybinė miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka.

Nurodė, jog su ginču susijęs Nemenčinės (buv. Šalčininkų) r. p. Neries (buv. Paežerio) girininkijos teritorijoje esantis miško žemės plotas registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2001 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Inventorizacijų vykdytoja – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, kurio teises perėmė Urėdija.

Teigė, jog Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksacinis sklypas mišku buvo inventorizuotas 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Visi inventorizacijos metu gauti duomenys buvo perduoti inventorizacijos užsakovui. Urėdijos dokumentų archyvuose nėra išlikę su šia inventorizacija susijusių popierinių dokumentų, jų saugojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse, buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai.

Pažymėjo, jog pakartotinė 2010–2011 m. sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Miškotvarkos lauko ir kameralinių darbų bei Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų ir augalų inventorizacijos vykdymo Vilniaus miškų urėdijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administruojamų teritorijų miškuose paslaugų atlikimo sutarties Nr. SBMŪRP10-23-VP nuostatas.

Tvirtino, jog atliekant inventorizaciją buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, Urėdija neturi duomenų, kad inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta. Pateiktuose Miškų valstybės kadastro duomenyse NŽT patikėjimo teise valdomame žemės sklype esantis miško žemės plotas buvo įregistruotas miško žeme. Nurodė, jog už Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymą, keitimą, tvarkymą atsakinga Valstybinė miškų tarnyba. Urėdijos nuomone, skundžiamų sprendimų nuginčijimas pareiškėjų teisėms įtakos neturės, nes ginčo teritoriją patikėjimo teise valdo NŽT.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo reorganizuotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, keičiant kadastro tvarkytoją; nuo 2024 m. sausio 1 d. perduodant Valstybinės miškų tarnybos vykdomas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo funkcijas valstybės įmonei Registrų centrui. Kadangi skundžiami sprendimai priimti Tarnybos, galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, VĮ Registrų centras ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. SP-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Į bylą pateiktais VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašais (2022 m. birželio 20 d., 2022 m. spalio 10 d.) nustatyta, jog pareiškėjams 2005 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-4680 pagrindu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viešame registre įregistruotas 2008 m. rugsėjo 2 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101) 11.10-881 pagrindu). Pagal užfiksuotus viešojo registro duomenis, Gyvenamojo namo statybos pradžia – 2007 m., statybos pabaigos metai – 2017 m. Statybos darbų užbaigimas registruotas 2018 m. vasario 21 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-180221-000498 pagrindu. Viešame registre užfiksuotas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas 2017 m. gegužės 5 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-924-(14.49.109.) pagrindu pagal 2017 m. balandžio 20 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos duomenis. Pagal į bylą pateiktus 2022 m. kadastro duomenis, Pastato rūsyje (185,97 kv. m) įrengtos Slėptuvės patalpos.

Bylos duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba pagal gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų skundą 2021 m. spalio 6 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad ginčo Žemės sklypas šiaurinėje dalyje naudojamas 46 kv. m didesniu plotu, o pietinėje dalyje – 24 kv. m didesniu plotu (2021 m. spalio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-645-(14.49.81.).

Byloje nustatyta ir ginčo iš esmės dėl to nėra, jog 0,0049 ha ploto teritorija (dėl kurios vyksta ginčas byloje), besiribojanti su pareiškėjų Žemės sklypu iš šiaurės vakarų pusės, yra valstybinė žemė, patenkanti į Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksacinį sklypą. Ginčo teritorija registruota Miškų kadastre ir priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams 2001 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir 2010–2011 m. pakartotinės valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

Bylos duomenimis, NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas „Dėl žemės sklypo Nr. 120, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo ribų patikslinimo su Paežerio girininkijos miško dalimi, kuri ribojasi su šiuo sklypu, ir miško ploto atitikties sureguliavimo bei išmiškinimo“ (dokumento registracijos Nr. 49FP-4527). Jų prašymas persiųstas Valstybinei miškų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

Byloje nustatyta, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 288-22-V pagrindu atliko 307 taksacinio sklypo Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. 2022 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 2008 buvo padaryta išvada, jog Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo vietoje priede Nr. 2 pažymėta 307-1) neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei klaidingai priskirtos žemės ūkio naudmenos. Patikrinimo akte nurodyta, jog šiuo metu minėtoje teritorijoje yra kiemas. Miško kirtimo ir sunaikinimo požymių minėtoje teritorijoje nenustatyta.

Patikrinimo pagrindu Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. SP-2133 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Šalčininkų r. p. (VLS) Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksaciniame sklype pagal patikrinimo akte ir jo prieduose nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į patikslintus Miškų valstybės kadastro duomenis buvo priimtas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“, kuriuo patikslintos Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartalo, priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, grafinės ribos išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,0049 ha plotą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pagal pridedamą Vilniaus miesto savivaldybės tikslinamų valstybinės reikšmės miškų plotų schemą.

Bylos duomenimis, Tarnyboje 2022 m. gruodžio 28 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 2VI-125 „Taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 2 ir 4 punktuose“, kurio 1 punktu pateiktas reikalavimas iš Valstybinės miškų tarnybos vadovo imtis priemonių teisės pažeidimų pašalinimui, atkuriant valstybės registruose buvusias, nepagrįstai išregistruotas 49 kv. m ploto miško naudmenas, esančias greta Žemės sklypo.

Byloje nustatyta, jog Tarnyba, vykdydama Prokuratūros nutarimą, 2023 m. sausio 3 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. SP-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo panaikino Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. SP-2133 ir atstatė 2022 m. rugsėjo 21 d. galiojusius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinius ir aprašomuosius duomenis apie Nemenčinės r. p. (NMN) Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksacinį sklypą. Taip pat buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. V-1 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų Regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės Miškų plotų patikslinimo“ pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo pripažintas netekusiu galios Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ ir atstatytos 2022 m. rugsėjo 25 d. galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų grafinės ribos Nemenčinės r. p. (NMN) Paežerio girininkijos 452 miško kvartalo 307 taksaciniame sklype.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo buvo panaikintas ar pakeistas anksčiau priimtas viešojo administravimo subjekto aktas, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokio administracinio akto priėmimas sukėlė suinteresuotiems asmenims realias materialines teisines pasekmes, ar tokį administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turėjo kompetenciją panaikinti ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, ar buvo tam teisėtas pagrindas (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-100-1188/2023).

Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis (žr. LVAT 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-706/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, priimdama ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą panaikino savo anksčiau priimtus administracinius aktus – Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. SP-1 ir Tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. V-305.

Administracinė procedūra dėl Ginčo teritorijos Miškų valstybės kadastro duomenų keitimo (pareiškėjų teigimu, išmiškinimo) buvo atliekama (Tarnybos specialistų tikrinama faktinė situacija vietoje ) ir jiems palankūs Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. SP-1 ir Tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-305 priimti pareiškėjų 2022-08-17 prašymo pagrindu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje skundžiami sprendimai, kuriais panaikinti pareiškėjams palankūs sprendimai, jiems sukelia teisines pasekmes. NŽT patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog į Ginčo teritoriją patenka viešame registre neregistruoti pareiškėjų pastatyti statiniai (tvora, trinkelių dangos įvažiavimas ir kt.). Pagal bylos duomenis, NŽT Vilniaus miesto skyriui 2022-12-02 buvo pateiktas pareiškėjų prašymas „Dėl įsiterpusio žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini) suformavimo, pirkimo“. Byloje nėra duomenų, jog procedūra pagal pareiškėjų prašymą yra užbaigta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Skundžiamų administracinių aktų nuginčijimas gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl teismas nesutinka su Tarnybos argumentais, jog pareiškėjai neturi pagal ABTĮ 5str. neturi reikalavimo teisės ginčyti Tarnybos priimtus šioje byloje skundžiamus sprendimus.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., 2016 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4506-438/2016; 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-2104/2012).

Teismas pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Atsakovas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistomas bendrųjų, inter alia (taip pat) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog konkrečiu atveju šioje byloje skundžiamu Sprendimu ir Įsakymu prieš tai priimtų administracinių aktų panaikinimą lėmė Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 2VI-125 „Taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 2 ir 4 punktuose“ išdėstyti viešojo intereso pažeidimai ir reikalavimas Valstybinės miškų tarnybos vadovui imtis priemonių teisės pažeidimų pašalinimui, atkuriant valstybės registruose buvusias, nepagrįstai išregistruotas 49 kv. m ploto miško naudmenas, esančias greta Žemės sklypo.

Taigi, faktiniu skundžiamų administracinių aktų pagrindu nurodytas Prokuratūros nutarimas, daugiau jokių faktinių duomenų, susijusių su Prokuratūros nutarime nurodytomis aplinkybėmis, nepateikta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinės miškų tarnybos atliekamas funkcijas ir kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nuostatos. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje įgyvendinti. Minėtoje normoje nurodytos pagrindinės Tarnybos funkcijos (1-8 atvejai), kuriomis Tarnybai nenumatyta teisė panaikinti savo pačius priimtus sprendimus administracine tvarka, taip pat nesuteikta teisė ginti viešą interesą.

Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodyta, jog Miškų tarnyba atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką Sprendimo priėmimo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 25 d., teismo pastaba: Aprašas neteko galios nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą kaip teisiniu pagrindu vadovavosi Nuostatų 9 ir 23 punktais ir Aprašo 4.9 ir 12 punktais.

Nuostatų 9 punkte įtvirtinta, jog Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba. Nuostatų 23 punkte nurodyta, jog Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti.

Aprašo 4.9 papunktis reglamentuoja, jog Kadastro duomenys tikslinami, nustačius Kadastro duomenų klaidas. Aprašo 12 punktas numato, jog Sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas). Skundžiamas Įsakymas priimtas teisiniu pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-171patvirtintų Valstybinės miškų tarnybos nuostatų 20.3 punktą, suteikiantį teisę Tarnybos direktoriui leisti įsakymus ir kontroliuoti jų vykdymą, užtikrinant Tarnybai pavestų funkcijų įgyvendinimą.

Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, jog Tarnyba, priimdama skundžiamus administracinius aktus, vadovavosi iš esmės tais pačiais teisiniais pagrindais, kurie taikomi, priimant sprendimus dėl Kadastro duomenų keitimo, tikslinimo, nustačius Kadastro duomenų klaidas. Tačiau minėti teisės aktai nenumato teisės Tarnybai panaikinti savo pačios priimtus administracinius aktus, juolab, kai jie yra susiję su trečiųjų asmenų teisėmis ir interesais, neįtraukiant pastarųjų į administracinę procedūrą, nesuteikiant galimybės jiems pateikti paaiškinimus, argumentus, kaip kad nustatyta ginčo atveju, nesilaikant teisės aktų nustatytos procedūros.

Be kita ko, Nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams.

Paminėtame punkte įtvirtinta, jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje (nagrinėjamu atveju Ginčo teritorija patenka į miesto teritoriją), į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami Kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog pareiga laikytis teisėtumo principo vykdant viešojo administravimo veiklą apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1179/2012, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog priimant sprendimą, kuris panaikintas skundžiamu Sprendimu, laikantis Nuostatuose numatytų procedūrų buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurį atliko Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai. Tuo tarpu priimant skundžiamą Sprendimą minėtų procedūrų nebuvo paisoma. Nebuvo sudaryta Komisija, nepatikrinta faktinė situacija vietoje, todėl 2022 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 2008 nurodytos išvados kitais faktiniais duomenimis iš esmės nebuvo paneigtos.

Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 3 punktą, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatas, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, be kita ko, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo (19 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog skundžiamame Sprendime ir iš esmės jo pagrindu priimtame skundžiamame Įsakyme nebuvo nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties priimtą administracinį aktą. Skundžiami administraciniai aktai, priimti iš esmės neturint tokiems sprendimams priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų, todėl jie neatitinka teisėtumo principo reikalavimų.

Net ir laikant, kad atsakovė turėjo kompetenciją priimti skundžiamus administracinius aktus, skundžiamas Sprendimas ir Įsakymas yra neaiškūs, nemotyvuoti, nes juose nurodytas teisinis pagrindas nepagrįstas Nuostatuose nurodytais duomenimis, juos priimant nesilaikyta Apraše nustatytos procedūros reikalavimų. Dėl nustatytų teisėtumo principo reikalavimų pažeidimų, skundžiamų sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams, gero administravimo principui yra pagrindas skundžiamus administracinius aktus panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), pareiškėjų skundą pripažįstant iš esmės pagrįstu.

Tokių teisės aiškinimo nuostatų laikomasi ir LVAT praktikoje iš esmės panašaus pobūdžio administraciniame ginče (žr., pvz., 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-100-1188/2023).

Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą, liudytojais buvo apklausti 2022 m. rugsėjo 20 d. Ginčo teritorijoje patikrinimą atlikę ir Patikrinimo aktą surašę Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus specialistai D. K. ir M. L.. Tačiau jų parodymai nėra reikšmingi šiai bylai, nes byloje nenagrinėjamas minėto patikrinimo pagrindu Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas Nr. SP-2133 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, o ginčas sprendžiamas dėl šioje byloje skundžiamų administracinių aktų, kuriais minėtas Sprendimas ir Įsakymas panaikinti.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. V. ir B. T. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. SP-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“.

Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-1 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Šalčininkų regioninio padalinio (VLS) Paežerio girininkijos 452 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ pripažinimo negaliojančiu“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.